Sekmadienis, 7 birželio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

Rusijoje vykstančioje parodoje „Auksinis ruduo“ ir neįtinkantys pieno gaminiai

www.alkas.lt
2013-10-09 22:42:41
39
PERŽIŪROS
0
ŽŪM nuotr.

ŽŪM nuotr.

ŽŪM nuotr.
ŽŪM nuotr.

Spalio 9–12 dienomis Maskvoje vykstančioje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Auksinis ruduo 2013“ Lietuvos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau aštuntąjį kartą įrengė Lietuvos ekspoziciją, kurioje pristatyta tautinio paveldo ir pagrindinių šalies mėsos bei pieno eksportuotojų į Rusiją produkcija.

ŽŪM ir Lietuvos politikų, verslininkų delegacija atvyko ne vien pasižiūrėti, ką kitos šalys yra pasiekusios žemės ūkyje, bet ir dalyvauti tarptautiniame forume, užmegzti artimesnius dalykinius kontaktus, pasikalbėti apie stringantį pieno produktų eksportą į Rusiją. 

Svarbiausia Rusijos derliaus šventė

Rusijos žemės ūkio ministerijos rengiama paroda „Auksinis ruduo“, vykstanti jau penkiolika metų ir skirta  pagerbti šalies žemės ūkio bei perdirbamosios pramonės darbuotojus, išlieka svarbiausiu Rusijos žemės ūkio forumu. Šiais metais paroda pirmą kartą rengiama kartu su kita valstybe – Nyderlandų Karalyste. Visos Rusijos parodų centro teritorijoje įrengtas specialiai atvežtų 20 senovinių sodybų kaimelis, kuriame lankytojai gali paragauti Nyderlandų ūkininkų pagamintų pačių įvairiausių produktų.

Kasmet parodą „Auksinis ruduo“ aplanko aukščiausi Rusijos valdžios atstovai, regionų gubernatoriai ir užsienio valstybių žemės ūkio ministerijų delegacijos. Ši derliaus šventė, kurioje galima pamatyti visos Rusijos žemės ūkio produkcijos įvairovę, visuomet buvo didžiulis įvykis šios šalies regionams.

Pernai parodoje savo pasiekimus demonstravo daugiau kaip 2 500 įmonių ir organizacijų iš 35 pasaulio šalių. Parodą aplankė daugiau kaip 150 tūkst. žmonių. Šiemet parodoje taip pat dalyvauja  per 2500 įmonių ir organizacijų iš 25 pasaulio šalių. Rusijai atstovauja 50 regionų.

Parodos „Auksinis ruduo“ rėmuose vyksta ir specializuota žemės ūkio technikos bei įrangos paroda „AgroTek Rusija 2013”. Jos metu paviljonuose ir lauko aikštelėse demonstruojama daugiau kaip 200 žemės ūkio technikos priemonių ir įrengimų, iš kurių net 40 yra naujienos. Parodos organizatorių teigimu, gigantiškiems eksponatams – traktoriams ir kombainams – parengti prireikė beveik 100 specialistų su specialia iškrovimo ir montavimo technika. Paprastai vieno tokio galiūno ratams pripūsti prireikia beveik dviejų valandų. Daugelio traktorių svoris siekia 20 tonų, aukštis – 5 m, padangų diametras – 2 m, o degalų bakas talpina 1 000 litrų.

Rusijos regionai parodoje savo ekspozicijas pateikė labai įvairiai: nuo išskirtinių gaminių ir produktų gausos siekiant įspūdingesnės ekspozicijos iki slavišką charakterį perteikiančio kultūrinio fono – liaudies dainų ir šokių.

Tačiau pagrindinis parodos akcentas šiemet skirtas investicijoms – tarptautiniame investicijų forume „Investicijos į žemės ūkį: valstybės ir verslo vaidmuo“ dalyvavo ne tik daugybė užsienio delegacijų, bet ir Rusijos žemės ūkio ministras Nikolajus Fiodorovas. Parodos dalykinė programa kupina renginių, skirtų aktualiems augalininkystės ir žemės dirbimo, žemės ūkio gamybos ir šakinių rinkų klausimams.

Parodoje daug dėmesio skirta gyvulininkystei – čia demonstruojami Rusijos ir užsienio selekcininkų naujausi pasiekimai genetikos ir veislininkystės srityse. Lankytojai gali pamatyti geriausius stambiųjų pieninių ir mėsinių raguočių atstovus, į parodą atvežta daug avių, vištų, ančių, kalakutų, triušių, brangiakailių žvėrelių. Parodoje taip pat demonstruojamos naujausios gyvūnų laikymo, šėrimo, gydymo ir priežiūros technologijos.

Erdvė aplink parodos paviljonus taip pat išnaudota  – čia šurmuliuoja mugė, kurioje Rusijos regionai pristato savo produkciją: pieno ir mėsos produktus, gėrimus ir konditerijos gaminius, vaisus ir daržoves, riešutus, uogas, medų, liaudies amatininkų dirbinius. Lankytojams patinka, kad čia viskas kainuoja pigiau, negu rinkoje.

Lietuvos stende – tradiciniai gaminiai  ir  interaktyvus ekranas 

Prieš parodos atidarymą parodoje su gausia svita trumpai apsilankė Rusijos Premjeras Dmitrijus Medvedevas. Tarp jo aplankytų 26 ekspozicijų buvo ir Lietuvos stendas, kurį aplankyti Premjerą pakvietė Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos ir Rusijos tarpparlamentinio bendradarbiavimo grupės pirmininkas Viktoras Uspaskich.

Lietuva nacionaliniam stende pristatyta kaip moderni ir šiuolaikiška valstybė, ne tik eksportuojanti šalies žemės ūkio ir maisto produktus, puoselėjanti tautinį paveldą, bet ir siekianti tiesioginės naudos nedideliam šeimos ūkiui, kuris pats augina, gamina produktus ir parduoda asmeniškai vartotojui. Ekspozicijoje pristatyta ir pagrindinių Lietuvos eksportuotojų į Rusiją produkcija, paklausi tarp Maskvos vartotojų. Atkreiptinas dėmesys, kad stende eksponuoti ne išskirtiniai, specialiai parodai sukurti gaminiai, o tradiciniai produktai, kuriuos gamintojai vartotojams gali pateikti kasdien.

ŽŪM nuotr.
ŽŪM nuotr.

Viena didžiausių pieno perdirbėjų Baltijos šalyse AB „Pieno žvaigždės“ Lietuvos stende pristatė daug gardžių ir originalių receptūrų pieno produktų – sūrius, jogurtus, grūdėtąją ir paprastą varškę, pieniškas košes. Ilgą ir garbingą sūrių gaminimo tradiciją tęsianti AB „Vilkyškių pieninė“ parodos lankytojams demonstravo kietuosius, pikantiškus ir pelėsinius sūrius, jogurtus, sūrio kremus, o viena didžiausių ir moderniausių pieno perdirbimo įmonių Lietuvoje AB „Žemaitijos pienas“ – vartotojų pamėgtąjį kietąjį ilgo brandinimo sūrį „Džiugas“, „Pik–Nik“ sūrio lazdeles, lydyto sūrio užkandžius.

Įvairiausius rūkytos mėsos gaminius mūsų stende demonstravo UAB „Biovela Group“  – didžiausia ir moderniausia mėsos perdirbimo įmonė Lietuvoje.

Tikra stendo puošmena tapo ūkininkės Nijolės Šakotienės atvežti ant beržinių malkų kepami ir tik iš natūralių produktų gaminami šakočiai, turintys tautinio ir kulinarinio paveldo sertifikatus. Savo individualią įmonę turinti maisto ruošimo puoselėtoja N.Šakotienė yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinė amatininkė.

Stendo lentynose lankytojų dėmesį traukė ir UAB „Saimeta“ tautinio paveldo gaminiai – Daujėnų naminė ekologiška duona, naminė ekologiška duonos gira. Pasak įmonės savininkės Vitalijos Stankevičienės, visi įmonės duonos ir konditerijos gaminiai kepami tik iš natūralių žaliavų, nenaudojant dirbtinių puriklių ir tešlos pagerinimo priedų.

Pirmą kartą parodoje Rusijoje dalyvavo UAB „Obuolių namai“ – jauna įmonė, norinti Rusijos vartotojams parodyti, kas yra tikros lietuviškos sultys. Įmonės direktorė Daiva Vaitiekūnienė papasakojo, kad pritaikę šiuolaikines technologijas, jie tiesioginio spaudimo būdu gamina 100 proc. natūralias vaisių ir uogų sultis tik iš Lietuvoje užaugintos žaliavos. Jų sultys, supilstytos į modernias vakumines pakuotes, gaminamos be jokių papildomų priedų – cukraus, konservantų, dažiklių.

Svarbus naujas Lietuvos stendo akcentas yra didelis interaktyvus ekranas, reaguojantis į judesius  – priešais atsistojęs lankytojas jį gali aktyvuoti rankos mostais. Iškėlus delną, ekrane tereikia išsirinkti norimą meniu punktą ir galima iš karto pamatyti informaciją apie Lietuvos kultūrą, ekonomiką, sportą, poilsio infrastruktūrą, sociologinius duomenis ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad ekranas pažymėtas Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipais.

Oficialias delegacijas ir stendo svečius tradiciniais lietuviškos virtuvės ir tautinio paveldo patiekalais stende vaišino restoranas „Bernelių užeiga“.

Aktualiausia tema – pieno produktų eksportas į Rusiją

Lietuvoje pieno ūkis – viena svarbiausių žemės ūkio šakų. Daugiau kaip pusė viso supirkto pieno, perdirbto į įvairius pieno produktus, yra išvežama iš Lietuvos.

Kadangi šį pirmadienį Lietuvą sukrėtė žinia apie sustabdytą lietuviškų pieno produktų įvežimą į Rusiją, ši tema ypač rūpėjo į parodą atvykusiems verslininkams, politikams ir žiniasklaidos atstovams.

Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna visus besidominčius informavo, kad šiuo metu dėl apribojimų pieno produktų tiekimui į Rusiją bendraujama abiejų šalių atsakingų tarnybų lygyje, siekiama išsiaiškinti, kokie trūkumai aptikti, kokią informaciją reikia papildomai pateikti. „Tiek Žemės ūkio ministerija, tiek Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pasiruošę pateikti visą reikalingą informaciją, kad kuo skubiau išspręstume šią problemą. Tačiau pirmiausia privalome turėti aiškią žinią, į ką turime atkreipti dėmesį“, – padėtį charakterizavo žemės ūkio ministras, pažadėjęs žiniasklaidai pateikti visą naujausią informaciją, kai parodos metu asmeniškai pabendraus su atsakingais Rusijos pareigūnais.

2012 m. iš Lietuvos eksportuota pieno produktų už 1,5 mlrd. Lt (203 tūkst. t), t. y. 7,9 proc. daugiau nei per 2011 m. Apie 31 proc. nuo  viso pieno gaminių eksporto sudaro pieno produktų eksportas į Rusiją.

Rusija yra didžiausia Lietuvos eksporto partnerė

Lietuvos žemės ir maisto ūkis yra orientuotas į eksportą, kuris šiuo metu sudaro net penktadalį viso Lietuvos eksporto. Rusija yra didžiausia Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto partnerė. 2012 m. eksporto struktūroje pagal šalis Rusija buvo 1-oje vietoje iš 120 eksporto partnerių. Lietuviškos kilmės produktai sudarė 26 proc. viso produktų eksporto į Rusiją. Daugiausia į Rusiją eksportuojama pieno produktų – sūrių ir varškės, sviesto, galvijienos.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D.Medvedevas aplankė Lietuvos gamintojus „Auksinis ruduo“ parodoje ir palinkėjo sėkmės
  2. Pieno karas įgauna vis didesnį pagreitį
  3. Lietuvos ir Rusijos žemės ūkio pramonės atstovai susitiko parodoje „Žalioji savaitė 2013“

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Simonas Gentvilas
Lietuvoje

S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą

2026 06 07
Elektrrinis traukinys
Lietuvoje

Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema

2026 06 07
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Istorija

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Kalba

Seime vyks konferencija apie lengvai suprantamos kalbos svarbą Lietuvoje

2026 06 07
A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė
Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

A. Karčiauskaitė-Jankauskienė. Poezijos pavasaris prasidėjo ir… pasibaigė

2026 06 07
VDU Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus premija apdovanota aplinkosaugininkė Lina Paškevičiūtė
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkei Linai Paškevičiūtei įteikta šeštoji Prezidento V. Adamkaus premija

2026 06 07
Lagaminai, bagažas
Lietuvoje

VLK: išvykstant atostogauti nepamirškite vieno svarbaus dokumento

2026 06 06
Žemė
Lietuvoje

Šiemet sudaryta beveik 2,5 tūkst. naujų valstybinės žemės sklypų

2026 06 06
„Sodra“
Lietuvoje

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Europos archeologijos dienos Senajame arsenale
Architektūra

Vilniuje susitiks baltų gentys: Europos archeologijos dienos Lietuvos nacionaliniame muziejuje

2026 06 06
Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje
Lietuvoje

Istorijų pasakojimo stovykla J. Šliūpo muziejuje

2026 06 06
FNTT
Lietuvoje

Pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas skaičius išaugo iki 102 tūkst.

2026 06 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • skt. apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • S. Gentvilas siūlo baterijų užstato sistemą
  • „Google“ sako, kad DI greitai pakeis apsipirkimo įpročius
  • Bus atnaujinta traukinių bilietų pirkimo sistema
  • Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

Kiti Straipsniai

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Išskirtinis paramos pavyzdys: muziejui perduota Čiurlionio mokytojo K. Stabrausko kūrinių rinkinys

2026 06 07
Leonidas Volkovas prie Migracijos departamento ir Krymo žemėlapio koliaže

V. Sinica. Dovanos priešams

2026 06 06
Žmonės priedangoje ir vyras ant stogo filmuojantis virš miesto skrendantį droną

A. Navys, M. Sėjūnas. Kai kvailystė plinta greičiau už pavojaus signalą

2026 06 02
Tapytojos Marijos Teresės Rožanskaitės ir fotomenininkų Brolių Černiauskų paroda „Rešotai“

M. T. Rožanskaitės ir Brolių Černiauskų parodoje – Rešotų lagerio tikrovė ir pasipriešinimas atminties naikinimui

2026 05 31
Ukrainos ir Švedijos atstovai prie naikintuvų Gripen bei raketos Meteor iliustracija

R. Armaitis. Didžiulis strateginis proveržis Ukrainos aviacijoje ir oro gynybos srityje

2026 05 29
Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė

Molėtų muziejuje duris atvers išskirtinė erdvė: lankytojai išvys Barborą Radvilaitę įkūnijusią žinomą aktorę

2026 05 29
Kastytis Braziulis prie darbo stalo geopolitikos temų aplinkoje

K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas

2026 05 25
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus

Šiandieninio pasaulio saugumo sampratos poslinkiai – parodoje Radvilų rūmuose

2026 05 25
Rimas Jankūnas PSO pandemijų susitarimo ir skaitmeninės kontrolės temų fone

R. Jankūnas. Ko­dėl svei­ka­tos sri­ty­je Lie­tu­va pa­si­rin­ko ben­drą ke­lią ne su JAV, bet su Ru­si­ja ir Ki­ni­ja?

2026 05 20
Deganti Maskva ir susirūpinęs Vladimiras Putinas Kremliaus fone

A. Navys, M. Sėjūnas. Nevaldomas Rusijos kritimas žemyn

2026 05 19

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Rimgaudas apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • +++ apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • skt. apie K. K. Urba. Šaltibarščių kultūros laikai
  • Taigi apie Žmogaus teisių gynėjai ragina stabdyti nelietuviškų diakritinių ženklų įteisinimą Lietuvos dokumentuose
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Wikipedia“ nuotr.

Pradedamos Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro statybos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai