Specialistai sako: Lietuvoje viešai tiekiamas vanduo daugeliu atveju yra saugus, jį gerti galime be papildomo paruošimo. Visgi fasuotas vanduo – populiari prekė. Rinkos dėsniai teigia: pasiūlos nebūna be paklausos. Kokios priežastys skatina pirkti fasuotą vandenį? Įprotis? Mada? Reklama? Ar iš čiaupo tekantis nelabai išvaizdus, prasto skonio vanduo?
Fasuojami vandenys skirstomi į kelias grupes
Natūralus mineralinis vanduo – pats „natūraliausias“ vanduo. Jis formuojasi neužterštoje ir nuo taršos patikimai apsaugotoje požeminėje aplinkoje, pasižymi natūraliu tyrumu, savita ir pastovia chemine kompozicija, biologinėmis ir fizikinėmis savybėmis. Jo išgavimui ir paruošimui iki pilstant į butelius, taikomi labai griežti reikalavimai: vandens negalima dezinfekuoti, konservuoti ar dėti kitų priedų, išskyrus anglies dvideginį. Be to, leidžiama tik mechaniškai filtruoti ar nukošti. Kad išvengti užteršimo, natūralus mineralinis vanduo fasuojamas tiesiai išgavimo vietoje (negali būti, pvz. autocisternomis pervežamas nuo išgavimo vietos iki išpilstymo).
Pagal ištirpusių druskų kiekį skiriamos trys grupės: turintis labai mažai, mažai ir daug mineralinių medžiagų natūralus mineralinis vanduo. Vandens sudėtį ir savitumą dažniausiai apsprendžia vyraujantys anijonai ir katijonai. Jis gali būti įvairių tipų: chloridinis, bikarbonatinis, sulfatinis, kalcinis, magninis, fluoridinis, jodidinis ir kt. Natūralaus mineralinio vandens cheminė sudėtis (analitinė kompozicija) deklaruojama produkto etiketėje.
Natūraliame mineraliniame vandenyje vyraujančios mineralinės medžiagos suteikia ir tam tikras skonines savybes. Pavyzdžiui, daug natrio chlorido turintis vanduo pirkėjų apibūdinamas kaip sūrus, sulfatų – kartokas. Natūraliam mineraliniam vandeniui nėra nustatyta, kiek mažiausiai ar daugiausiai mineralinių medžiagų jame turi būti, todėl renkantis reikia pastudijuoti etiketę.
Šaltinio vanduo – žmonėms vartoti skirtas gamtinis vanduo, išfasuotas gavybos vietoje, kuris atitinka griežtus natūraliam mineraliniam vandeniui taikomus gavybos, paruošimo ir mikrobiologijos reikalavimus. Cheminė šaltinio vandens sudėtis turi atitikti geriamajam vandeniui keliamus reikalavimus. Žodžiu, kaip ir natūralus mineralinis vanduo, į butelius fasuojamas labai minimaliai paruoštas, todėl labai svarbu gamtinis švarumas ir ypatinga higiena išpilstymo metu, o chemine sudėtim (ir skoniu) panašus į geriamąjį vandenį.
Stalo vanduo (anksčiau vadintas mineralizuotu geriamuoju vandeniu) – nealkoholinis gėrimas, gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Stalo vandens etiketėje pateiktame sudedamųjų dalių sąraše nurodyta, iš kokių sudėtinių dalių buvo pagamintas šis vanduo.
Fasuotas geriamasis vanduo – specialiai paruoštas (fizikiniais, cheminiais būdais valytas, apruoštas dezinfekcinėmis medžiagomis ir pan.) geriamasis vanduo.
Į butelius išpilstyti geriamieji vandenys gali būti gazuoti arba negazuoti.
Kokie jų privalumai ir trūkumai?
Anglies dvideginis yra savotiškas konservantas (vanduo geriau išsilaiko ir išlieka saugus), gerai malšina troškulį, pagerina vandens skonines savybes. Tačiau, sergantiems kai kuriomis ligomis, kaip antai: skrandžio gleivinės uždegimu, opalige, esant padidėjusiam rūgštingumui, linkusiems greitai viduriuoti, nepatartina vartoti gazuotą vandenį. Anglies dvideginis dirgina skrandžio gleivinę ir suaktyvina sekrecinių liaukų veiklą, todėl gali pradėti graužti rėmuo, sukeliamas žagsėjimas ir pan. Patekęs į skrandį ir žarnyną anglies dvideginis juos išpučia, pasunkėja kvėpavimas. Asmenims, blogai toleruojantiems gazuotą vandenį, o ypač mažiems vaikams, rekomenduotina vandenį palaikyti neužsuktame butelyje, ar, įpylus į stiklinę, tiesiog pamaišyti šaukšteliu, kad burbuliukai greičiau „išsivėdintų“.
Gerkime vandenį
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) akcentuoja, kad vandens kokybė yra esminis sveikos aplinkos ir visuomenės sveikatos aspektas. Žmogaus organizme yra apie 60-70 proc. vandens. Pagrindinės vandens funkcijos yra susijusios su ląstelių gyvybingumu, medžiagų apykaita, maistinių medžiagų pernešimu, kūno temperatūros reguliavimu ir šalinimo funkcijomis. PSO duomenimis, per dieną žmogui rekomenduojama išgerti 2–3 litrus vandens.
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena, kad Lietuvoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo daugeliu atveju yra puikios kokybės ir jį galima gerti tiesiai iš čiaupo be papildomo paruošimo.
Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) kasmet atliekama apie 400 fasuoto vandens valstybinių laboratorinių tyrimų. Apie 4 % tyrimų neatitinka teisės aktų reikalavimų bei gamintojo deklaruojamų rodiklių, dažniausiai neatitinka chlorido, natrio, florido, sulfatų kiekiai.
Geriamojo vandens tyrimus galima atlikti Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI) Vilniuje ir jo skyriuose Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Telšiuose.
