Bus paminėtos gedulo bei vilties, okupacijos ir genocido atmintinos dienos (tiesioginė transliacija)

Birželio 14 d. ir kitomis dienomis Lietuvoje vyks Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti.

Birželio 14 d., 10 val. Seime įvyks iškilmingas minėjimas, skirtas Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms paminėti. Renginys vyks Seimo Konferencijų salėje (III rūmai).

Tiesioginę transliaciją iš iškilmingo minėjimo Seime galima bus žiūrėti ČIA o taip pat ir per LRT.

Iškilmingame minėjime kalbės Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos leidėjas, politinis kalinys, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, Seimo narys tremtinys prof. Arimantas Dumčius, Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų ir teisių komisijos pirmininkas Vytautas Saulis, Vilniaus kooperacijos kolegijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vipartienė, gimusi tremtyje, 2012 metų ekspedicijos „Misija Sibiras“ į Rusijos Federacijos Chakasijos Respubliką dalyvis, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos biuro vadovas Mantas Zakarka. Iškilmingam renginiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V.Gedvilas ir Seimo narys, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Į minėjimą pakviesti: Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Europos Parlamento nariai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Pasipriešinimo sovietų okupacijai dalyviai, tremtiniai, kovotojai už laisvę ir jų artimieji, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, tautinių bendrijų atstovai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nariai, Lietuvos Sąjūdžio tarybos nariai, ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai, kiti didžiai gerbiami svečiai.

11.52 val. Nepriklausomybės aikštėje vyks Valstybės vėliavos ceremonija. Jos metu pagerbiant tragiškas netektis, visus žuvusius už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, skambant Lietuvos kariuomenės orkestro atliekamam Lietuvos himnui, Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai Valstybės vėliavą nuleis per trečdalį stiebo. Taip pat, visi žuvę už Lietuvos laisvę bus pagerbti Visuotine tylos minute.

Okupacijos, genocido ir sovietmečio aukų pagerbimo ceremonija bus surengta prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje, o prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo vyks atminimo renginys.

Taip pat, pagerbiant okupacijos, genocido ir sovietmečio aukas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme vyks atminimo valanda-koncertas. Vėliau – Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos šv. Mišios.

PAGRINDINIAI GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO ATMINTINŲ DIENŲ RENGINIAI

Birželio 14 d.

10 val. – Iškilmingas minėjimas Lietuvos Respublikos Seimo konferencijų salėje.
11.52 val. – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.
11. 59 val. – Visuotinė tylos minutė.
12.30 val. – Pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimo pagerbimo ceremonija jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos rajonas).
12.30 val. – Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje (priešais Lukiškių aikštę).
14 val. – Atminimo valanda prie Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo.
16 val. – Vilties dainos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kieme Didžioji g.17/1.
17.30 val. Šv. Mišios Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje.
19.30 val. Sakralinės muzikos valanda. A. Ddvoržako gedulingos mišios „Stabat Mater“. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.

Birželio 15 d.

12 val. Pirmųjų masinių tremčių minėjimas prie „Lapteviečių“ žeminukės-jurtos Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse.

GEDULO IR VILTIES, OKUPACIJOS IR GENOCIDO ATMINTINŲ DIENŲ RENGINIAI KAUNE

Gedulo ir vilties dienos renginiai Kaune vyks prie Geležinkelio stoties, Petrašiūnų kapinėse, prie Tremtinių memorialo, Kauno IX forto muziejuje:

10 val. Šv. Mišios Šv. Mykolo arkangelo (Įgulos) bažnyčioje, Nepriklausomybės a.

11.30 val. Gėlių padėjimas prie paminklų „Partizanų motinai”, „Žuvome už Tėvynę” ir sukilėlių kapų, Senosiose miesto kapinėse Vytauto prospekte.

12 val. 1941-1952 m. tremčių paminėjimas, atminimo lentos atidengimas, gėlių padėjimas Kauno geležinkelio stoties perone. Gros Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas”, dirigentas R. Kukulskis, dainuos tremtinių choras „Ilgesys”, vad. Bronė Paulavičienė.

13.30 val. Gėlių padėjimas prie Tremtinių memorialo Petrašiūnų kapinėse.

12 val. Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 73) vyks renginys, skirtas Gedulo ir vilties dienai paminėti. Tremties dainas dainuos Sargėnų bendruomenės senjorų kamerinis choras, prisiminimais dalinsis buvę tremtiniai, politiniai kaliniai. Bus pristama muziejininkų parengta paroda „Tremties keliais“ bei dailininko tremtinio J.Kvietinsko akvarelės darbų paroda „Amžino įšalo žemėje”. Kauno IX forto muziejus.

***

Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiai, skirti tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti

Gedulo ir vilties dienos ir Okupacijos ir genocido dienos minėjimo renginiai savivaldybėse

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro birželio 13–15 d. programa

***

1941 m. birželio 14 d., 3 val. ryto, Sovietų Sąjungos represinės struktūros pradėjo masiškai tremti Lietuvos gyventojus į atokias šiaurines teritorijas. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per keletą dienų į gyvulinius vagonus buvo sugrūsta ir iš Tėvynės išvežta apie 18 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pagrindinis pirmojo trėmimo tikslas buvo akivaizdus: pašalinti iš Lietuvos gyventojus, pasižyminčius aktyvia tautine savimone. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, bet labiausiai nukentėjo inteligentija. (Vytauto Didžiojo karo muziejaus inf.)

1940 m. birželio 15 d., sulaužydama tarptautines sutartis Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką. 1941 metais birželio 14-osios naktį prasidėjo pirmasis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusijos gilumą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pažymi, kad remiantis archyviniais dokumentais, 1941 m. birželio 14–18 dienomis iš Lietuvos buvo išvežta apie 18 tūkst. žmonių, nuo šeimų atskirti vyrai atsidūrė lageriuose. Genocido aukų vardyno duomenimis yra žinomi 16 246 asmenys, iš jų 12 331 – išvežti į tremtį, o 3915 – į lagerius. Tremtis palietė visas Lietuvoje gyvenusias tautas – lietuvius, žydus, lenkus, rusus ir kt., neaplenkė nė vieno šalies gyventojų sluoksnio. Daugiausia tremtinių 1941 m. išvežta į Altajaus kraštą, kiti – į Komijos ASSR, Tomsko, Novosibirsko sritį, Kazachiją ir Krasnojarsko kraštą. 1942 m. birželio mėn. beveik pusė lietuvių iš Altajaus krašto buvo išvežti į Jakutijos šiaurę, prie Laptevų jūros. Dėl atšiauraus klimato, bado, antisanitarinių sąlygų sukeltų ligų žmonės tremtyje sirgo, daug jų mirė, o pirmiausia sirgo ir mirė vaikai. Į Lietuvą po 15 ir daugiau metų grįžo mažiau nei pusė 1941 m. tremtinių.