Spalio 1–3 d. Druskininkuose vyks tradicinis lietuvių literatūros vertėjų seminaras, į kurį kas dvejus metus suvažiuoja vertėjai, savo profesinę veiklą susieję su lietuvių literatūra ir jos sklaida savose šalyse. Šiemet į seminaro darbų sūkurį įsitrauks 27 vertėjai net iš penkiolikos šalių.
Didžioji dalis svečių – aukštos kvalifikacijos vertėjai profesionalai, gerai išmanantys Lietuvos kultūrinį, istorinį ir visuomeninį kontekstą, o ir mūsų grožinės literatūros pasaulyje nesijaučiantys svetimi. Dėl jų pastangų ir kruopštaus darbo įvairiomis kalbomis pasaulyje kasmet išleidžiama po keliolika lietuvių autorių knygų. Neretai būtent jie savo šalyse suranda ir lietuviškos knygos leidėją. Patyrusių vertėjų gretas kasmet papildo naujokai – jauni ir perspektyvūs filologai, išmokę lietuvių kalbą ir siekiantys kuo daugiau sužinoti apie lietuvių literatūrą, jos ryškiausius autorius, kūrinius, tendencijas.
Per tris intensyvios darbotvarkės seminaro dienas svečiai bus supažindinti su svarbesnėmis Lietuvos literatūrinio gyvenimo naujienomis, reikšmingiausiais pastarųjų dvejų metų lietuvių prozos, poezijos, dramaturgijos, vaikų literatūros kūriniais. Pranešimus skaitys šiuolaikinės lietuvių literatūros tyrinėtoja hab. dr. Jūratė Sprindytė, vaikų ir paauglių literatūros specialistė dr. Loreta Žvironaitė-Udrienė, įdomiausias pastarųjų metų poezijos knygas vertėjams pristatys dr. Gitana Notrimaitė, o apie lietuvių šiuolaikinės dramos naujoves papasakos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos doktorantė, dramaturgė Gabrielė Labanauskaitė. Vertėjai susitiks su rašytojais Giedra Radvilavičiūte ir Alvydu Šlepiku, kultūros laidų ir filmų autoriumi Ryčiu Zemkausku, keliautoju, alpinistu ir fotografu Vladu Vitkausku.
Šiemet seminare bus diskutuojama apie Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybos recepciją užsienyje: žymus baltistas, Pizos universiteto profesorius ir lietuvių literatūros vertėjas į italų kalbą Pietro U. Dini papasakos apie donelaitiką Italijoje, Olštyno universiteto dėstytoja, germanistė ir lenkų kalbos vertėja Alina Kuzborska – apie pirmojo lietuvių literatūros klasiko raštų tyrinėjimus Vokietijoje ir Lenkijoje.
Atskiros diskusijos bus skirtos pokario tematiką analizuojančiai šiuolaikinei literatūrai, būdingiausioms angliško vertimo problemoms ir klaidoms aptarti. Vertėjai į rusų kalbą konsultuosis ir pateiks savo pasiūlymus Rusijoje leidžiamo literatūrinio žurnalo „Иностранная литература“ („Užsienio literatūra“) lietuviškajam numeriui, kuris, planuojama, turėtų pasirodyti 2015-ųjų sausį.
Kas dvejus metus rengiamo ir vertėjų itin laukiamo seminaro programa visuomet sudaroma atsižvelgiant į pačių vertėjų poreikius ir pageidavimus. Jau keletą metų pastebimas didžiulis susidomėjimas G.Radvilavičiūtės kūryba – šią vasarą jos tekstų rinktinė išleista angliškai, kitąmet pasirodys “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” leidimas kroatų kalba, kurio vertėja Mirjana Bračko dėl šios knygos visą rugsėjį stažuojasi Lietuvoje.
G.Radvilavičiūtės tekstus į olandų kalbą jau panoro versti Anita van der Molen, į lenkų – Joanna Tabor, į rusų – Marija Čepaitytė, italų – Irina Dvizova. Druskininkuose visos šios vertėjos turės unikalią progą pabendrauti su rašytoja.
A.Šlepiko romanas „Mano vardas Marytė“ taip pat domina ne vieną vertėją, jo ištraukų jau išversta į anglų ir vokiečių kalbą. Antrojo pasaulinio karo padarinius analizuojanti literatūra taps atskiros taip pat vertėjų pageidautos diskusijos objektu. Apie istorinę atmintį saugančią literatūrą diskutuos kultūrologė Violeta Davoliūtė, vertėjai Markus Roduneris ir Jonas Ohmanas, į vokiečių ir švedų kalbas išvertę Juozo Lukšos-Daumanto knygą „Partizanai“, A.Šlepikas, pirmasis naujausiame savo romane aprašęs skaudžius Antrajame pasauliniame kare sutriuškintos Vokietijos našlaičių – vadinamųjų „vilko vaikų“ likimus.
Po paskaitų ir aktualių literatūrinių pokalbių vyks susitikimai su autoriais, dokumentinių filmų, audiovizualinių kūrinių peržiūros. Kino dokumentininkas, produktyviausias lietuvių literatūros vertėjas į švedų kalbą J.Ohmanas pristatys kolegoms savo naujausią filmą „Žalieji muškietininkai“, į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą pažvelgiantį kiek iš kito kampo – per mažiau žinomų, dabar jau beveik užmirštų herojų likimus.
Seminaro dalyviai pamatys ir Ryčio Zemkausko 2001 m. sukurtą dokumentinį filmą apie poetą Sigitą Gedą, ieškantį savo šaknų Švedijoje, bei vyresniosios kartos kino dokumentininko Algirdo Tarvydo tų pačių metų juostą apie poetą Marcelijų Martinaitį. Audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ narė G.Labanauskaitė supažindins su audiovizualinės poezijos žanro specifika ir parodys įdomiausius šio žanro darbus.
