Kultūros ministras, atsižvelgęs į vertinimo komisijos išvadas, nustatė savivaldybių eiliškumą, kurioms bus suteiktas Lietuvos kultūros sostinės vardas. 2014 m. Kultūros sostine taps Panevėžys, 2015 m. – Joniškio rajono savivaldybė, 2016 m. – Telšiai.
„Būti Lietuvos kultūros sostine ne tik garbė, bet ir pareiga. Savivaldybėms tapusioms Kultūros sostinėmis teks didelis uždavinys. Jos turės skatinti lietuvius ir šalies svečius didžiuotis Lietuvos tvirta kultūrine tapatybe, unikaliomis tradicijomis ir paveldu“, – sako Šarūnas Birutis.
2014 m. Lietuvos kultūros sostinė taps Panevėžio miesto savivaldybė. Ji projektu „Panevėžys – Lietuvos kultūros sostinė. Kultūrų sankirta“ pristatys tradicines ir šiuolaikines meno sritis, įtraukdama pasaulio kultūras. Ši Panevėžio programa sudaryta iš 3 dalių, kuriose bus pristatoma 14 Pasaulio šalių kultūra, koliažai, kultūros savanorių programa. Panevėžiečiai įsitikinę, kad būsimas projektas išvaduos miestą nuo tradicinio, konservatyvaus, nuobodaus ir nusikalstamumu pasižyminčio miesto įvaizdžiu ir atskleis Panevėžį kaip svetingą, europietišką miestą.
2015 m. Lietuvos kultūros sostine taps Joniškio rajono savivaldybė, kuri pristatys projektą – „Žagarė – Lietuvos kultūros sostinė“. Žagarė atskleis šiaurės Lietuvos, buvusios žiemgalių teritorijos kultūrą. Žagarė bus pristatyta, kaip patrauklus turizmui kultūrinis centras, pasakojantis apie vieną seniausių Lietuvos miestų. Būsimasis projektas skirtas ne tik vietos bendruomenei, bet orientuotas į Europos kultūros erdvę. Renginių kulminacija taps jau pripažinimą įgijęs „Vyšnių festivalis“. Jo metu Žagarei patikėta organizuoti 27 Europos šalių mažų miestelių chartijos susitikimą, kuriame dalyvaus po 10 atstovų iš kiekvienos šalies.
2016 m. Lietuvos kultūros sostine taps Telšių rajono savivaldybė su projektu „Ant septynių kalvų – septynios meno kalbos“. 2016 m. Telšiai švęs 225 metų Magdeburgo teisių suteikimo sukaktį. Kultūros sostinės programa sudaryta iš 7 dalių, kuriose bus pristatomas paveldas, scenos menai ir kinas, vizualieji menai, literatūra, turizmas, laisvalaikio kultūra, konferencijos ir forumai. Visi renginiai telks pasaulio žemaičius, kvies buvusias Lietuvos kultūros sostines ir sieks sugriauti mitą apie uždarą žemaičių būdą.
Iš 2013-ųjų žvelgdami… ar bematysim bent kruopelytę Kultūros apraiškų?
Iš Rokiškio senųjų kapinių… raiškiu koplytstulpiu ženklinto kapo – Jono Basanavičiaus krikšto dukros
Ievos Naginskaitės valią-norą dėl dabar vykstančių 1863 m. sukilimo 150-mečio metų – ar pajėgūs būsim
įvykdyti. Supažindint su ja, jos (ir jos tėvo Stasio Naginsko įtakos) palikimu, žodiškai Panevėžio teatrui
skirtam-numatytam “1863 m. sukilimu”.
Nes – poryt, to paties Jono Basanavičiaus, Vydūno, Stasio Šilingo, Žemaitės, Bytautų, Juozapavičių,
Smetonų, Žemaičių, Pietarių, Jonynų, Bortkevičių, Jurašaičių, Mikulskių, Šlapelių, Girų, Vileišių, Biržiškų,
Kemešių, Kuraičių, Kubilių, Landsbergių, Mašiotų, Matulaičių, Mikulskių, Narutavičių, Yčų, Steponavičių,
Šaulių ir daugelio kitų iškiliausiųjų kilmingųjų lietuvių giminių spiečiaus, – “Čiurliono kuopon” susispietusio,
– vardan aukos Čiurlionio genijaus paveikslų išpirkimui. Šiojo šalpos fondo veikla – Čiurlionio paveldo
IŠLAIKYMAS LIETUVAI.
Ar išlaikysime MES – jų vėliavą kultūrai… Sostinėms
– bent 100-mečio paminėjimu 1913-01-26 / 2013-01-26
Tikriausiai taip, tam žymi vieta
kultūrai, – prie Neries (tebėra).