Balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, Kaune Svetingumo komplekse „Monte Pacis“ meno istorikė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pažėrė įrodymų, kad LDK istoriją rašė ne vien vyrai, bet ir moterys – „Gyvų istorijų ciklas Pažaislyje – Hortus Conclusus“ atidarymo renginyje buvo paviešinta daugiau nei trijų šimtų metų paslaptis.
Beveik porą valandų dėmesį prikausčiusi meno istorikė ir rašytoja Kristina Sabaliauskaitė ne tik pradėjo – „Gyvos istorijos Pažaislyje – Hortus Conclusus“, ciklą, bet atskleidė savo kitą amplua – ne rašytojos, bet meno istorijos mokslininkės. Autorė, viešai deklaravusi savo simpatiją Pažaislio vienuolynui, ją paskaitoje pademonstravo su kaupu: ne tik gausiai ir vaizdžiai pavaizdavo XVII a. vidurio LDK didikų Pažaislio vienuolyno fundatorių Kristupo Zigmanto Paco bei jo žmonos Klaros Izabele de Mailly Lascaris gyvenimo ne tik viešas politines ir visuomenines aktualijas, bet atskleidė ir gan netikėtų užkulisių.
Tai – ir K.Z.Paco romanas ir vedybinio gyvenimo detalės su prancūzaite Izabele de Mailly Lascaris, jų santykiai su kitais LDK didikais, dvaro damų intrigos ir ne tik asmenine jų galia bei įtaka valstybės vadovams, bet ir bendrai šalies politikai. Karalienė Marija Liudvika Gonzaga iš Paryžiaus atsivežė dvi rūmų damas – Mariją Kazimierą d‘Arquien (vėliau ji ištekėjo už Jono Sobieskio ir tapo Lenkijos karaliene) bei Klarą Izabelę de Mailly Lascaris – jauną, gražią, išsilavinusią jauną prancūzaitę, kuri sužavėjo taip pat išsilavinusį ir puikią karjerą darantį Kristupą Zigmantą Pacą. Kaip vėliau paaiškėjo – ne jį vieną.
K.Sabaliauskaitė atskleidė daugiau nei trijų šimtų senumo paslaptį – Klara Izabelė, palaidota Pažaislyje, šalia savo vyro, bet jos širdis rasta Varšuvoje, Bielianų kamaldulių vienuolyne, ten, kur ji buvo saugiai priimta ir paslėpta beveik trečdaliui tūkstantmečio. Ir net tarpininkaujant vienuoliams…
Panašu, kad anuomet be šiuolaikinių technologijų virė ne ką mažiau intensyvus gyvenimas, gal tik žinutės keliavo ilgiau… Bet jeigu jos saugojamos ir išlaikomos „active“ daugiau nei tuziną metų?
„Gyvos istorijos Pažaislyje – Hortus Conclusus“ ciklo artimiausias renginys – 2014 m. gegužės mėn. 31 d. 15 val. „Pažaislis, pagavęs žmogų, jo nebepaleidžia“. Autorius ir lektorius: istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Mindaugas Paknys.
Susiję straipsniai:
- Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
- R. Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (I dalis)
- R.Vaičiulis. Sutelktomis jėgomis prieš šapokinę Lietuvos istoriją (II dalis)
- Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
- Kauno miesto muziejuje atidaryta A.Aleksandravičiaus nuotraukų paroda ir pristatyta nauja knyga
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms
- Istorikų suvažiavime – diskusijos apie istoriko misiją
- Kaip kalbėjo, atrodė ir kur gyveno mūsų protėviai? (video)
- Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- Rašyti – tai kopti į kalno viršūnę
- Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
- Kas rašoma baltarusių vidurinėms mokykloms skirtoje mokymo priemonėje
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
- Rašytojos K. Sabaliauskaitės įžvalgos apie XVIII a. raštiją, asmens savikūrą ir viešąjį įvaizdį
- Debiutuojančios rašytojos K. Tamulevičiūtės pasakojimai apie Sarajevą išleisti knygoje
- Pagoniška pilis Vilniaus apylinkėse
- Narvos pilyje Estijoje atidaryta paroda „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“
- R. Dediala. Traidenis ir istorinė atmintis
- R. Dediala. Voplaukis ir klastinga Ordino politika
- Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčioje
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
- L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
- Baltarusijoje prasidėjo pirmininkavimui ES ir 1863-ųjų sukilimui skirtos „Lietuvos dienos“
- Kviečia paroda Trakų salos pilyje – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilys paveiksluose“
- Č.Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
- Č. Iškauskas. Kada Lietuvą pasiglemš Baltarusija?
