Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Mokslų akademijoje bus pristatyta prof. Z.Zinkevičiaus knyga „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“

www.alkas.lt
2013-10-03 09:30:25
17
Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.
Prof. Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Spalio 3 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) vyks LMA nario, akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus naujos knygos „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ pristatymas.

Renginyje dalyvaus knygos autorius prof. Zigmas Zinkevičius, LMA narys prof. Algirdas Sabaliauskas, LMA tikrasis narys prof. Bonifacas Stundžia, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė.

Koncertuos Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos kanklininkė Aušrinė Ulevičiūtė.

Renginį ves LMA tikrasis narys prof. Eugenijus Jovaiša.

Bus galima pabendrauti su autoriumi, įsigyti jo knygų, gauti autografą.

Knygoje „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ išsamiai aptariama pirmykštė Lietuva, davusi būsimajai valstybei pavadinimą, kitos rašytiniuose šaltiniuose minimos lietuvių žemės: Deltuva, Nalšia, Upytė, Šiauliai, Karšuva, Knituva, geografiniai žemaičių ir aukštaičių pavadinimai, aiškinama, kodėl lietuviai buvio pakrikštyti paskutiniai. Kadaise buvusioje didžiulėje daugiatautėje senosios Lietuvos valstybėje gyveno labai gausi lietuvių tauta, sugebėjusi išlaikyti savo valdžioje didelę teritoriją ir būti teisinga visiems jos gyventojams. Visa tai atskleidžiama remiantis kalbos, mokslo, archeologijos, etnologijos ir antropologijos tyrimų duomenimis.

Knygoje “Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas” kalbama apie Liublino uniją ir paskutinį Abiejų Tautų Respublikos laikotarpį, trukdymą sukurti tautinę valstybę ir sostinės užgrobimą, Vilnijos sulenkinimą, Sovietų Sąjungos žlugimą.

Daug vietos skiriama Mažajai Lietuvai, kuri daugiau kaip septynis šimtmečius valdyta vokiečių. Aprašomas Antrasis pasaulinis karas, pokario trėmimai į Sibirą, priverstinė kolektyvizacija, sugriovusi klestėjusią krašto ekonomiką ir nuskurdinusi kaimą, Stalijo sukurtos blogio imperijos žlugimas, Michailo Gorbačiovo pastangos ją reformuoti, viešumo ir pertvarkos idėjos, pagreitinusios jos pabaigą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  2. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  3. Mokslo konferencijoje – tautos istorija ir jos sklaidos paieškos
  4. Signatarų namuose „Terra Jatwezenorum“ IV tomo sutiktuvės
  5. Smolensko archeologas krivičių gentį susiejo su baltais
  6. „Sakralieji baltų kultūros aspektai“: Antrasis baltų kultūros tyrinėjimų kvėpavimas
  7. Nepriklausomybės Akto signatarai kviečia į susitikimą su akademiku Eugenijum Jovaiša
  8. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms (II)
  9. A. Butkus, S.M. Lanza. Kaip baltai tampa gotais
  10. Tautininkai kviečia aptarti tautos istoriją ir jos sklaidą (tiesioginė transliacija)
  11. T. Baranauskas. Naujai prakalbinta aisčių istorija
  12. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (I)
  13. Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (II)
  14. L. Veličkaitė. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. Algirdas says:
    12 metų ago

    Gal kas žinote ar įėjimas į šį pristatymą tik su pakvietimais ar laisvas ?

    Atsakyti
  2. Alkas.lt says:
    12 metų ago

    Įėjimas į renginį laisvas, pasitikslinome MA sekretoriate.

    Atsakyti
  3. NN says:
    12 metų ago

    Kur transliacija? 🙁

    Atsakyti
  4. Rytas says:
    12 metų ago

    Gal bent įrašas bus?

    Atsakyti
  5. Alkas.lt says:
    12 metų ago

    Deja, MA nusprendė netransliuoti. Po darbo valandų matyt, dėl to. Atsiprašome už nepateisintas viltis. Bandysime gauti įrašą.

    Atsakyti
  6. Goda says:
    12 metų ago

    kieno idėja knygos pavadinimas?

    Atsakyti
    • Kažin says:
      12 metų ago

      Manyčiau, kad komercinio intereso…

      Atsakyti
      • Pastebėjimas says:
        12 metų ago

        Ko čia “važiuojat ant autoriaus”, patys tiek nuveikit kalbotyroje ir leidyboje, tuomet kritikuokit.

        Atsakyti
        • Kemblys says:
          12 metų ago

          Zigmas Zinkevičius už savo ‘darbą’ gaudavo atlygį ir naudojosi visos visuomenės kuriamu gerbūviu. Zinkevičiaus ‘darbo’ kokybę atspindi gausūs svetimžodžiai jo kalboje ir raštuose. Tokio lygio kalbininko ‘klaidos’ kalboje yra išdavystė. Palyginčiau, jei gydytojas neplautomis rankomis liestų ligonių žaizdas – neatleistina.

          Atsakyti
  7. Kažin says:
    12 metų ago

    Manau, kad žemaičiai ir aukštaičiai galėtų būti labai paprasti pasaulėžiūrinės kilmės vardai. Nuo atskiros vietos (centro, dvaro), kurioje esama, gyvenama, į tą pusę, iš kurios saulė kyla, aukštėja buvo vadinami aukštaičiais, o pusėje, kurioje saulė leidžiasi, žemėja – žemaičiais.
    Akivaizdu, kad gentiškai, etniškai, tautiškai, valstybiškai bendrų teritorijų, pagal šį principą pavadintų aukštaičiais ir žemaičiais, apimtys istoriškai kito, tarkim, nuo dvaro iki valstybės teritorinio bendrumo dydžio. Todėl pagal mažesnės apimties, tarkim, gentinį bendrumą turintį teritorinį darinį vadinti aukštaičiais atsiradus didesniam, tarkim, tautiniam dariniui dalis jų galėjo tapti vadinamais žemaičiais arba atvirkščiai.

    Atsakyti
    • lyvis says:
      12 metų ago

      Tokie aiškinimai net darželinuko kurso neatlaiko. lyvis

      Atsakyti
      • Kažin says:
        12 metų ago

        Nežinai, nesupranti lietuvių (baltų) pasaulėžiūros, konkrečiai joje išreikšto Saulės, laiko fazių, jo skaičiavimo vaidmens bendruomenės, tautos gyvenime, tai kokios tada gali būti paties kalbos – aišku darželinukinės…, – vaikiškai priešgyniauti.

        Atsakyti
        • lyvis says:
          12 metų ago

          Kažkokios tai neštumo būsenos kliedesiai. Ar pats Kažin supranta ką sapalioja. Išvers į žmonių suprantamą kalbą. lyvis

          Atsakyti
          • Kažin says:
            12 metų ago

            Pirma, parašyta lietuviškai, tai, kad, galbūt, lietuvių kalbos nelaikote žmonių kalba -paties problema.
            Antra, senovės žmonių saulės laikrodžių įsirengimas laikui skaičiuoti – yra žinomas iš mokyklos laikų. Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai, Baltija germanų vadinta Rytų jūra ir t.t. ir pan. taip pat dažnam neturėtų būti paslaptis.
            Tad tai nežinoti gali tik būdamas visiškas mėgėjas tokiuose dalykuose arba nesuprasti parašyto, kaip nelaibai paskaitantis lietuviškai.
            Paties įsivardinimas “lyvis”, tarsi, ir patvirtintų pastarąjį atvejį.

          • lyvis says:
            12 metų ago

            Pats labai maloniai atsakei. Nuoširdžiausiai dėkoju, gal tik norėjau patikslinti: “Tai, kad pagal Saulės padėtį danguje turime laiko pavadinimus – rytas, diena, vakaras ir t.t., kad gentys pagal tai turi pavadinimus, pvz., ostgotai, vestgotai,”
            Taigi ostgotai ir vestgotai pavadinimus gavo ne iš saulės padėties, o nuo Veneros. Dar karta buvo labai malonu. lyvis

  8. arvydas damijonaitis says:
    12 metų ago

    LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

    Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
    Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
    Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
    Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
    Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  9. Kažin says:
    12 metų ago

    Beje, kalbos pavadinimas “po prostu” rašytinas kaip vienas žodis “poprostu”. Taip jį užrašė žymūs mokslininkai dialektologai (Ivanovas, Toporovas), berods, 1952 metais dialektologinių tyrimų ekspedicijos metu Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Taigi jį užrašė ne pagal slavišką gramatiką “po prostu”. Todėl šį žodį slavinti, rašant “po prostu”, nėra jokio pagrindo, be to, taip rašant būtų jaukiami kalbos istoriniai faktai.
    Raip pat minėti mokslininkai, tyrę šio užrašyto žodžio istoriją, nustatė, kad “poprostu” kalba buvo pirmąja LDK kaceliarine kalba ir ji buvo vadinama tuo pačiu “poprostu” pavadinimu, taigi akivaizdu, kad ne slavišku žodžiu. Kadangi ši kalba buvo naudojama ir bažnyčioje, tai moksininkai vėliau jai davė vardą – senoji slavų bažnytinė kalba.
    Todėl žodis “poprostu” laikytinas sudurtinės darybos baltų kalbos žodžiu, reiškusiu “popų raštų” kalbą. Mat, pagal baltų pasaulėžiūrą su Dievais buvo bendraujama tik sakytine kalba. Krikščioniškas bendravimas raštų kalba pagonims baltams buvo svetimas, įtartinas, netgi keliantis jų pasipiktinimą. Dėl šių priežasčių ir dėl to, kad ją naudojo popai, vykdydami baltų bizantiškąją evevengelizaciją, slavėjančių baltų buvo pavadinta “poprašte” kalba.
    Tokiu atveju tai yra ir istorinis faktas, paliudijanti, kad baltai buvo suslavinti skleidžiant Rytų krikščionybę.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius
  • Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

Kiti Straipsniai

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui | lzs.lt nuotr.

Dr. Gintaras Šapoka. „Tėvynėje liko širdis“: knyga skirta publicistui, rezistentui Stasiui Žakevičiui-Žymantui

2025 06 23
Knygos „Čiurlionių šeima ir Druskininkai“ pristatymas | ciurlionis.lt nuotr.

Čiurlionių šeimos atspindžiai: knyga ir videoapybraiža

2025 06 07
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
Parodos vizualizacija 2025 m. | dail. J. Zovės darbas

Kviečia virtuali paroda, skirta prof. Zigmui Zinkevičiui

2025 05 29
Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga | voruta.lt nuotr.

Pristatyta kovojančios Lietuvos vadovo A. Ramanausko-Vanago žmonos, partizanės Birutės prisiminimų knyga

2025 05 29
„Gyvoji praeitis ir neišblėsę prisiminimai“: prisiminimai apie Zigmą Zinkevičių | voruta.lt nuotr.

„Gyvoji praeitis ir neišblėsę prisiminimai“: prisiminimai apie Zigmą Zinkevičių

2025 05 28
Tautadienio rengėjos

Lietuvoje kviečiama švęsti Tautadienį – dažniau puoštis tautiniais ir baltiškais rūbais

2025 05 21
Kernavės piliakalniuose – Rudens lygiadienio ir baltų vienybės šventė | Širvintų kultūros centro nuotr.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (III)

2025 05 10
Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės | istorineprezidentura.lt nuotr.

Knygos „Nenugalimos karūnos“ sutiktuvės Istorinėje prezidentūroje

2025 04 27
Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“ | punskas.pl nuotr.

Tarptautinė XXXI knygos šventė „Laikas gyvena knygose“

2025 04 26

Skaitytojų nuomonės:

  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Jonas apie I. Vėgėlė. Apie Šakalienę, milijardus, propagandos agentus ir kitus laurinavičius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
V. Bagdonavičius. Dvi giesmės – du tautos himnai

V. Bagdonavičius. Sveiko gyvenimo ir skaidrios būties apologija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai