Sekmadienis, 11 spalio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mokslų akademijoje bus pristatyta prof. Z.Zinkevičiaus knyga „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

www.alkas.lt
2013-10-03 09:30:25
89
PERŽIŪROS
17
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.
Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks LMA nario, akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.

Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė.

Renginį ves LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša.

Bus galima pabendrauti su autoriumi, įsigyti jo knygų, gauti autografą.

Knygoje „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvio pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.

Knygoje “Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas” kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą.

Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalijo sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  2. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės
  5. Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
  6. „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas
  7. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  8. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  9. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  10. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  11. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  12. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I)
  13. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  14. L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Algirdas says:
    13 metų ago

    Gal kas žinote ar įėjimas į šį pristatymą tik su pakvietimais ar laisvas ?

    Atsakyti
  2. Alkas.lt says:
    13 metų ago

    Įėjimas į renginį laisvas, pasitikslinome MA sekretoriate.

    Atsakyti
  3. NN says:
    13 metų ago

    Kur transliacija? 🙁

    Atsakyti
  4. Rytas says:
    13 metų ago

    Gal bent įrašas bus?

    Atsakyti
  5. Alkas.lt says:
    13 metų ago

    Deja, MA nusprendė netransliuoti. Po darbo valandų matyt, dėl to. Atsiprašome už nepateisintas viltis. Bandysime gauti įrašą.

    Atsakyti
  6. Goda says:
    13 metų ago

    kieno idėja knygos pavadinimas?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      13 metų ago

      Manyčiau, kad komercinio intereso…

      Atsakyti
      • Pastebėjimas says:
        13 metų ago

        Ko čia “važiuojat ant autoriaus”, patys tiek nuveikit kalbotyroje ir leidyboje, tuomet kritikuokit.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          13 metų ago

          Zigmas Zinkevičius už savo ‘darbą’ gaudavo atlygį ir naudojosi visos visuomenės kuriamu gerbūviu. Zinkevičiaus ‘darbo’ kokybę atspindi gausūs svetimžodžiai jo kalboje ir raštuose. Tokio lygio kalbininko ‘klaidos’ kalboje yra išdavystė. Palyginčiau, jei gydytojas neplautomis rankomis liestų ligonių žaizdas – neatleistina.

          Atsakyti
  7. Kažin says:
    13 metų ago

    Manau, kad žemaičiai ir aukštaičiai galėtų būti labai paprasti pasaulėžiūrinės kilmės vardai. Nuo atskiros vietos (centro, dvaro), kurioje esama, gyvenama, į tą pusę, iš kurios saulė kyla, aukštėja buvo vadinami aukštaičiais, o pusėje, kurioje saulė leidžiasi, žemėja – žemaičiais.
    Akivaizdu, kad gentiškai, etniškai, tautiškai, valstybiškai bendrų teritorijų, pagal šį principą pavadintų aukštaičiais ir žemaičiais, apimtys istoriškai kito, tarkim, nuo dvaro iki valstybės teritorinio bendrumo dydžio. Todėl pagal mažesnės apimties, tarkim, gentinį bendrumą turintį teritorinį darinį vadinti aukštaičiais atsiradus didesniam, tarkim, tautiniam dariniui dalis jų galėjo tapti vadinamais žemaičiais arba atvirkščiai.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      13 metų ago

      Tokie aiškinimai net darželinuko kurso neatlaiko. lyvis

      Atsakyti
      • Kažin says:
        13 metų ago

        Nežinai, nesupranti lietuvių (baltų) pasaulėžiūros, konkrečiai joje išreikšto Saulės, laiko fazių, jo skaičiavimo vaidmens bendruomenės, tautos gyvenime, tai kokios tada gali būti paties kalbos – aišku darželinukinės…, – vaikiškai priešgyniauti.

        Atsakyti
        • lyvis says:
          13 metų ago

          Kažkokios tai neštumo būsenos kliedesiai. Ar pats Kažin supranta ką sapalioja. Išvers į žmonių suprantamą kalbą. lyvis

          Atsakyti
          • Kažin says:
            13 metų ago

            Pirma, parašyta lietuviškai, tai, kad, galbūt, lietuvių kalbos nelaikote žmonių kalba -paties problema.
            Antra, senovės žmonių saulės laikrodžių įsirengimas laikui skaičiuoti – yra žinomas iš mokyklos laikų. Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai, Baltija germanų vadinta Rytų jūra ir t.t. ir pan. taip pat dažnam neturėtų būti paslaptis.
            Tad tai nežinoti gali tik būdamas visiškas mėgėjas tokiuose dalykuose arba nesuprasti parašyto, kaip nelaibai paskaitantis lietuviškai.
            Paties įsivardinimas “lyvis”, tarsi, ir patvirtintų pastarąjį atvejį.

          • lyvis says:
            13 metų ago

            Pats labai maloniai atsakei. Nuoširdžiausiai dėkoju, gal tik norėjau patikslinti: “Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai,”
            Taigi ostgotai ir vestgotai pavadinimus gavo ne iš saulės padėties, o nuo Veneros. Dar karta buvo labai malonu. lyvis

  8. arvydas damijonaitis says:
    13 metų ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    13 metų ago

    Beje, kalbos pavadinimas “po prostu” rašytinas kaip vienas žodis “poprostu”. Taip jį užrašė žymūs mokslininkai dialektologai (Ivanovas, Toporovas), berods, 1952 metais dialektologinių tyrimų ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Taigi jį užrašė ne pagal slavišką gramatiką “po prostu”. Todėl šį žodį slavinti, rašant “po prostu”, nėra jokio pagrindo, be to, taip rašant būtų jaukiami kalbos istoriniai faktai.
    Raip pat minėti mokslininkai, tyrę šio užrašyto žodžio istoriją, nustatė, kad “poprostu” kalba buvo pirmąja LDK kaceliarine kalba ir ji buvo vadinama tuo pačiu “poprostu” pavadinimu, taigi akivaizdu, kad ne slavišku žodžiu. Kadangi ši kalba buvo naudojama ir bažnyčioje, tai moksininkai vėliau jai davė vardą – senoji slavų bažnytinė kalba.
    Todėl žodis “poprostu” laikytinas sudurtinės darybos baltų kalbos žodžiu, reiškusiu “popų raštų” kalbą. Mat, pagal baltų pasaulėžiūrą su Dievais buvo bendraujama tik sakytine kalba. Krikščioniškas bendravimas raštų kalba pagonims baltams buvo svetimas, įtartinas, netgi keliantis jų pasipiktinimą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad ją naudojo popai, vykdydami baltų bizantiškąją evevengelizaciją, slavėjančių baltų buvo pavadinta “poprašte” kalba.
    Tokiu atveju tai yra ir istorinis faktas, paliudijanti, kad baltai buvo suslavinti skleidžiant Rytų krikščionybę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trampas spaudžia ranką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui 2025 m. rugpjūčio 15 d. Aliaskoje
Politika ir ekonomika

D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

2026 10 10
Kompiuteris
Lietuvoje

Ruošiamasi skaidraus atlygio pokyčiams: kaip ir kokius duomenis darbdaviai teiks „Sodrai“?

2026 10 10
Grūdai
Lietuvoje

Baltijos šalių vadovai ragina uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per ES

2026 10 09
Sutarties pasirašymas
Lietuvoje

Atnaujinta nacionalinė kolektyvinė sutartis: kitąmet augs pareiginės algos bazinis dydis

2026 10 09
Kelio darbai
Lietuvoje

Kleboniškio tilto remonto vietoje keičiamas eismo organizavimas

2026 10 09
Šildymas
Lietuvoje

Mokant už šildymą visus metus – mažesnis sąskaitų šuolis šaltaisiais mėnesiais

2026 10 09
Lėktuvas
Lietuvoje

Oro uostai toliau skaičiuoja rekordus

2026 10 09
Vytautas Kernagis | M. Mikulėno nuotr.
Lietuvoje

Seime siūloma įstatymu įtvirtinti teisinę asmens balso apsaugą

2026 10 09
„Maisto bankas“
Gamta ir žmogus

Prasideda „Maisto banko“ akcija

2026 10 09
Elektros gedimas | ignitis.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

ESO brigados šalina stipraus vėjo padarinius

2026 10 09
Kelias
Gamta ir žmogus

Kelininkai ruošiasi numatomam stipriam vėjui

2026 10 08
Mindaugas Sinkevičius
Lietuvoje

M. Sinkevičius pristatė valstybės biudžeto prioritetus

2026 10 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją
  • +++ apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • Taigi apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • Pasitaisė? apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nobelio premija už atradimą, leidžiantį šviesa valdyti smegenų neuronus
  • Spalio 11-osios horoskopas: ne kiekvieną ginčą verta laimėti
  • Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją

Kiti Straipsniai

Dariaus Liutiko knygos „Lietuvos šventovės atvirukuose“ pristatymas

Kaune bus pristatyta D. Liutiko knyga „Lietuvos šventovės atvirukuose“

2026 10 05
Rudens lygės ir Baltų vienybės šventėje Joniškyje liepsnojantis šiaudinis ugnies kūrinys

L. Petkevičiūtė. Lietos Lietuva – kai visa yra išvien, esame neįveikiami

2026 09 24
Molėtų Joniškyje – ugninė Rudens Lygė ir Baltų vienybės šventė

Molėtų Joniškyje – ugninė Rudens Lygė ir Baltų vienybės šventė

2026 09 20
Rudens lygiadienio laužas prie ežero po žvaigždėtu dangumi

Rudens lygiadienio ir Baltų vienybės diena: kur degs švenčių ugnys

2026 09 19
Knygos pristatymo varžytuvės

Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

2026 09 10
Europos žemėlapis su Gintaro kelio kryptimi, gintaro gabalais ir kultūros paveldo tyrėjais.

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

2026 08 28
Detalių paieška 1898 metų dailininko Tado Bičkausko sukurtoje litografijoje „Vaizdas į Piromontą ir šv. Rapolo bažnyčia Vilniuje“ – rinkinio kuratoriaus kasdienybė

Knygą apie LNM sukūręs K. Pikūnas: muziejuje istoriją pasakoja žmonės, ne daiktai

2026 08 26
J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“

Knygos „Sausio 13-oji yra Laisvės gynėjų diena. Lengvai suprantama kalba“ pristatymas

2026 06 08

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie D. Trampo sandoris su V. Putinu – smūgis Vakarų vienybei prieš Rusiją
  • +++ apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • Taigi apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • Pasitaisė? apie Kas nutiko „Pozicija.org“? Portalo redakcija reikalauja paaiškinimo
  • Saimonas Cipis apie J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos pareigūnai tarnauja Putinui?
Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai