Molėtų rajone kovo mėnesį nustatyti du leptospirozės atvejai. Pirmasis ligonis skundėsi dusimu, karščiavimu su šaltkrėčiu vakarais, troškuliu, dažnu šlapinimusi. Manoma, kad gyvulius laikantis molėtiškis užsikrėtė savo gyvenamojoje vietoje.
Antrasis ligonis skundėsi labai dideliu karščiavimu, širdies skausmais. Daugiabutyje gyvenančio molėtiškio užsikrėtimo aplinkybės nenustatytos.
Leptospirozė – reta, pavojinga infekcinė liga. Pastaraisiais metais rajone šis susirgimas nebuvo registruotas. Leptospirozę sukelia mikroorganizmai, vadinami leptospiromis. Ja serga žmonės ir gyvūnai (raguočiai, kiaulės, šunys, graužikai ir kt.).
Pagrindinis infekcijos šaltinis gamtoje yra graužikai, vabzdžiaėdžiai, kurie užkrečia stambesnius gyvūnus. Labai pavojingi lėtine leptospirozės forma sergantys gyvūnai, nes jie infekuotu šlapimu teršia aplinką. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai (lytiniu būdu, kūdikis nuo motinos per placentą, per motinos pieną ir perpilant kraują).
Leptospiros į žmogaus organizmą patenka per pažeistą odą ar sveiką gleivinę, tiesioginio sąlyčio su infekuotais gyvuliais, jų šlapimu ar kitais kūno skysčiais metu, liečiant infekuotų gyvulių audinius, organus, vartojant infekuotus maisto produktus ir vandenį.
Leptospirozės inkubacinio periodo trukmė 7–9 dienos, bet gali būti ir 4–19 dienų, rečiau – 30 dienų. Dažniausiai sergama lengva ligos forma, kuriai būdingas karščiavimas. Leptospirozė prasideda staiga – iki 39–40 ºC pakyla temperatūra, skauda galvą, strėnas, ypač blauzdų raumenis. Kartais pykina, vėmiama, skauda pilvą. Kai kuriems ligoniams atsiranda geltos, inkstų pažeidimo bei meningito požymių, gali išberti.
5–10 procentų susirgusiųjų išsivysto sunki ligos forma, kurios metu pasireiškia viena iš šių klinikinių kombinacijų: inkstų nepakankamumas, kepenų nepakankamumas ar pneumonitas ir hemoraginė diatezė.
Profilaktinės priemonės, kurios padės apsisaugoti leptospirozės:
Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugos priemones (specialią aprangą, pirštines), kurias po darbo reikia dezinfekuoti;
• Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugos priemones (specialią aprangą, pirštines), kurias po darbo reikia dezinfekuoti;
• Naikinti graužikus gyvenamosiose, darbo bei gyvulių laikymo patalpose;
• Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, netvarkingų šulinių;
• Atliekant įvairius darbus pelkėtose vietose ir užliejamose pievose reikėtų dirbti apsiavus guminius batus;
• Maisto produktus laikyti taip, kad jų negalėtų pasiekti naminiai gyvūnai, žiurkės ar pelės;
• Nevartoti maistui žiurkių ar pelių apgraužtų ir užterštų maisto produktų;
• Tinkamai prižiūrėti odos žaizdas;
• Tinkamai prižiūrėti srutas ir nutekamuosius vandenis iš fermų (gyvulių laikymo patalpų) ir skerdyklų.
