Prezidentas Gitanas Nausėda, siekdamas, kad valstybės gynybai ir Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimui būtų sutelktos visos įmanomos priemonės, pasirašė dekretą, kuriuo teikia Seimui denonsuoti 2008 m. gegužės 30 d. Dubline priimtą Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų.
Su prašymu pateikti Seimui denonsuoti Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų į Prezidentą 2024 m. liepos 3 d. nutarimu kreipėsi Vyriausybė.
Šalies vadovas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2010 m., kai Lietuva ratifikavo šią Konvenciją, grėsmės šalies nacionaliniam saugumui pasikeitė iš esmės. NATO strateginėje koncepcijoje konstatuojama, kad, 2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusija tapo reikšmingiausia tiesiogine grėsme sąjungininkų saugumui ir taikai bei stabilumui euroatlantinėje erdvėje.
Neturint tiesioginių saugumo grėsmių iš kaimyninių valstybių Lietuvos prisiimti tarptautiniai įsipareigojimai pagal Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų šiuo metu neatitinka nacionalinio saugumo užtikrinimo reikalavimų. Pažymėtina, kad iš NATO valstybių narių, turinčių sieną su Rusija, tik Lietuva ir Norvegija šiuo metu yra Konvencijos narės. Sutartyje nedalyvauja ir JAV, taip pat kitos Lietuvos sąjungininkės, su kuriomis kartu planuojamas Rusijos atgrasymas ir gynyba nuo galimos agresijos.
Prisiimti tarptautiniai teisiniai apribojimai pagal Konvenciją dėl kasetinių šaudmenų apriboja Lietuvos ir jos teritorijoje veikiančių sąjungininkų gynybos pajėgumus, kovinę galią, mažina atgrasymo efektyvumą.
Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekviena valstybė, šios Konvencijos šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš Konvencijos.
Pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą, dėl Lietuvos ratifikuotos tarptautinės sutarties denonsavimo Prezidento teikimu sprendžia Seimas.
