Šeštadienis, 29 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

V.Galindas. Gal lietuviška erotikos deivė atgijo?

Vacius Galindas, www.alkas.lt
2013-05-10 08:28:53
168
PERŽIŪROS
18
V.Galindas. Gal lietuviška erotikos deivė atgijo?
Pizza | tumblr.com nuotr.
Pizza | tumblr.com nuotr.

Įvedus Lietuvoje  krikščionybę, lietuvių erotikos deivė PIZA* buvo uždrausta, tapo tabu, o vėliau ir vadinamu „keiksmažodžiu“.

Anąkart einu pagonybės centre Vilniuje, senąja Vilnios gatve, žiūriu, mūsų erotikos deivės vardas PIZA užrašytas ant namo ir dar paaiškinta, kad šį vardą priėmė net italai, tik kažkodėl garsą „Z“ pailgino: „PIZZA ITALIANA“. Nudžiugau, kad mums, lietuviams „einant į Europą“ net buvę lotynai perima mūsų senąją kultūrą. Juk mes dėkingi jiems, kad viduramžiais į mūsų kraštą atėjo lotynų kalba ir mokslas su ja, net mūsų poetai Sarbievijus ir kiti eiles rašė lotyniškai ir taip mums paliko lotyniškų žodžių rašymo tradiciją.

Kitąkart važiuoju Antakalnio gatve, šmėsteli naujas pastatas, o ant jo užrašyti lotyniški žodžiai, šviečiantys iš tolo: „ACTIVE GYM“, tik kažkodėl antras žodis „gimnastika“ sutrumpintas. Užeinu į pastatą, klausiu direktorės: „Kas iškraipė lotyniškus žodžius, kuriuos mes seniai naudojame?“ Ji man burbteli: „Anglai“.

Pagalvojau: „Matyt, anglai keršija lotynams, t.y. Cezariui, už tai, kad jis britus nukariavo.“

Nusikeikiau: „Kad juos Žemyna, tuos anglus, mūsų tai neliečia.“ Dar pasididžiavau mintyse, kad  Cezaris lietuvių tai nenukariavo, bet priešingai – sudaužant Romos imperiją mūsų baltų protėviai ypač pasižymėjo.

Pasikeliu į Šeškynės kalvas, prieš akis vėl iškyla iškraipyti lotyniški žodžiai: „OLYMPIC GYM“, „GRAND GYM“ ir t.t. Galva pradeda suktis, sudejuoju: „(Help)- Gelb-ėk Dieve! Tie anglai net ir lietuvišką žodį iškraipė”.

Galvoju: „Gal čia vien tik anglų kerštas lotynams mūsų baltų kultūros krašte? O gal gimnastikuoja ir sportuoja tik anglai ir lotynai?”

Na, bet kitas susitikimas mane vėl grąžino prie lietuvių erotikos deivės PIZOS. Važiuoju Alberto Goštauto (viduramžiais mūsų Lietuvai nusipelniusio didiko) krantine, sutviska pavasarinė saulė dviejuose stiklo daugiaaukščiuose. Žiūriu, šviečiantis užrašas: „PIZZA JAZZ restoranas“. Apsidžiaugiu, kad galėsiu erotiškų deivės PIZOS patiekalų paragauti. Įeinu į salę, iš džiaugsmo sušunku: „Tegyvuoja erotikos deivė PIZA!“ Valgantieji nustėrsta… Atsisėdu, paprašau pačio erotiškiausio patiekalo deivės PIZOS garbei. Man pasiūlo kažkokius didelius blynus. Sušveitęs didelį blyną, laukiu amerikoniško  jazzo (džiazo) garsų, tačiau nejaučiu jokių geismų, tik imu snūduriuoti… Užplūsta mintys: „Kaip būtų miela, kad mes oriai elgtumėmės Europoje, bet labai sunku, kai sporto klubų, restoranų steigėjai, kalbos bei patentų tvarkytojai savo neoria veikla pila vandenį ant euroskeptikų malūno, teršdami seniausiąją Europos kalbą.“

_______________
*Jonas Lasickis. Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus.1969, (parengė J. Jurginis).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Galindas. Kalbos pamoka su istoriniais intarpais
  2. R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II)
  3. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  4. A. Patackas. Auxtheias Vissagistis
  5. Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“
  6. Bus apdovanotos įmonės pavadintos gražiausiais lietuviškais pavadinimais

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Jonas says:
    13 metų ago

    Dėkui Vacy, tikrai uzpizzo tie nelietuviški keiksmažodžiai ant įmonių, užeigų ir kontorų iškabų.

    Atsakyti
  2. Ženklas says:
    13 metų ago

    Kartus jumoras suprantamas. Straipsnelis akivaizdžiai parodo tą tautos pažeminimo naštą, kurią nedrįstame nusimesti (ES ar kalbininkai iš kalbos komisijos neleidžia?). Šiaip deivilas PIZIUS buvo garbinamas, jam atnašaujama ir skiriamos apeigos anais laikais savaitę ar net dvi trunkančiose vestuvėse.

    Atsakyti
  3. Artūras Gotautas says:
    13 metų ago

    ………..
    portofklaipeda.lt ; post.lt ; litrail.lt ; meteo.lt ; airport.lt ; – – >
    birdlife.lt ; stat.gov.lt ; .cust.lt ; tourism.lt ; forest.lt ; – – >
    ir t.t čia kalba eina apie LR valstybės tarnybų užvadinimus …
    Kraupus vaizdas …

    Atsakyti
  4. Iš kur ta PIZA? says:
    13 metų ago

    Turime prasmingą veiksmažodį PISTI.
    Taigi tokia linksma evoliucija:
    PISTI -> PYZDA -> PIZĖ -> dievybė PIZA // PIZIUS.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    13 metų ago

    Iš tikrųjų tie mūsų kalbininkai snaudžia snaudžia – iki kalbos problema atsiranda, o juk pizza buvo galima iš karto išsiversti lietuvišku žodžiu “makala”, “makša” ar net “maka”, nes šio gaminio pavadinimo prasmė reiškia, kad patiekalas pizza gaminta (suplakta, sumiešta, maišyta) iš daugelio valgomų maistų.

    Atsakyti
  6. Goda says:
    13 metų ago

    Netyčiom pasakyta mitologinė tiesa. Deivės simbolis Europos kutūrose buvo apskritimas, skritulys. Blynai – apeiginis valgis, dėl to jie tokie reikšmingi per Užgavėnes. Ovalas – praktiškesnė kepinių forma, bet su apeigom susiję kepiniai – apvalūs. Kad ir visiškai šiuolakinis ritualinis kepinys – tortas. Apvali itališkos picos forma leidžia įtarti tą valgį kadaise turėjus apeiginę, religinę prasmę. O iš čia ir pavadinimo sutapimas su vienu iš Deivės vardų – neatsitiktinis.
    Senovinė ankstyvųjų žemdirbių kultūra mums paliko tokį gilų palikimą, kad jis persmelkė visas buities, papročių, meno sritis ir išliko iki šių laikų, nors dievai keliskart pasikeitė. Ritualai tęsiami mechaniškai, nors kartais netyčia , vaikantis kitų tikslų atsiranda galimybė prisiminti jų pradinę prasmę :).

    Atsakyti
    • Kažin says:
      13 metų ago

      Duomenų tam, kad patiekalo PIZZ’os vardą būtų galima tapatinti su lotynų ar kurios kitos romanų kalbų grupės genties deivės vardu, neturima, taip pat nenurodote su kokiu tų genčių bendriniu žodžiu, reiškiančiu apvalumą, apskritumą, galima būtų sieti PIZZ’os vardą. Todėl šį patiekalą laikyti apeiginiu Euopos kultūros deivės, kurios simbolis buvo apskritimas, skritulys, vien pagal tai, kad jis yra apskritos formos, akivaizdžiai nepakanka. Be to, kokia konkreti kultūrinė esmė, pasaulio reiškinio supratimas yra simbolizuojamas apskritimu, taip pat galima tik spėlioti.
      Aš manyčiau, kad apskritimas yra buvimo savimi, savęs tęsimo simbolis, o PIZZA, tai jau makalavimosi, marginalumo simbolis. Taigi blyno simbolis yra skirtingas ar net priešingas PIZZ’os simboliui.

      Atsakyti
    • Silvestras Sinkus says:
      13 metų ago

      Džiaugiuosi Godos įžvalga ir paaiškinimais. Skaičius Pi = 3.14 yra funkcinis apskritimo perimetro formulės skaičius (C = 3,14 x D). Išeitų, jog žodelis Pi, savarankiškai įeinantis į bet kurį lietuvišką (lotynišką) žodį, gali turėti apskritimą (skritulį, rutulį) reiškiančią sąvoką. Taip yra ir su žodžiu PISA, kuris išsikoduotų kaip PISA = PI SIA = SIA PI = ČIA APSKRITIMAS. Raidę S vieni taria kaip S, kiti – kaip Z, ir tai nekeičia klausimo esmės. Gražiai apie Deivę Pizą pasisako “Getas”.
      Kalendorinę dienų laiko seką senovėj skaičiavome pagal ratu aplinkui ąžuolą išdėstytais akmenimis (stulpais, kuolais), atsakingai vesdami paeiliui laužų arba deglų ugnį (iš čia – vedylutės, vestalės). Išorėje prie jų švęsdavom šventes, sodindavom medelius ir taip augo amžina šventimų (šventa) giraitė. Viduryje pasodintas ąžuolas tūkstančius metų priimdavo geriausius žodžius, palinkėjimus ir taip būdavo kuriama aura, t. y. energetinis jausminis kamuolys, kurį senoliai (nuo į jį įeinančios charakteristikos PI) įvardino kaip rutulinį Dievą Pikuolį – Py Kuolį. Tai – daugelyje vietų atsiradę “pykuoliai”, aukštai danguje susilieję į bendrą tautos (tautų) egzistencijos kamuolį: jame glūdi tautos (tautų) išmintis, tačiau priėjimas iki jos yra ribotas.

      Atsakyti
  7. Galindas says:
    13 metų ago

    Ačiū Godai, už dar gilesnį žvilgsnį ir paaiškinimą. Mano pirminis pavadinimas buvo beveik poetiškas: “Gal lietuvių erotikos deivė atgijo vėl”. Čia “GAL” pradžioje gerai suskamba su pabaigoje “VĖL”. Tačiau redaktoriai mėgsta pertaisyti. Pakeitė mano “lietuvių deivė” į “lietuviška deivė”.
    Redaktoriai, prašau atitaisyti!

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      ,,lietuviška erotikos deivė” – ,,lietuvių erotikos deivė” – ,,mūsų erotikos deivės” – ,, erotiškų deivės” – ,,erotiškiausio patiekalo” —- EROTIKOS

      Nežinau kiek kalbų moka Vacius Galindas, bet, jei nepavyksta reikšti mintis viena, kuria nors, kalba, tai laikas kreiptis į gydytojus 🙁

      Lietuviai neturėjo EROTIKOS Deivės – pats žodis nelietuviškas!!!

      Atsakyti
  8. Birutė says:
    13 metų ago

    nevalgau jokių pizų, yra lietuviško gero maisto. Gaia tų, kurie griebiasi nežinia ko, nesuprasdami, kad tampa pajuokos objektai

    Atsakyti
  9. Žaltys says:
    13 metų ago

    Spaudoje rašoma kad Landsbergis davė Kubiliui …. už tai kad nesusidėjo su Garliavos patvorio gauja. Šiaip tai koktu nuo visur brukamos rūros. Visiškai degradavo mūsų tauta.

    Atsakyti
  10. Kažin says:
    13 metų ago

    Taip, EROTIKA – “žodis nelietuviškas”, bet gal tiksliau būtų galima sakyti – jau “nelietuviškas”…, nes dar dainuojame: “oi berneli ko tu stovi, ar tu many nori nori”. Taigi tos pačios šaknies veiksmažodį išreiškiantį tą “erotą”, geismą, norą dar esame išlaikę, būtent žodžiuose norėti, noras, neršti, net ir niršti (kiek su kitu prasmė atspaviu). Be to, matyt, mūsų poetė Salomėja ne šiaip sau pasivadino NĖRIMI, dar yra sakoma buvus ir deivę (gal baltų, gal keltų) NERETĄ, pagaliau čia priklauso upės NERIS, tai patvirtintų ir jos kitas vardas VILIJA< vilioti. Juk pagal prasmę "vilioti, suvilioti" yra iš tos pačios – meilės srities žodyno. Iš šios srities yra ir žodžiai pirštis, piršti, piršlys, todėl drįsčiau manyti, kad jie šakniškai giminingi minėtiems liet. norėti, noras, neršti, gr. eros, erotos. Lygindami juos, matome tik žodžio pradžios garso pasikeitimus, tas bylotų, kad meilės sritis visada buvo paslaptinga, menizuota.
    Sprendžiant iš to, kas pasakyta, be to, atsižvelgiant, kad lietuvių kalba yra senesnė už graikų, ne be pagrindo galime manyti, kad gr. eros, erotos, taigi ir erotika, yra graikų kalbodarių pasidarytas iš liet. norėti, noras, neršti, numetant pradžios garsą "N".
    Ar ne dėl to lietuviui norisi to buvusio bendro, dabar kaip graikų, o ne savo žodžio MEILĖ, kuris, tiesą sakant, yra šventokas, gal kai kam saldokas, o anas graikiškas – lyg ir pirmykštesnis.
    Norėjau tik pasiaiškinti priežastis, bet jokiu būdu nesu už tarptautinių žodžių vartojimą vietoje savų. Juolab, kad graikišką žodį jau baigia išstumti šiuolaikiškesniu už kitus tapdamas anglų SEKSAS, o mūsų NOROS deivei ar ŪPO dievaičiui taip ir neatsiranda vietos.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      Nežinau kam reikalingi tokie tavo išvedžiojimai apie kažkokį svetimžodį. Neturi ką veikti?
      Vacius Galindas net pavadinime nori įteigti, kad protėviai turėjo Deivę įvardintą svetimžodžiu. Keista, kad tokios sapalionės neužkliūva ‘vaidilų ratui’ ir net pačiam ‘kriviui’.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        13 metų ago

        Matyt, kad “vaidilų ratas, net ir “krivis” vis pramiega, kaip ir kalbininkai pramiegojo atsibasčiusią PIZZA. Jeigu mūsų protėviai tokie miegaliai būtų buvę, tai jau seniai lietuvių kalbai būtų amen.
        Išvedžiojimus – tai skiriu daugiau senovės žinovams, be to, manau, kad ir “kriviams” pravartu būtų pabraidžioti po gilesnes “erotines” senoves…
        .

        Atsakyti
  11. Getas says:
    13 metų ago

    Kembliui, tai kad su pajuoka pasišaipyta iš tų mūsų dvasios skurdžių naudojamų pavadinimų ir priminta apie lietuvių geismo ir aistros Deivę Pizą (visa tai anuo metu iš uždraustos (tabu) srities, nes tai susiję su gyvybės atsiradimu) ir net nurodyta šaltinis iš kur paimta. Gal tokiu būdu kai kas susimąstys ir grįš prie turtingos lietuvių kalbos.
    Na, Kažin įdomūs pasvarstymai apie sen. graikų ir baltų kalbų galimus ryšius.

    Atsakyti
    • Kemblys says:
      13 metų ago

      Getai, jei suksi medų, tai nesugalvok įmaišyti deguto šaukštą – niekas nesupras tokių juokų. Negalima šaipytis nei iš protėvių pasaulėžiūros palikimo, nei iš lietuvių kalbos.

      Atsakyti
    • Kažin says:
      13 metų ago

      Iš tikrųjų, seniai būtų laikas lenko Jono Lasickio, matyt, kiek sulenkintai (suslavintai) užrašytą lietuvių deivės vardą PIZA sulietuvinti (suliteratūrinti) į PEIZA ar PIESA, PIESKA. Panašiai, kaip yra LITVA:LEITA: LIETUVA.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Vaistinė, vaistai
Lietuvoje

Likusiems be elektros – gyventojams galimybė iš naujo gauti šaltai laikomus vaistus

2026 08 28
Pietrytinis aplinkkelis
Lietuvoje

Prieš Rugsėjo 1-ąją – baigiami darbai pagrindinėse Kauno gatvėse

2026 08 28
Kanceliarinės prekės
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsakingai rinktis ir naudoti kanceliarines prekes

2026 08 28
Audra
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: reikėtų stiprinti pasirengimą ekstremalioms padėtims

2026 08 28
Automobilių statymas
Lietuvoje

Panevėžyje įvedamas naujas bilietas visoms mokamoms automobilių stovėjimo vietoms

2026 08 28
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Prasideda darbai – į Rūdninkų poligoną vedantis kelias pertiesiamas iš naujo

2026 08 28
Pakrantės parkas | A. Pelakausko nuotr.
Lietuvoje

Danės krantinė Klaipėdoje įkurtas Pakrantės parkas

2026 08 28
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Prieš mokslo metus pakoreguotos kai kurių dalykų ugdymo programos

2026 08 28
Kelio darbai
Lietuvoje

Pradedamas kelio remontas Žaslių miestelyje

2026 08 28
Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medalis
Gamta ir žmogus

NŽT kviečia teikti nusipelniusius asmenis M. Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui gauti

2026 08 28
Socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“
Gamta ir žmogus

Vilniaus geležinkelio stotyje – socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“: už paprastų daiktų slypi tikros vaikų istorijos

2026 08 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ogi apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
  • Inna Kuročkina (I News) apie gerųjų rusų ištakas apie E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)
  • Saulės Vilna apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
  • +++ apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • R. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
  • Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas
  • Puansetijos išvaizdą lemia ne tik spalva, bet ir laikymo sąlygos
  • Rugpjūčio 29-osios horoskopas: pasikeitus planams ieškokite paprastesnio sprendimo

Kiti Straipsniai

Europos žemėlapis su Gintaro kelio kryptimi, gintaro gabalais ir kultūros paveldo tyrėjais.

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (III)

2026 08 28
„Sodra“

„Sodros“ raštuose – mažiau biurokratinės kalbos, daugiau aiškumo

2026 08 18
J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

J. Vaiškūnas. Gintaro keliu – nuo aisčių iki lietuvių (I)

2026 08 15
Gintaras Beresnevičius

V. Braziūnas. Liepos 7-ąją Gintarui Beresnevičiui būtų buvę tik 65

2026 07 08
Kalbos diena Sintautuose, Šakių r.

Šakių rajone vyks 54-oji Kalbos diena

2026 06 10
Konferencija „Turėti laisvę – tai turėti atmintį“

Laisvė kalbėti prasideda nuo atminties

2026 05 12
Mezolito baltai: Senovinė medžiotojų stovykla prie ežero

K. Urba. Mezolito baltai (III)

2026 04 06
Apsikabinimas: Romualdas Grigas ir Jonas Vaiškūnas

J. Vaiškūnas. Apsikabinimas

2026 01 27
Žmuo/Homo

J. S. Laučiūtė. Ar gilios lietuvių ir Lietuvos šaknys? (II)

2026 01 08
Alina Laučiuvienė

V. Budnikas. Dviveidė valstybė: gelbsti raginančius kitus šaudyti ir teisia už meilę Tėvynei

2025 11 12

Skaitytojų nuomonės:

  • Ogi apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
  • Inna Kuročkina (I News) apie gerųjų rusų ištakas apie E. Kuckailis. XX amžiaus laisvės kovų vietų tyrimai: metodai, specifika, problematika (IV)
  • Saulės Vilna apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
  • +++ apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
  • Ogi apie G. Skamaročius. Sūduvos pavadinimas ir pareiga jį teisiškai susigrąžinti
Kitas straipsnis
Varėnoje pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“

Varėnoje pristatyta knyga „Marcinkonių šnektos tekstai“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai