Graužikai braunasi į gyvenamąsias patalpas

Atšalus orams, ieškodami maisto atsargų, į gyventojų namus ir rūsius braunasi neprašyti svečiai – pelės ir žiurkės. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria atkreipti dėmesį į graužikų platinamas ligas ir imtis profilaktinių priemonių.

Centro duomenimis, tiesiogiai graužikų platinamų ligų grupėje Panevėžio apskrityje daugiausia registruojama jersiniozės ir leptospirozės atvejų. Praėjusiais metais sergamumas šiomis ligomis siekė atitinkamai 0,6 ir 0,1 atvejo/10 000 gyventojų. Jau šiais metais sausio–rugsėjo mėnesį buvo užregistruoti 4 jersiniozės ir 4 leptospirozės atvejai, kai 2012 metais per tą patį laikotarpį atitinkamai 10 ir 2 atvejai.

Jersiniozė yra užkrečiama liga, kurią sukelia Yersinia genties bakterijos, dažniausiai Yersinia enterocolitica. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka nuo 1–7 dienų. Jersinijos gali daugintis gyvūnų ir žmonių organizmuose. Dažniausiai užsikrečiama per užkrėstą maistą ar po sąlyčio su sergančiu žmogumi ar gyvūnu. Kūdikiams ir mažiems vaikams liga pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu kartu su krauju, suaugusiems simptomai gali būti panašūs į ūmų apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu, arba patekę į kraują ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus. Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir jos puikiai dauginasi 2 – 4 °C temperatūroje, veikiamos saulės spindulių žūva per 10 min., 100 °C temperatūroje – per 40 sek. Dažniausiai užkratas gali būti perduodamas per žalią kiaulieną, daržoves ar vaisius. Nerekomenduojama maistui vartoti apgraužtų ar kitaip pažeistų žalių daržovių, kuriuos namų rūsiuose bei daržovių sandėliuose galėjo savo ekskrementais užteršti graužikai, kurie ir platina minimas bakterijas. Nesilaikant maisto gaminimo technologijos reikalavimų, užkratas į maistą gali patekti per nešvarias rankas, nuo netinkamai nuvalytų virtuvės įrankių ir inventoriaus, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa ar daržovės.

Leptospirozė yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos (spirochetos) Leptospira interrogans – vadinamos leptospiromis. Ja serga ir gyvūnai, ir žmonės. Dažniausias infekcijos šaltinis yra žiurkės, taip pat raguočiai, kiaulės, šunys bei kiti graužikai. Žmogus leptospiroze gali užsikrėsti valgydamas leptospiromis užterštą maistą, gerdamas užterštą nevirintą vandenį, pieną, per pažeistą odą. Inkubacinis ligos periodas vidutiniškai trunka nuo 5-14 dienų, rečiau iki 30 d.

Šios infekcinės ligos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą pro gleivines arba pažeistą odą, kontaktuojant su užteršta aplinka. Žmonės dažniausiai užsikrečia besimaudydami, gerdami ar naudodami buities reikmėms atvirų vandens telkinių vandenį, tiesioginio sąlyčio su infekuotais graužikais ar gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu. Taip pat galima užsikrėsti šienaujant drėgnose pievose, medžiojant, žvejojant. Dažnai žmogus užsikrečia prižiūrėdamas naminius gyvulius, juos skersdamas, apdorodamas skerdieną. Infekuotos žiurkės dažnai užkrečia stovinčio vandens telkinius.

Leptospirozė prasideda staiga: pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais liga gali prasidėti pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Kai kuriems ligoniams atsiranda meningitas, bėrimas, gelta ir inkstų funkcijos nepakankamumas.

Siekiant užkirsti kelią graužikų platinamoms ligoms, Centro specialistai pataria vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą mėsą. Taip pat vartoti tik pasterizuotą ar virintą pieną ir jo produktus. Nevartoti maisto produktų, kurie apgraužti graužikų. Nepamiršti prieš vartojimą švariai nuplauti vaisius ir daržoves. Labai svarbu kruopščiai plauti rankas su muilu po kiekvieno kontakto su naminiais gyvūnais, po žemės darbų bei po darbų, kur galimas aplinkos užteršimas graužikų ekskrementais. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti ir laikyti išaugintas daržoves ir naikinti graužikus.