Šaltis tai išbandymas mūsų sveikatai

Spaudžiant šaltukui, reikia ypatingai saugotis nušalimų Tam tikromis sąlygomis – ilgesnį laiką veikiant šalčiui, pučiant vėjui, padidėjus drėgmei, avint ankštą ir šlapią avalynę, esant girtam, kraujuojant ir panašiai, nušąlama net 3– 7 ºC temperatūroje. Nušalimai taip pat gresia žmonėms, kurie ilgai būna lauke: gatvės prekeiviams, statybininkams, kiemsargiams, žvejams ant ledo, tiems kas sportuoja ar laisvalaikį leidžia gryname ore.

Žmogui ilgai būnant šaltoje aplinkoje, organizmas nesugeba palaikyti reikiamos temperatūros. Šiurpulys ir drebulys yra pirmi ženklai, kad kūnas praranda šilumą ir gali sušalti. Šaldamas žmogus tampa viskam abejingas, mieguistas, sustingęs. Jo širdies veikla ir kvėpavimas sulėtėja. Sutrikus sąmonei ir kūno temperatūrai nukritus žemiau –30 °C, žmogus miršta Dažniausia nušąlamos galūnės – rankos, kojos bei drabužiais nepridengtos kūno vietos – ausys, nosis, skruostai. Pavojus nušalti atviras kūno vietas atsiranda temperatūrai nukritus iki 28 laipsnių šalčio, lauke praleidžiant 10–30 minučių. Pučiant stipriam vėjui šalčio poveikis suintensyvėja, ir žmogus jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Ilgiau būnant atvirame ore net vidutinis vėjo žvarbumas gali būti pavojingos sveikatai. Nušalimas yra labai klastingas, nes dažniausiai tuo pačiu metu atšąla visas organizmas. Nušalusi vieta tampa nejautri, pakinta odos spalva, ji atrodo neįprastai kieta, lyg vaškuota, jaučiamas sąstingis, oda dažniausiai pabąla, vėliau – pamėlynuoja. Stiprūs nušalimai gali baigtis galūnių amputacija.

Norima atkreipti dėmesį į vaikų ugdymo proceso higieną, ypač šaltuoju metu laiku. Lietuvos higienos normoje HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 (toliau – HN 21:2011) nurodyta, kad kūno kultūros pratybos lauke gali būti organizuojamos esant ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai (mokiniams vilkint tinkamą sportinę aprangą ir avint tinkamą avalynę). Lyjant, sningant, esant nepatenkinamoms sąlygoms sporto aikštynuose (esant šlapiai ir (ar) slidžiai aikštelių paviršiaus dangai) kūno kultūros pratybos taip pat negali vykti lauke.

Mokymo, ugdymo patalpose oro temperatūra šildymo sezonu turi atitikti HN 21:2011 reglamentuotus dydžius: priešmokyklinio ugdymo grupėje – 20–22 °C; mokymo klasėse, mokymo kabinete ir aktų salėje – 18-20 °C; sporto salėje – 15–17 °C; persirengimo kambaryje prie sporto salės – 20–21 °C; duše prie sporto salės – 25–26 °C; tualete – 18–19 °C; sveikatos kabinete – 21–23 °C; koridoriuje ir laiptinėje – 16–18 °C. Vadovaujantis 2013–2014 ir 2014–2015 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-459, jei oro temperatūra yra 20oC šalčio ar žemesnė, į mokyklą gali nevykti 5 klasių mokiniai, esant 25oC laipsniams šalčio ar žemesnei temperatūrai – 6–12 (gimnazijų I-IV) klasių mokiniai. Šios dienos įskaičiuojamos į mokymosi dienų skaičių.

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-313 (toliau – HN 75:2010), kasdien 2 kartus šviesiu paros metu vaikai turi būti išvedami į lauką. Žiemos metu – esant ne žemesnei kaip minus 12 °C temperatūrai ir silpnam vėjo greičiui (iki 2 m/sek.) arba ne žemesnei kaip minus 8 °C temperatūrai ir vidutiniam vėjo greičiui (nuo 2 iki 6 m/sek.). Taip pat svarbu atminti, kad draudžiama priimti sergančius ar (ir) turinčius užkrečiamųjų ligų požymių (karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosti, yra išskyrų iš nosies ir kt.) vaikus. Vaikui sunegalavus įstaigoje, jis izoliuojamas iki atvykstant tėvams.

Vadovaujantis HN 75:2010, oro temperatūra patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi atitikti šiuos dydžius: priėmimo – nusirengimo patalpoje, žaidimų kambaryje ir sveikatos kabinete – 20–23 °C; miegamajame – 18–22 °C; tualete – prausykloje – 19–23 °C; kūno kultūros – muzikos salėje – 18–20 °C; kompiuterinės įrangos patalpoje – 20–22 °C; koridoriuose ir laiptinėse – 18–21 °C.

Patariamas: esant itin žemai oro temperatūrai, prieš einant į lauką reikia tinkamai apsirengti. Rinkitės didesnio dydžio avalynę, kad koja bate jaustųsi laisvai, maukitės dvejas kojines: vienerias – medvilnines, kitas – vilnones. Pirmiausia reikėtų užsimauti vilnonę kojinę, paskui – medvilninę, bet taip, kad pirštai galėtų judėti ir nebūtų užspausti. Prieš aunantis batus, kojų pėdas galima apvynioti laikraščiu ir įkišti į polietileninį maišelį. Tai – senas, išbandytas būdas apsaugoti kojas nuo šalčio.

Rekomenduojama atsisakyti pirštuotų odinių pirštinių ir apsimauti kumštines, kad pirštai galėtų šiek tiek judėti. Nešiokite kailinę, ausis dengiančią kepurę, burną ir smakrą pridengiantį šaliką, dėvėkite ties riešais prigludusius drabužius. Patariama rengtis keliais sluoksniais drabužių, vengti nešioti papuošalus. Einant į lauką geriau nusiimti žiedą, laikrodį su metaline apyranke – atšildant nušalusias rankas jos tins, todėl papuošalus bus sunku numauti.

Pajutę, kad veidas šąla, darykite grimasas, tai yra mankštinkite veido raumenis. Jeigu tenka ko nors laukti, šaltyje negalima stovėti ar ramiai sėdėti, patartina kuo daugiau judėti, šokinėti. Sniegas, šaltis, drėgmė ir vėjas gali pažeisti atviras kūno vietas: nosies, skruostų odą, lūpas, ausis ir rankas. Oda gali parausti, šerpetoti, patinti, skaudėti, gali sutrūkinėti odos kapiliarai, formuotis nuožvarbos, nušalimai. Veidą ir lūpas nuo šalčio galima apsaugoti naudojant tinkamas kosmetikos priemones. Dieną veido ir lūpų priežiūrai rekomenduojama naudoti riebias, natūralesnes, sudėtyje daug aliejų, vaško turinčias priemones, galima naudoti įvairius natūralius augalinius aliejus (alyvuogių, šaltalankių, kokosų, ricinos ir kt.), sviestus (taukmedžio, mangų, avokado ir kt.), ypač vaikų veido odos priežiūrai. Vaikų oda yra jautresnė, todėl šaltuoju metų laiku būtina pasirūpinti ir jų apsauga.

Prieš einant į lauką šaltuoju metų laiku, jokiu būdu negalima naudoti drėkinamojo, daug vandens sudėtyje turinčio kremo, nes vanduo gali nesuspėti įsigerti, užšalti, pažeisdamas veido odą. Tačiau veido odą tinkamai drėkinti yra svarbu, nes šaltis, vėjas, drėgmė, temperatūros skirtumai lauke ir šildomose patalpose sausina ją. Drėkinamosios kosmetikos priemonės turi spėti susigerti, todėl rekomenduojama jas naudoti vakare arba nakčiai. Moterų veido odą nuo šalčio ir vėjo padeda apsaugoti kompaktinė pudra. Prieš einant į lauką siūloma nenaudoti skysto, sudėtyje turinčio vandens toninio kremo, arba leisti kremui įsigerti, po to reikėtų naudoti birią pudrą. Šaltis, temperatūrų skirtumas neigiamai veikia ir plaukus, todėl patartina dėvėti galvos apdangalus, nuo šalčio nukentėjusių plaukų galiukų priežiūrai galima naudoti įvairius aliejus. Atviras kūno vietas nuo šalčio saugo šilta kepurė, šalikas, pirštinės. Temperatūrų pokyčiams labai jautrūs vaikai ir paaugliai, todėl reikėtų labai atsakingai pasirūpinti jų apranga, buvimo lauke trukme. Paaugliai dažnai žiemą nedėvi pirštinių, šaliko, kepurių, mergaitės dėvi plonas pėdkelnes, neuždengia liemens srities. Tai gali tapti įvairių susirgimų priežastimi. Sušalusią veido odą, ausis galima šildyti delnais, atėjus į šildomas patalpas. Sušalusios kūno vietos yra jautresnės, todėl jų nereikėtų stipriai ar šiurkščiai trinti, šildyti tiesiogine šiluma.

Nušalimas – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Dažniausiai nušąlamos kojos, rankos, ausys, nosis ir skruostai. Nušalimas pavojingas, nes: jaučiamas stiprus skausmas, gali atsirasti žaizdų, į organizmą patekti infekcija. Dėl nušalimo žmogus gali tapti neįgalus. Daug greičiau nušąla žmogus, jei jis serga širdies kraujagyslių ligomis, diabetu, vartoja tam tikrus vaistus, vilki plonus drabužius, yra pavargęs, išsekęs, neblaivus ar apsvaigęs.Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:Pirmojo laipsnio nušalimas– nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas. Antrojo laipsnio nušalimas– pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas. Trečiojo laipsnio nušalimas – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Ketvirtojo laipsnio nušalimas – apmiršta nušalusios kūno dalys. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri.

Pirmoji pagalba Esant pirmo laipsnio nušalimui, nušalusia vieta atšildykite kambario temperatūros vandenyje ir duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jokiu būdu netrinkite nušalusios vietos ir nešildykite karštame vandenyje, nes galite pakenkti. Jeigu atšildant atsiranda pūslių reikia nustoti šildyti ir pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas. Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiui duoti karštos arbatos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.: megztinį, antklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusį į gydymo įstaigą. Radus sušalusį žmogų, jį šildyti reikia palaipsniui. Jokiu būdu jo negalima nešti į šiltą patalpą, nes dėl to dažnai sutrinka širdies veikla – prasideda skilvelių virpėjimas, kuris baigiasi mirtimi. Šį virpėjimą gali sukelti net nestiprus judesys, todėl su sušalusiu žmogumi reikia elgtis itin atsargiai – geriausiai ji tik užkloti antklode ir laukti atvykstančių medikų.

Nušalusios vietos netrinkite, nekiškite į karštą vandenį. Jei šildant atsiranda pūslių, toliau nešildykite, pagalbą teikite tokią, kaip tuo atveju, kai yra II-IV laipsnio nušalimams.

Rimtą pavojų žmogaus sveikatai ir gyvybei kelia bendra kūno atšalimo būklė, nes kūno temperatūrai sumažėjus žemiau 30 laipsnių ir laiku nesuteikus pagalbos, žmogus gali mirti. Tokia būklė gali išsivystyti ilgai būnant šaltyje, kai bendra kūno temperatūra sumažėja iki 35 laipsnių. Bendras kūno atšalimas gali išsivystyti ilgą laiką būnant net nulinėje temperatūroje, esant didelei oro drėgmei. Teikiant pirmąją pagalbą, svarbiausia nukentėjusįjį įnešti į šiltą patalpą, nuvilkti drabužius ir pasistengti padidinti jo kūno temperatūrą. Jei ligonis sąmoningas, reikėtų jį pasodinti į šiltą vonią ir duoti gerti šiltų saldžių skysčių. Nesąmoningam ligoniui patartina uždėti šildomuosius kompresus, šiltai užkloti ir vežti į artimiausią gydymo įstaigą.