Iš visų susirgimų, kuriuos sukelia helmintai (kirmėlės), trichineliozė – pavojingiausia. Ligos sukėlėjai – apvalios kirmėlės trichinelės, kurių dydis 1–4 mm, o užsikrėtimo šaltinis – įvairių gyvūnų mėsa. Gamtoje gyvūnai užsikrečia, suėsdami kitus gyvūnus bei jų lavonus, kurių raumenyse yra inkapsuliuotų trichinelių lervų. Žmogus užsikrečia, suvalgęs virtos, keptos, sūdytos ar rūkytos trichinelėmis užkrėstos mėsos.
Mėsa, „farširuota“ trichinelėmis, išoriškai niekuo nesiskiria nuo geros mėsos. O ir skonis gali būti kuo puikiausias. Ir štai, su malonumu suvalgius gardžiai apskrudusį šernienos ar kiaulienos karbonadą ar laužo dūmu maloniai kvepiantį šašlyką (pakanka suvalgyti 10–15 g užkrėstos mėsos), skrandyje, veikiant virškinimo sultims, mėsoje buvusios trichinelių kapsulės ištirpsta, išsilaisvinusios lervutės nukeliauja į žarnyną ir jau po valandos įsiskverbia į žarnos sienelės gleivinę, kur tęsia savo vystymąsi iki brandos periodo. Praėjus 4–7 paroms nuo užsikrėtimo, trichinelių patelės pradeda gimdyti gyvas lervutes – iki 3000 per mėnesį.
Aktyviai prasiskverbusios į žarnų gleivinės kraujagysles, lervutės su kraujo tėkme gali nukeliauti į bet kurį organą ir į raumenis. Tačiau „mėgstamiausios“ trichinelių vietos yra liežuvio raumenys, akių judinamieji, kramtomieji, tarpšonkauliniai, rankų, kojų, diafragmos raumenys. Atkeliavusios į raumenis, trichinelės susisuka į spiralę, apie kurią netrukus susiformuoja kapsulė. Kapsulėje trichinelė gali likti gyvybinga iki 30 ir daugiau metų.
Ligos požymiai dažniausiai išryškėja, praėjus 2–3 savaitėms nuo užsikrėtimo (t. y., nuo trichineliuotos mėsos valgymo). Kuo anksčiau pasireiškia trichineliozės požymiai, tuo sunkesnė ligos eiga.
Charakteringas trichineliozės požymis yra raumenų skausmas, kuris gali būti toks intensyvus, kad žmogus negali apsiversti lovoje, pakelti ranką ar koją, sunku kalbėti, kramtyti maistą. Pirmomis susirgimo dienomis kūno temperatūra gali pakilti net iki 39–40 ºC, ir karščiavimas gali tęstis 2–3 savaites. Veido patinimas, ypatingai išryškėjantis apie akis, taip pat yra vienas iš trichineliozei būdingų požymių. Patinimas – tai alerginės reakcijos, kurią sukėlė helmintų gyvybinės veiklos produktai, išraiška.
Susirgimo klinikinis vaizdas gali būti labai įvairus – tai lemia į organizmą pakliuvusių trichinelių kiekis, organizmo būsena iki susirgimo ir kt.
Mėsoje tūnančių trichinelių neįmanoma sunaikinti – jos puikiai ištveria +160 ºC temperatūrą, sūdymą, marinavimą, rūkymą ir šaldymą. Trichineles galima sunaikinti tik sudeginus mėsą. Vienintelis patikimas trichineliozės profilaktikos būdas – nevalgyti trichineliuotos mėsos. Taigi, niekuomet neverta pirkti mėsos iš atsitiktinių prekeivių. Reikėtų atsisakyti pagundos skanauti ir mėgautis dovanotomis mėsos gėrybėmis, jei nesate tikri, kad buvo atlikta mėsos veterinarinė ekspertizė.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai primena, kad dėl trichineliozės privalo būti tikrinama ne tik kiekvieno sumedžioto šerno, bet ir kiekvienos paskerstos kiaulės mėsa.
Yra ir kitas būdas – valgyti užsigeriant naminuke! Garantuotas.