Sekmadienis, 3 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mokslų akademijoje bus pristatyta prof. Z.Zinkevičiaus knyga „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

www.alkas.lt
2013-10-03 09:30:25
87
PERŽIŪROS
17
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.
Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks LMA nario, akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.

Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė.

Renginį ves LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša.

Bus galima pabendrauti su autoriumi, įsigyti jo knygų, gauti autografą.

Knygoje „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvio pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.

Knygoje “Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas” kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą.

Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalijo sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  2. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės
  5. Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
  6. „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas
  7. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  8. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  9. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  10. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  11. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  12. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I)
  13. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  14. L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Algirdas says:
    13 metų ago

    Gal kas žinote ar įėjimas į šį pristatymą tik su pakvietimais ar laisvas ?

    Atsakyti
  2. Alkas.lt says:
    13 metų ago

    Įėjimas į renginį laisvas, pasitikslinome MA sekretoriate.

    Atsakyti
  3. NN says:
    13 metų ago

    Kur transliacija? 🙁

    Atsakyti
  4. Rytas says:
    13 metų ago

    Gal bent įrašas bus?

    Atsakyti
  5. Alkas.lt says:
    13 metų ago

    Deja, MA nusprendė netransliuoti. Po darbo valandų matyt, dėl to. Atsiprašome už nepateisintas viltis. Bandysime gauti įrašą.

    Atsakyti
  6. Goda says:
    13 metų ago

    kieno idėja knygos pavadinimas?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      13 metų ago

      Manyčiau, kad komercinio intereso…

      Atsakyti
      • Pastebėjimas says:
        13 metų ago

        Ko čia “važiuojat ant autoriaus”, patys tiek nuveikit kalbotyroje ir leidyboje, tuomet kritikuokit.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          13 metų ago

          Zigmas Zinkevičius už savo ‘darbą’ gaudavo atlygį ir naudojosi visos visuomenės kuriamu gerbūviu. Zinkevičiaus ‘darbo’ kokybę atspindi gausūs svetimžodžiai jo kalboje ir raštuose. Tokio lygio kalbininko ‘klaidos’ kalboje yra išdavystė. Palyginčiau, jei gydytojas neplautomis rankomis liestų ligonių žaizdas – neatleistina.

          Atsakyti
  7. Kažin says:
    13 metų ago

    Manau, kad žemaičiai ir aukštaičiai galėtų būti labai paprasti pasaulėžiūrinės kilmės vardai. Nuo atskiros vietos (centro, dvaro), kurioje esama, gyvenama, į tą pusę, iš kurios saulė kyla, aukštėja buvo vadinami aukštaičiais, o pusėje, kurioje saulė leidžiasi, žemėja – žemaičiais.
    Akivaizdu, kad gentiškai, etniškai, tautiškai, valstybiškai bendrų teritorijų, pagal šį principą pavadintų aukštaičiais ir žemaičiais, apimtys istoriškai kito, tarkim, nuo dvaro iki valstybės teritorinio bendrumo dydžio. Todėl pagal mažesnės apimties, tarkim, gentinį bendrumą turintį teritorinį darinį vadinti aukštaičiais atsiradus didesniam, tarkim, tautiniam dariniui dalis jų galėjo tapti vadinamais žemaičiais arba atvirkščiai.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      13 metų ago

      Tokie aiškinimai net darželinuko kurso neatlaiko. lyvis

      Atsakyti
      • Kažin says:
        13 metų ago

        Nežinai, nesupranti lietuvių (baltų) pasaulėžiūros, konkrečiai joje išreikšto Saulės, laiko fazių, jo skaičiavimo vaidmens bendruomenės, tautos gyvenime, tai kokios tada gali būti paties kalbos – aišku darželinukinės…, – vaikiškai priešgyniauti.

        Atsakyti
        • lyvis says:
          13 metų ago

          Kažkokios tai neštumo būsenos kliedesiai. Ar pats Kažin supranta ką sapalioja. Išvers į žmonių suprantamą kalbą. lyvis

          Atsakyti
          • Kažin says:
            13 metų ago

            Pirma, parašyta lietuviškai, tai, kad, galbūt, lietuvių kalbos nelaikote žmonių kalba -paties problema.
            Antra, senovės žmonių saulės laikrodžių įsirengimas laikui skaičiuoti – yra žinomas iš mokyklos laikų. Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai, Baltija germanų vadinta Rytų jūra ir t.t. ir pan. taip pat dažnam neturėtų būti paslaptis.
            Tad tai nežinoti gali tik būdamas visiškas mėgėjas tokiuose dalykuose arba nesuprasti parašyto, kaip nelaibai paskaitantis lietuviškai.
            Paties įsivardinimas “lyvis”, tarsi, ir patvirtintų pastarąjį atvejį.

          • lyvis says:
            13 metų ago

            Pats labai maloniai atsakei. Nuoširdžiausiai dėkoju, gal tik norėjau patikslinti: “Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai,”
            Taigi ostgotai ir vestgotai pavadinimus gavo ne iš saulės padėties, o nuo Veneros. Dar karta buvo labai malonu. lyvis

  8. arvydas damijonaitis says:
    13 metų ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    13 metų ago

    Beje, kalbos pavadinimas “po prostu” rašytinas kaip vienas žodis “poprostu”. Taip jį užrašė žymūs mokslininkai dialektologai (Ivanovas, Toporovas), berods, 1952 metais dialektologinių tyrimų ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Taigi jį užrašė ne pagal slavišką gramatiką “po prostu”. Todėl šį žodį slavinti, rašant “po prostu”, nėra jokio pagrindo, be to, taip rašant būtų jaukiami kalbos istoriniai faktai.
    Raip pat minėti mokslininkai, tyrę šio užrašyto žodžio istoriją, nustatė, kad “poprostu” kalba buvo pirmąja LDK kaceliarine kalba ir ji buvo vadinama tuo pačiu “poprostu” pavadinimu, taigi akivaizdu, kad ne slavišku žodžiu. Kadangi ši kalba buvo naudojama ir bažnyčioje, tai moksininkai vėliau jai davė vardą – senoji slavų bažnytinė kalba.
    Todėl žodis “poprostu” laikytinas sudurtinės darybos baltų kalbos žodžiu, reiškusiu “popų raštų” kalbą. Mat, pagal baltų pasaulėžiūrą su Dievais buvo bendraujama tik sakytine kalba. Krikščioniškas bendravimas raštų kalba pagonims baltams buvo svetimas, įtartinas, netgi keliantis jų pasipiktinimą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad ją naudojo popai, vykdydami baltų bizantiškąją evevengelizaciją, slavėjančių baltų buvo pavadinta “poprašte” kalba.
    Tokiu atveju tai yra ir istorinis faktas, paliudijanti, kad baltai buvo suslavinti skleidžiant Rytų krikščionybę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“
Istorija

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas
Kalba

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą
Kultūra

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Kultūros politikos forumas
Kultūra

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01
Sveikata
Lietuvoje

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Kauno geležinkelio stotis
Lietuvoje

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026 04 30
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus

2026 04 30
Būstas
Lietuvoje

Svarstoma savivaldybės būsto nuomininkams leisti įsigyti būstą išperkamosios nuomos būdu

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Kaunas šildymą baigs nuo pirmadienio

2026 04 30
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl ličio jonų baterijų 

2026 04 30
Įstatymo pasirašymas
Lietuvoje

Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

2026 04 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • Mikabalis apie Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokių naudotų detalių automobiliui geriau nepirkti?
  • Didelė dalis gyventojų parduotų turimą būstą – o kaip elgtis iš tiesų?
  • Kur mesti dantų šepetėlį arba dažniausios klaidos plastiko konteineriuose
  • Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Kiti Straipsniai

Sengirės fondas

„Sengirės kinas“ Nacionalinėje bibliotekoje: D. Etenborui – 100!

2026 04 25
Mezolito baltai: Senovinė medžiotojų stovykla prie ežero

K. Urba. Mezolito baltai (III)

2026 04 06
K. Sawados monografijos pristatymas ir diskusija Vilniaus knygų mugėje

Išleista knyga apie žmogų, išsaugojusį nykstančios ainų tautos balsą

2026 03 07
Monografijos viršelio vaizdas; dailininkas Rimantas Dichavičius

Miesto ir tautos simbolis

2026 03 05
Knygos viršelis. Algirdas Brukas Gintautas Mozgeris, Lietuvos didžiagirės 2024 m.

H. Gudavičius. Kiek Lietuvoje didžiagirių?    

2026 02 11
Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys, (1921 – 1954-08-18)

Išleista knygos „Dainavos apygardos vadas Vincas Daunoras-Kelmas, Ungurys ir jo artimieji“ internetinė versija

2026 01 11
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Antanas Vienuolis- Žukauskas, Lietuvos farmacininkas, rašytojas prozininkas, dramaturgas

„Antanas Vienuolis ir amžininkai: Laiškų dialogai“: Knyga visiems, kurie ieško gyvo ryšio su praeitimi

2025 12 30
Alphonso Lingio knyga Art Beginning Again

Nacionalinėje dailės galerijoje – A. Lingio knygos ir dokumentinio filmo pristatymas

2025 12 09
Pauliaus Andriuškevičiaus knyga „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom. Vytautas Klova“

Išleista P. Andriuškevičiaus knyga „Aš papuošiu žirgo galvą pinavijom. Vytautas Klova“

2025 12 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • Mikabalis apie Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus
  • Rimgaudas apie Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai