Šiemet mūsų istorinės literatūros fondas pasipildė dviem naujais istoriniais nuotykių romanais. Metų pradžioje išleistu romanu „Povilas“ ir rugpjūčio pabaigoje pasirodžiusiu jo tęsiniu „Akmuo su pėda“ debiutavo dar mažai kam žinomas rašytojas Rolandas Juozas Grėbliūnas. Abi knygas išleido leidykla „Homo liber“.
Pirmajame romane „Povilas“ pasakojama romantiška meilės istorija, kurios herojai gyvena Vilniaus apylinkėse prieš daugelį amžių. Herojiški veikėjai, kupinas nuotykių siužetas, paslaptingi praeities ir dabarties saitai primena, kad istorija visada šalia mūsų.
Studentai, kasinėdami Rokantiškių pilies teritoriją, kartu su dėstytoju archeologu Gediminu atranda seną rankraštį, nuo kurio ir prasideda nuotykinga kelionė į praeitį.
Knygos puslapiuose susipynė tikri istorijos faktai ir romantiška meilės legenda. Vilniaus legendą apie geležinį vilką, išpranašavusį sostinės įkūrimą, žino kiekvienas lietuvis, ne tik vilnietis. Tačiau mažai kas yra girdėjęs romantišką legendą apie prieš keletą amžių Vilnelės slėniuose ir kalvose vykusias kovas, apie jos herojus ir pasiaukojančią meilę.
Knygoje aprašyta dar negirdėta Vilniaus krašto legenda. Romantiška istorija atskleidžia, iš kur kilęs Pavilnio pavadinimas, kodėl Vilniuje tarp daugybės gatvių tik vienas kelias – Juodasis. Papasakojama apie didingą Rokantiškių pilies, kadaise buvusios viena gražiausių mūrinių pilių Lietuvoje, praeitį, kol 1655 m. kazokų kariuomenė pilį ir visą Vilnių sudegino. Su legendos herojais susijusi ir šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčia…
Saujelė narsuolių vyrų, gelbėdami savo vado mylimąją, išguldė apie du šimtus stipriausių priešo karių ir nė vienas nepasitraukė – visi krito žiauriame mūšyje, kuris dar ilgai glūdėjo istorijos slėpiniuose. Iš užmaršties prikeliami du mūsų istorijoje pamiršti vardai – Enrika ir Povilas. Autorius tikisi, kad ši Meilės ir pasiaukojimo legenda gyvens tarp mūsų, ir ne tik sraunioji Vilnelė ir jos slėniai bei kalvos tyliai niūniuos seną dainą apie Povilą, jo narsius karius ir gražuolę Enriką.
Antrajame romane „Akmuo su pėda“ autorius meistriškai pina tolesnių nuotykių siužetą, kurio intrigą įskelia prieš daugelį metų Napoleono armijos kareivio rašytas ir netikėtai atrastas laiškas. Veiksmas vyksta Lietuvoje, aprašoma daug konkrečių miestelių, piliakalnių, ežerų. Šį kartą autorius kviečia leistis į lobio paieškas. Pasirodo, paslėptus turtus atrasti galima ir Lietuvoje, ne tik tolimose egzotiškose šalyse.
Į nuotykingą kelionę vėl veda istorikas archeologas Gediminas, tas pats, kaip ir pirmajame romane „Povilas“. O visa istorija prasidėjo prieš du šimtus metų, kai Napoleono kariuomenės likučiai per Lietuvą traukėsi iš Rusijos. Nedidelė suvargusių prancūzų karių grupelė speiguotą gūdžią naktį vos ne vos slenka per jiems nepažįstamo krašto Lietuvos laukus gimtosios Prancūzijos link. Kartu jie gabenasi dėžę aukso – vienintelę likusią iš prisiplėšto karo grobio. Deja, kelionė per daug sunki, jėgos visai išsekusios, tad lobį tenka paslėpti pakeliui, tikintis kada nors prie jo sugrįžti…
Laikas tiksi, praeina šimtmečiai, o lobis ramiai guli, kol vieną dieną, žaisdamas savo dėdės kluone, istoriko sūnus Džiugas aptinka paslaptingą laišką. Kas tai per laiškas? Kas jame parašyta? Kodėl jį perskaitę žmonės leidosi į kelionę po Lietuvą?
Paslaptingas prieš keletą šimtmečių rašytas laiškas sudrumstė ramias šeimos atostogas. Žinia apie kažkur Lietuvoje prie neaišku kokio piliakalnio paslėptą lobį ant kojų sukėlė daugybę žmonių. Kaip ir dera nuotykių romane, čia įsipainioja ir piktosios jėgos, norinčios svetimomis rankomis užvaldyti tokį viliojantį grobį.
Ar pasiseks surasti taip trokštamą lobį, ar išsipildys viltys staiga praturtėti ir kuo čia dėtas akmuo su pėda? Su kokiais sunkumais ir pavojais susidurs knygos herojai ir kuo baigsis nuotykių kupina kelionė, paaiškės, užvertus paskutinį šios knygos puslapį…
