Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kūrėjai

Signatarui prof. Bronislovui Genzeliui – 80!

Vytautas Budvytis, Kaišiadorių muziejaus muziejininkas, www.alkas.lt
2014-02-15 16:25:33
18
Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Prof. Bronius Genzelis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Pasitikdami Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – minime ir šią istorinę dieną gimusio 1990 m. Kovo 11-osios Akto signataro profesoriaus Bronislovo Genzelio 80-metį. B. Genzelis 1946-1954 m. gyveno Kaišiadoryse ir mokėsi Kaišiadorių vidurinėje mokykloje. Kaišiadoryse gyvena profesoriaus sesuo Albina Šiškienė. Kaišiadorių kapinėse palaidoti tėvai – Juzefa ir Kostas Genzeliai.

B. Genzelis gimė 1934 m. vasario 16 d. Aukštadvaryje (tuometinė Trakų apskritis). Mokėsi Alytaus pradinėje (1942-1946), Kaišiadorių vidurinėje mokyklose (1946-1954), Maskvos M. Lomonosovo universitete (1954-1959). 1959 m. vedė Apoloniją Gruodytę.

1961-1964 – Lietuvos istorijos instituto aspirantas. 1965 m. apgynė filosofijos mokslo kandidato, o 1973 m. – daktaro disertacijas. Dėstė Šiaulių pedagoginiame institute (1959-1961), Vilniaus universitete (1964-1992). Nuo 1965 – docentas, nuo 1976 – profesorius. Dėstė visuotinės filosofijos istorijos, Lietuvos kultūros istorijos kursus.

1997 m. išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Istorijos katedros profesoriumi, ėjo fakulteto tarybos ir VDU Senato nario pareigas. Skaitė Lietuvos kultūros istorijos, politinių ir socialinių teorijų raidos Lietuvoje ir politinės filosofijos kursus. Nuo 2005 m. gruodžio mėn. VDU Senato narys. 2010 metais suteiktas VDU garbės profesoriaus vardas.

Bronislovas Genzelis – būsimasis studentas. 1954 m. | B. Genzelio asmeninė nuotr.
Bronislovas Genzelis – būsimasis studentas. 1954 m. | B. Genzelio asmeninė nuotr.

1958–1990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys. 1989 m. kovo mėn. išrinktas TSRS liaudies deputatu Kretingos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje. 1989–1990 m. TSRS AT narys.

1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Kovo 11-sios Akto signataras. 1990–1992 m. LR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros bei Lietuvos Konstitucijos rengimo komisijose. 1992–1996 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. 1996–2008 m. LSDP narys.

Prof. B. Genzelis tiria Lietuvos kultūros sąveiką su kitomis tautomis (lenkų, rusų, vokiečių, ukrainiečių, latvių, čekų). Iš viso yra išleidęs 19 knygų, parašęs daugiau kaip 200 mokslinių straipsnių (lietuvių, rusų, lenkų, anglų, vokiečių, prancūzų, čekų, latvių, estų, ukrainiečių kalba)  ir parengęs apie 1000 publikacijų periodinėje spaudoje. Savo pastebejimus išdėstė monografijose „Švietėjai ir jų idėjos Lietuvoje“ (1972), ,,Kultūrų sąveika“ (1989), „Socialinės ir politinės minties raida Lietuvoje: būti ar nebūti Lietuvai?“ (2005) ir kt. Sudarė „Filosofijos istorijos chrestomatiją“ (6 knygos, 1974–1987 m.). Naujausioje profesoriaus knygoje „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“ (2012) bandoma pažvelgti į lietuvio savasties išsaugojimą okupacijos sąlygomis ir į aplinkybes, atvedusias žmones į Sąjūdį, o per jį į nepriklausomos valstybės atkūrimą.

Gražaus jubiliejaus proga kalbamės su profesoriumi ir jo žmona p. Apolonija.

Vytautas Budvytis: Kaip susidomėjote filosofija? Savaime ar buvo koks nors postūmis?

Bronislovas Genzelis: Nu čia labai atsitiktinis ir gal net nelabai gražus susidomėjimas filosofija. Aš kai buvau moksleivis, šalia mūsų buvo vyskupija ir vyskupo biblioteka (Kaišiadorių vyskupijos kurijos rūmai – V. B.). Mes vaikai lindom į tą biblioteką. Pagrindinis tikslas buvo pašto ženklai. Tada buvo labai tokia mada būti filatelistams. Lysdavom per langą tų pašto ženklų. Ir aš ten suradau Platono raštus. Ir tada pirmą kartą sužinojau kas yra ta filosofija. Taigi atsitiktinai esu suradęs tuos raštus Kaišiadorių vyskupo bibliotekoje, kuri buvo uždaryta, apleista, langai užkalti ir niekas jos neprižiūrėjo. Kiek aš ten buvau tada – kokių 14-15 metų. Vėliau iš vyskupijos padarė ligoninę.

Kas tai yra filosofija…? Tai mano pirmas susidomėjimas filosofija. Platonas buvo.

V. B.: O kaip atrodė tie pokariniai Kaišiadorys tuo metu?

Kaišiadorių vidurinės mokyklos c klasė. Antroje eilėje nuo apačios: iš kairės pirmas – A. Varanauskas, trečias - B. Genzelis, ketvirtas - istorijos mokytojas Balionis, šeštas - geografijos mokytojas B. Runkevičius. Trečioje eilėje: iš kairės pirmas - P. Murauskas, trečias - A. Žitkus. Ketvirtoje eilėje: iš kairės trečias - V. Janulis, septintas - Pranckus. Kaišiadorys, apie 1950 m. | B. Genzelio asmeninė nuotr.
Kaišiadorių vidurinės mokyklos c klasė. Antroje eilėje nuo apačios: iš kairės pirmas – A. Varanauskas, trečias – B. Genzelis, ketvirtas – istorijos mokytojas Balionis, šeštas – geografijos mokytojas B. Runkevičius. Trečioje eilėje: iš kairės pirmas – P. Murauskas, trečias – A. Žitkus. Ketvirtoje eilėje: iš kairės trečias – V. Janulis, septintas – Pranckus. Kaišiadorys, apie 1950 m. | B. Genzelio asmeninė nuotr.

B. G.: Mano, pavyzdžiui, mokykla buvo per kelis pastatus išsidėsčiosi, priešais  geležinkelio stotį. Geležinkelių namai ten buvo ar kažkas.. Čia buvo ir toks skveriukas. Tai čia visą laiką (partizanų – V. B.) lavonai gulėdavo – per langus matydavom.

Mūsų klasė buvo labai tokia draugiška. Sutarėm klasėj. Neįsivaizduoju, kad būtų ten tyčiojamasi iš ko nors ar kas nors. Nieko panašaus nebuvo.

V. B.: O su klasiokais vėliau bendravot?

B. G.: Tai beveik visą laiką su daugeliu. Dabar tai jau kažkaip tai – beveik gyvųjų nebėra visų. Nu va vienas iš tokių kur irgi jau bendravom buvo Petras Murauskas. Jis baigė karininkų mokyklą. Vedė vakarų ukrainietę tarnaudamas. Ir jis paskui darė karinę karjerą. Buvo pasidaręs pulkininkas – tapo zenitinės artilerijos pulko vadu. Mes visą laiką palaikydavom su juo ryšius. Visą laiką jis atvažiuodavo susitikti kai demobilizavosi. Norėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, bet ji neturėjo nei vieno zenitinio pabūklo.

Iš mano klasės buvo toks garsus sportininkas Adolfas Varanauskas. Kaišiadoryse jį turbūt žino. Rutulio stūmikas. Olimpinis čempionas buvo*. Kaip savo laiku vienas iš garsiausių sportininkų. Su juo irgi taip jau iki mirties bendravom. Jis sportininkas buvo, o paskui buvo docentas Kūno kultūros institute.

Na ir dar vienas klasiokas buvo Albertas Steponavičius. Pradžioj kartu mokėmės, paskui jis nutarė per vieną klasę šokti. Tai jis baigė metais anksčiau. Jis buvo Vilniaus universitete anglų kalbos katedros vedėjas, profesorius. Iki praeitų metų dirbo Lenkijoje, profesoriumi Balstogės universitete.

V. B.: Algirdą Brazauską pažinojot tuo metu?

B. G.: Nu kaip čia pasakyt. Brolį Gerardą pažinojau. Gerardo žmona Dalia buvo mano klasiokė. Gerardas – mano žmonos bendramokslis Kauno politechnikos institute.  Jį pažinojau.  O brolį Algirdą? Žinojau, kad yra ir tiek. Iki Sąjūdžio tai man neteko su juo susidurti akis į akį.

V. B.: Ar dalyvavot kokioj užklasinėj veikloj Kaišiadoryse?

B. G.: Tuo metu prie rajoninio laikraščio buvo jaunųjų literatų būrelis. Ir aš buvau to būrelio pirmininkas. Dabar net negaliu pasakyti ką aš ten rašiau. ,,Bolševikų kelias“ vadinosi, ar kaip. Nebeprisimenu.

V. B.: 1949 m. buvo toks scenos mėgėjų būrelis Kaišiadorių mokykloje, kuriam vadovavo Mykolas Arlauskas. Tarp vaidintojų buvo Gerardas Brazauskas ir Jūs?

B. G.: Ne. Tikrai, ne. Kas? Mykolas Arlauskas? Mokinys? Mykolas Arlauskas – kaišiadorietis, iš Algirdo Brazausko klasės, o ne iš Gerardo Brazausko. Jis baigė Žemės ūkio akademiją, apsigynė daktaro (dabar habil..dr.) disertaciją. Jis irgi yra signataras, išrinktas Dotnuvos rinkiminėje apygardoje. Ar jis vadovavo  scenos mėgėjų būreliui, nežinau. Jis tuo metu tikrai mokėsi.

V. B.: O kur Kaišiadoryse gyvenot?

B. G.: Pradžioje gyvenom dabartinėj Vytauto gatvėje (prie malūno), o paskui – dabartinėje Gedimino gatvėje. Persikėlėm dėl to, kad jau po tėvo mirties tą namą nugriovė. Ten lentpjūvė buvo teritorijoje ir tą namą nugriovė. Dabar jau nėra to namo. O tas paskutinis namas tai yra. Ten dabar gyvena mano sesers sūnus.

V. B.: Profesoriau, kurie Kaišiadorių vidurinės mokyklos mokytojai Jums įsiminė?

B. G.: Buvo toks geografijos mokytojas Benediktas Runkevičius. Jis vienas iš tų, kuris man yra daug padėjęs. Jis paskui buvo mokyklos direktorius.

Buvo dar toks Gerardas Žilinskas. Jis geometriją dėstė. Jis prieškariu buvo apsigynęs Mančesterio universitete (Anglijoj) matematikos mokslų daktaro disertaciją. Pokario metais jam nebuvo pripažintas laipsnis. Ir jis Kaišiadoryse gyveno ir dėstė. Jis mane įtikinėjo vėliau, kad kam tu lendi į tą filosofiją, jeigu gali į Maskvos universitetą – stok į tiksliuosius mokslus.

V. B.: Buvote gabus tiems dalykams?

B. G.: Aš matematikoj priklausiau prie tų mokinių, kur niekad mažesnio pažymio kaip 5 nėra gavę. Tai paskui po kiek laiko,  kai  baigiau Maskvos universitetą ir buvau aspirantūroj, sutikau jį. Jam jau buvo laipsnis pripažintas ir jis buvo Aukštosios matematikos katedros vedėjas Vilniaus universitete. Jis mane sutiko: „Ar nesigaili, kad filosofija?“. Saku: „Ne“. „Bet kiek aš žinau filosofai gali pasidomėti ir matematika“. „Žinoma – sakau – gerai“. Ir aš pas jį vaikščiojau būdamas aspirantas į analitinės geometrijos paskaitas. Jis mane supažindino su Jonu Kubilium, rektorium. Kubilius tuo laiku dėstė tikimybių teoriją. Man buvo įdomi tikimybių teorija. Pasiprašiau laisvu klausytoju į paskaitas. Ir aš pas Kubilių išklausiau tikimybių teoriją . Kai baigėsi mano aspirantūra Kubilius paklausė: „Ar nenori dirbti universitete?“. Sakau: „Žinoma noriu“. Ir aš tokiu būdu dėka mokytojo Žilinsko įsidarbinau Vilniaus universitete.

genzelis-2
Prof. B. Genzelis su žmona p. Apolonija namuose Antakalnyje, Vilniuje | V. Budvyčio nuotr.

V. B.: Kaip susipažinot su Bronium, p. Apolonija?

Apolonija Genzelienė: Nu paslaptis.

V. B.: O koks Jūsų išsilavinimas?

A. G.: Kauno politechnikos institutas, statybininkė. Ir dirbau visą laiką Vilniaus miestų projektavimo institute. Projektavau. Ir daugiausia ligonines. Dėl to turbūt iš jų dabar ir neišeinu (juokiasi).

B. G.: Tai ligoninė, kurioj ji gulėjo tai jos projektuota. Santariškių.

A. G.: Ne, tai ne tik Santariškių. Neprojektavau pačios ligoninės. Aš darydavau nešančias konstrukcijas. Mano buvo tenai daugiausia karkasas projektuojamas.

B. G.: Operos ir baleto teatras.

A. G.: Aš ir operos teatrą projektavau. Ir paskui ligonines projektavom Ukmergei, Žvejų ligoninę Klaipėdai. Būdavo skyriuje architektai, kurie dirbo ir priskirti konstruktoriai-architektai, kurie turi nešančias konstrukcijas skaičiuoti. Ir visą šitą apruošt.

Bronius daug atostogų turėdavo, o aš visai neturėdavau. O tada tai būdavo visad ,,gaisrai“: jau dabar būtinai reikia iki tada ir tada. Tai vakarais, šeštadienį, sekmadienį dirbdavom. O jis juk būdavo atostogų daug turi. Pavasario sesijoj tu neturėdavai egzamino man rodos?

B. G.: Turėjau, vieną egzaminą turėjau birželio mėnesį.

A. G.: Nu tai va – birželio mėnesį jau jis laisvas. Ir visą vasarą. Ir dar rugsėjį studentai išvažiuodavo bulvių kast. Tai dar jis ir rugsėjį laisvas. Tai įsivaizduojat? O aš turiu arti. Aš turiu tik 24 darbo dienas atostogų. O kartais neturiu net ir tų, nes ,,gaisras“ kažkokio objekto, kad reikia dirbt.

Nu tai tada jau tas 24 dienas tai mes vis važiuodavom kur nors: tai į Krymą, tai į Kaukazą, tai į Kareliją – uodų pašert – kai būna baltosios naktys.

V. B.: O gyvenime kartu jau…?

B. G.: Kai aš baigiau, iškarto apsivedėm.

A. G.: Palaukiau iki gaus diplomą. Nes aš anksčiau dviem metais baigiau (1957 m). Jau išsitrynė visa ta jaunystė.

Dabar – ką aš labiausiai prisimenu, kas gražiausio va tokio. Kadangi dabar artėja jo jubiliejus – 80-dešimt. Tai buvo gražiausias jo jubiliejus – 55 metai. Atsimeni? Tai buvo 89-ieji metai (jis gimęs vasario 16 d.) ir pirmą kartą Vasario 16-oji buvo švenčiama ne čia va (bute Antakalnyje, Vilniuje – V. B.) prie šito stalo su draugais ten tyliai sudainuojant himną, o buvo Akademiniam teatre. Ir ten kalbą sakė Brazauskas ir Genzelis. Ir pirmą kartą iš viešos tribūnos buvo pareikšta, kad „visos imperijos griūna“. Ir tada ten buvo tokia euforija: su gėlėm moterys ten jį apstoję, sveikinimai.

Istorikas V. Merkys vedė tą iškilmingą minėjimą. Ir kai Brazauskas pakalbėjo, jam paplojo ir viskas. O kai Bronius baigė savo kalbą tai pasipylė su gėlėm grupė moterų, ten visos ėjo apsikabinę. Tai jau Merkys tada: „Tai čia žinot – čia yra dėl to, kad jo gimtadienis“. Ir ramino taip Brazauską. Ne kad pasisekimas didelis, o gimtadienis.

Ir paskui visi žygiavom iki Signatarų namų. Tai man buvo pats gražiausias jo gimtadienis.

V. B.: Kaip kilo idėja, kadangi esate iniciatorius, leisti „Filosofijos istorijos chrestomatiją“?

B. G.: Čia labai buvo ilgas ir sudėtingas kelias. Mano, būtent, supratimu buvo būtina, kad kiekviena tauta savo kalba turėtų filosofinę literatūrą. Viskas prasidėjo nuo tokio periodinio leidinio „Problemos“. Ir tada jau leidžiant tą periodinį leidinį mes jau pradėjom spausdinti kiekvienam numeryje skyrelį „Iš filosofinio palikimo“. Čia pagrindinis tikslas buvo pratinti visuomenę ir cenzūrą, nes jeigu iš karto išleisi Vakarų filosofijos istoriją, tai bus didelis šokas. Po truputį. Kad tekstai būtų jau išeiti: prie vieno neprikimba, jau vieną kartą apdoroti. Paskui kai „Problemų“ redakcinė kolegija buvo išvaikyta, pakeista, tai dalis tekstų liko ir tada buvo sumanyta leisti „Filosofijos istorijos chrestomatiją“.

V. B.: Kokios Jūsų nuomone buvo padarytos tokios klaidos atkuriant valstybę?

B. G.: Mano supratimu investiciniai čekiai ir beribė privatizacija. Kodėl Lenkija stipriau laikosi? Lenkijoj privatizacijos kaip tokios nebuvo. Nu žemės ūkis tai kitas dalykas – ten visą laiką nebuvo kolūkių. Bet gamyklos – tai niekas jų už litą neišdalino. Kaip valstybės buvo taip jos ir liko. Tik truputį kitas dalykas, kai valstybė parduoda akcijas. Nu ir jos dabar Lenkijoj visos yra pusiau valstybinės. Reiškia neprivatizuotos taip kaip pas mus už litą, už čekius. Lenkijoj gamykla  (kaip ta „Orlen“ naftos gamykla) išleidžia tuos emisijos čekius tai žmogus paskui gali juos nusipirkti. Bet jis ne dykai gauna, bet jis nusiperka iš susitaupymo. O pas mus? Va šita, mano supratimu, privatizacija yra viena didžiausių bėdų.

V. B.: T.y. turto atidavimas į privačias rankas?

B. G.: Atidavimas! Parduoti galima buvo. Mano supratimu kaip tarybiniais laikais didžiausia nesąmonė buvo, kai visokios kirpyklos, batsiuviai priklausė valstybei. Čia yra didžiausia nesąmonė. O dabar kas gavosi.

Aš ne už tai, kad gamyklos direktoriui parduoti už litą. Bet gamyklos direktorius savo likimą susieja su tuo, jis vadovauja gamyklai, jis jau turi kur produkciją realizuoti. Ir praktiškai pas mus tos gamyklos (lengvoji pramonė ar kurias Lubys nupirko), kurios buvo privatizuotos direktorių, neiširo. O labai daug privatizavo tai kriminalinis elementas. Kaip Daktarai, visokie Tulpiniai ir panašiai, kurie apie gamybą negalvojo visiškai, o tik galvojo kaip čia pinigas padaryti. Čia yra viena iš didžiausių klaidų.

V. B.: Kuo dabar užsiimate profesoriau? Nebedėstot jau?

B. G.: Ne. Užsiimu rašymu. Aš visokiose dar komisijose seiminėse esu. Nu sakysime Jaunųjų mokslininkų premijų komisijoje. Paskui, Seimo įsteigto medalio „Tarnauju Lietuvai“, įteikiamo G.Petkevičaitės –Bitės gimtadienio proga komisijoj.

V. B.: Rašot atsiminimus ir turite kitų rašto sumanymų, žinau?

B. G.: Taip, aš bandysiu rašyti atsiminimus. „Lietuvos kultūros istorijos“ papildymą esu atidavęs „Versus aureus“ leidyklai. Bet kol kas leidyba stovi.

V. B.: Apibendrinat, profesoriau, mūsų pokalbį – kokia Jūsų nuomone dabartinė politinė ir kultūrinė situacija Lietuvoje ir kokias negeroves įžvelgiat?

B. G.: Nebuvimas kultūrinės politikos. Aš neįsivaizduoju valstybės be savos kultūrinės politikos. Bet dabar nebuvimas yra geriau negu buvimas anoje vyriausybėj liberalų, kad ,,mes europiečiai” ir pan. Kaip Jūs turbūt žinot tokį kaunietį veikėją Vilių Normantą. Delfi.lt jis ten parašė: ,,Jeigu norit mane įžeisti – pavadinkit jį lietuviu”. Nu va iki tokio lygio einama, kad aš nežinau. Bet vėlgi – su tuo negalima kovoti kokiom nors peticijom. Čia ne nuo vieno asmens, o nuo visuomenės sąmoningumo priklauso. Reikia kiekvienam stengtis savo publikuoti ir šviesti visuomenę.

V. B.: O kokius gerus dalykus įžvelgiate Lietuvoj šiais laikais?

B. G.: Prie gerų dalykų? Vienas dalykas, šiaip ar taip, visgi Lietuva yra nepriklausoma demokratinė valstybė ir reikia suvokti, kad valstybės šeimininkai yra Lietuvos piliečiai. Anksčiau nebuvo. Tai va nuo to reikia pradėti, kad žmonės visgi suprastų tai. Yra jau suprantančių, tai negalima pasakyti. Tai čia pagrindinis dalykas.

Nu ir Lietuvoje, visgi, nėra jokių tokių suiručių ir yra pakankamai stabilu. Nu nėra Ukraina, nėra kokie ten Balkanai. Lietuva yra pakankamai stabili. Ramus gyvenimas yra.

V. B.: Tiktai esat minėjęs, kad būtent teisėtvarkos nebuvimas yra problema?

B. G.: Teisėtvarkoje – absoliutus chaosas. Negaliu  sakyti apie visą. Apie teismus aš nesu blogos nuomonės. Bet apie Konstitucinį Teismą esu pačios blogiausios nuomonės. Ir vėlgi. Čia praktiškai padarytos spragos įstatymuose, kad neapribotos to Konstitucinio Teismo kompetencijos ribos. Pasakyta: Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. O kokiu klausimu? Dabar jie pradeda visais klausimais daryti savo nuomonę. Tai yra autoritarinis mąstymas.

Tai kas darosi dabar? Pas mus Parlamentinė Respublika. Konstitucinis Teismas nutaria, kad prokuroras niekam nepavaldus – tai yra unikalus atvejis. Kad Saugumo Departamentas – niekam nepavaldus. STT – niekam nepavaldi. Tik prezidentui pavaldi. Tai praktiškai autoritarinę valstybę iš Lietuvos daro.

V. B.:  Koks būtų Jūsų palinkėjimas jubiliejaus proga Lietuvos ateičiai? Ko tikėtumėtės, ko norėtumėte?

B. G.: Aš norėčiau Lietuvai kuo greičiau sutvarkyti teisėtvarką. Konstitucijoje mūsų yra spragų, visų pirma dėl Konstitucinio Teismo, norėčiau, kad Seimas įgytų drąsos ir tas spragas Konstitucijos ištaisytų. Šiaip sau mūsų Konstitucija yra pakankamai normali – kaip demokratinės šalies. Ir kad būtų realizuojama Konstitucija. Tai čia mano svarbiausias dalykas. Kad iš tikrųjų būtų demokratinė valstybė. Dabar esam tendencijų, kurios visiškai baugina, siekia paversti mūsų visuomenę antidemokratine. Jos veda valstybę ne tik į niekur, bet į pražūtį.

V. B.: Dėkoju Jums už pokalbį.

_______________
* A. Varanauskas buvo daugkartinis Lietuvos čempionas, 1963 m. SSRS tautų spartakiados čempionas ir 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių VIII vietos laimėtojas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pristatyta naują prof. B.Genzelio knygą „Tautinės savimonės išlikimas ir brendimas Lietuvos okupacijos sąlygomis“
  2. L.Milčius. Joną Mačį – signatarą tautininką ir bendražygį amžinam poilsiui palydint
  3. Č. Iškauskas. Apie asmenybes… (pirmadienio mintys)
  4. Legendinis „Antinas“ Kaušpėdas neeilinį gimtadienį švęs su savo naujagime – „Antiška“ (video)
  5. Minimos bendrinės kalbos kūrėjo J.Jablonskio 150-osios gimimo metinės
  6. Š. Navickis. Priešpriešos (I)
  7. Tautos kviesliui Vytautui Landsbergiui 80 (video)
  8. Vytauto Landsbergio jubiliejaus proga atstovybėje Briuselyje surengtas džiazo vakaras
  9. Seime bus paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Gintaro Ramono 50-osios gimimo metinės
  10. Seime bus atverta paroda, skirta signataro K.Antanavičiaus 75-osioms gimimo metinėms
  11. Vyks atminimo vakaras, skirtas N.Vėliaus 75-osioms gimimo metinėms
  12. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  13. Z. Vaišvilos spaudos konferencija: Kodėl norima keisti Atgimimo istoriją? (tiesioginė transliacija, video)
  14. Legendinis kino kūrėjas Jonas Gricius švenčia neeilines sukaktuves
  15. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. tampax'as says:
    9 metai ago

    1958–1990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys…Kaip laikysime: ar persivertėlis, ar naujai atgimęs – KP-sąjūdietis? Štai kur klausimas, Broniau…

    Atsakyti
    • N says:
      9 metai ago

      O tu pornografija užsiiminėjai. Taip kad neturi teisės čia kitų kaltinti.

      Atsakyti
      • tampax'as says:
        9 metai ago

        pasigydyk ir tada, jei įgausi proto, normaliai atsakyk…

        Atsakyti
        • N says:
          9 metai ago

          Pats prisipažinai, kad esi. Geriau tylėk šiltoje ir drėgnoje vietoje tupėdamas.

          Atsakyti
          • tampax'as says:
            9 metai ago

            Idiote, kartoju vėl: 1958–1990 m. TSKP narys, 1989–1990 m. LKP CK biuro narys… Suėsk šlapianką ir atsakyk.

          • N says:
            9 metai ago

            Ir ką? Partinių daug buvo. Geriau rask, tokių, kurie nebuvo. Tu geriau į save pažiūrėk, pornografe.

          • tampax'as says:
            9 metai ago

            Esi kaip šliužas: vienus ekskomunistus ėdi, o kitus – liaupsini. Genzelis, Oželytė, Ozolas – visoi sėdėjo CK. Ar ir tada jie buvo “už Lietuvą”? Tu rimtai rašyk, o ne keikis, ar tau solidžiai diskutuoti neleidžia duobakasio prigimtis?

          • N says:
            9 metai ago

            Kas parakalbo apie prigimtį? Tas, kas tupi tarp kojų pas moteriškes??? Kas pornografija užsiima (pats prisipažinai!). Tai dabar palyginkime, kas vienareikšmiškai morališkai žlugę: tie, kas buvo partiniai, ar tas, kam pornografija yra pragyvenimo šaltinis?
            Jei nežinai, kuo skiriasi buvimas partijos CK nuo buvimo partijos nariu, tai geriau nesireikšk.

          • tampax'as says:
            9 metai ago

            O kuo gi skiriasi? CK narys vykdo AMB nurodymus ir KGB pavedimus, eilinis partinis galbūt ne savo noru įtrauktas į partiją ir tik formaliai jos narys… Va toks skirtumas, skeltanagi.

          • N says:
            9 metai ago

            Esminis skirtumas, pasileidėli.

          • tampax'as says:
            9 metai ago

            su durnu du turgu…

          • N says:
            9 metai ago

            Kokie smegenys pas tamponą?

  2. Leonas M. says:
    9 metai ago

    Nuoširdūs sveikinimai, gerb. Profesoriau, mielas Sąjūdžio žmogau! Sveikatos, tvirtybės ir tokios pat ištikimybės Tėvynei Lietuvai. Duok, Dieve, dažnam tiek daug jai duoti ir tikrų darbų padaryti, kiek Jūs padarėte. Rašykite, kalbėkite, nes jūsų lūpomis kalba Tiesa ir Išmintis.

    Atsakyti
  3. ugnis says:
    9 metai ago

    Nuoširdžiausi sveikinimai, gerb. Profesoriau, mielas Sąjūdžio žmogau! Jūsų pastangų dėka “1991 m. vasario mėn. 2 d. Islandijos Altingas priėmė rezoliuciją dėl diplomatinių santykių atkūrimo su Lietuvos Respublika.Tai buvo pirmoji šalis, oficialiai pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę. Šis Islandijos gestas pakenkė jos santykiams su TSRS (grasino ekonominėmis sankcijomis, iš Reikjaviko atšaukė konsultacijoms savo ambasadorių), tačiau Islandija nesitraukė. Vėliau J.B.Hanibalsonas prisipažino, kad jis tik brolio įtakojamas įsitraukė į lietuvišką kompaniją, nes iki tol mažai kas Islandijoje žinojo, kas ta Lietuva. O kai apie šalį nežinoma, nelabai domimasi, kas joje vyksta. Islandija yra maža šalis, kurioje įtakingesni žmonės vienas kitą asmeniškai pažįsta, todėl čia lengviau susitarti dėl bendrų veiksmų negu didžiosiose valstybėse. Tokios šalys neįsitraukia į pasaulio dalybas. Po šios sesijos Islandijos vyriausybė veikė toliau. 1991 metų rugpjūčio 5 d. Islandijos įgaliotas ministras, užsienio reikalų ministerijos prekybos departamento vicedirektorius S.A.Bjorson ir Lietuvos užsienio ministro pavaduotojas R.Grižas pasirašė dvišalę prekybos ir ekonominio bendradarbiavimo sutartį. Tai buvo pirmoji Lietuvos Respublikos pasirašyta sutartis su užsienio valstybe. 1991 metų rugpjūčio 26 d. oficialiai užmezgė diplomatinius santykius su Lietuva, o 1991 metų rugsėjo 17 d. įteikė kredencialius raštus Lietuvos Aukščiausios Tarybos pirmininko pavaduotojui B.Kuzmickui. Taip buvo pralaužti Lietuvos Respublikos nepripažinimo ledai. Arnoras tapo mūsų garbės konsulu toje šalyje. ” Gerb.profesoriau, ilgų Jums gyvenimo metų, sveikatos ir stiprybės.Jūsų buvusi studentė

    Atsakyti
  4. ugnis says:
    9 metai ago

    Pacitavau savo ankstesniame komentare prof. Broniaus Genzelio straipsnį publikuotą 2013 01 01 , http://www.alkas.lt

    Atsakyti
  5. ugnis says:
    9 metai ago

    Savo ankstesniame komentare pacitavau prof.Broniaus Genzelio straipsnį publikuotą 2013 01 01 Alkas.lt

    Atsakyti
  6. sveikiname says:
    9 metai ago

    Gerb. Profesoriau,
    sveikiname Jus su gražiu jubiliejumi,
    linkime kuo geriausios sveikatos,
    išlikti dar ilgai aktyviu visuomeniniame gyvenime,
    ir parašyti dar ne vieną knygą.

    Atsakyti
  7. Jonas Vaiškūnas says:
    9 metai ago

    Sveikiname mielą, brangų, bendražygį ir bendramintį. Džiaugiamės ir linkime, kuo didžiausių Galių – Tautos Kelyje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

2023 06 04
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

2023 05 12
Jurgis Baltrušaitis. Apie 1935 metus fotografo Dmitrijaus Vasermano daryta nuotr., saugoma Maironio lietuvių literatūros muziejuje.

D. Kuolys. Minimas poeto ir diplomato Jurgio Baltrušaičio 150-tasis gimtadienis

2023 05 02
Archyviniai dokumentai | LGGRTC nuotr.

Atrasti dokumentai- A. Ramanauskas – Vanagas priklausė skautų organizacijai

2023 04 15
Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Medininkų, Šalčininkų ir Aukštadvario kraštą | A. Grigaitienės ir R. Šmigelskienės nuotr.

Z. Tamakauskas. Žvilgsnis į Medininkų, Šalčininkų ir Aukštadvario kraštą

2023 04 10
Pas Henriką | F. Žemulio nuotr.

F. Žemulis. Henrikas Gudavičius: ėjimas pasroviui yra ėjimas į niekur

2023 04 10
Alvydas Medalinskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

A. Medalinskas. Apie takoskyrą tarp komunistų ir nekomunistų

2023 04 06
LTSR Aukščiausiosios Tarybos vienuoliktojo šaukimo sesija. Deputatai plenarinių posėdžių salėje posėdžio metu. Stovi deputatai (iš kairės) Romualdas Ozolas ir Justinas Marcinkevičius,Vilnius, 1989 12 | LCVA, J. Juknevičiaus nuotr.

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (III)

2023 03 14
Sąjūdžio pradininkai išteisinti

Z. Vaišvila. „Vienybė – mūsų išlikimo sąlyga“ (J. Marcinkevičius) (II)

2023 03 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Cigaretės | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti

2023 06 05
Vaikas su akiniais | pixabay.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?

2023 06 05
Dirbantys su archeologinio paveldo tyrimais, išsaugojimu ir populiarinimu pristato savo veiklą | S. Samsonas, LN nuotr.
Lietuvoje

Artėja Europos archeologijos dienos Lietuvoje 

2023 06 05
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai būtina pasiūlyti narystę NATO jau dabar

2023 06 04
Dviračių takas Olandijoje | „Novaturo“ nuotr.
Gamta ir žmogus

Kelionės dviračiais: 5 draugiškiausios šalys

2023 06 04
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad kelionė su gyvūnu nekeltų iššūkių

2023 06 04
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

2023 06 04
Polilsis gamtoje | pixabay.com, Mostafa Meraji nuotr.
Gamta ir žmogus

Gamtoje poilsiaukite be rūpesčių

2023 06 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pagerėjusi sveikata – motyvacija mesti rūkyti
  • Kaip pagerinti savo prastą regėjimą?
  • S. Birgelis. Dabar ir prieš daugelį metų Aradnykuose (IV)
  • M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Minimos Sąjūdžio 35-osios metinės

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 04
4
Sąjūdžio 35-mečio minėjimo konferencija LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Birželio 3 d. visoje Lietuvoje paminėtos Sąjūdžio 35-osios metinės. 1988 m. birželio 3 d. Vilniuje, Mokslų akademijos salėje, buvo išrinkta...

Skaityti toliau

E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai

by daiva
2023 06 04
14
Erika Drungytė Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kalba, pasakyta 2023 06 03 Mokslų akademijos salėje mokslinėje konferencijoje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio 35-mečiui paminėti „Sąjūdžio istorija ir patirtis“.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kaip miršta Sąjūdžiai

by Jonas Vaiškūnas
2023 05 12
12
Sąjūdžio priklijuojamas ženklas | Z. Vaišvilos nuotr.

Daugeliui lietuvių, gyvenusių Sąjūdžio laikais, šis vardas turi legendinę prasmę. Prisiminus mitingą Vingio parke, Baltijos kelią ir sausio 13-ąją gali...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ir vėl cenzūra apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • >Rimgaudui apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Rimgaudas apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • Juolab pažink, kad apie Pažink Žiemgalą dviračiu
Kitas straipsnis
Kėdainių miesto taryba 1921-24 m.

Vasario 16-oji prieš 96-erius metus. Kas tuomet vyko Kėdainiuose?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai