Kauno marių regioniniame parke gyvena 8 žinduolių rūšys, kurios yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Viena iš jų – didžioji miegapelė (Glis glis), jau tapusi parko simboliu. Ši paslaptingoji miškų gyventoja, po 50 metų dingimo be žinios, pirmą kartą vėl aptikta 1990 m. Rumšiškių miške ir, tikėkimės, dar ilgai ir laimingai jame gyvens…
„Buria“ iš pumpurų
Didžioji miegapelė yra didžiausia iš visų pasaulyje gyvenančių 28 rūšių miegapelių, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Tai naktinis medžiuose gyvenantis žinduolis, prisitaikęs matyti prieblandoje ir vikriai laipioti šakomis. Ši rūšis laikoma visaverčio lapuočių ar mišraus miško indikatoriumi, simbolizuoja nepažeistą ekologinę pusiausvyrą, gausią biologinę įvairovę ir subalansuotą gamtos išteklių naudojimą.
Rumšiškių miškas – tai pirmoji vieta Lietuvoje, kur po ilgesnės negu 50 metų pertraukos vėl buvo rasta didžiųjų miegapelių. Jos itin jautriai reaguoja į neigiamus buveinės pokyčius: triukšmą, miško kirtimą, kurio metu medynas kertamas plynai arba smarkiai išretinamas. Net miegapelių dauginimasis priklauso nuo svarbiausių mitybinių augalų – ąžuolų, lazdynų – derėjimo. Gamtos pasaulyje miegapelė yra kaip sinoptikas Naglis Šulija. Ji moka prognozuoti, ar metai bus derlingi. Kaip? Ar augalai derės, nuspėja tiesiog pavasarį paragavusi pumpurų. Prasto derliaus metais miegapelės gali ir nesidauginti.
Apie 50 metų didžiųjų miegapelių nebuvo nei matyti, nei girdėti. Kaip tik šios žvėrelio rūšies aptikimas paskatino atlikti daugelį žinduolių įvairovės tyrimų ne tik šiame regione, bet ir visoje Lietuvoje. Nuo 1990 m. retų miegapelių buvo pradėta ieškoti specialiai, įvairiose Lietuvos vietose iškeliant joms inkilus. Inkilai buvo iškelti ir Kaišiadorių rajone, Rumšiškių miške. 1990 m. rugsėjį patikrinus šiuos inkilus, viename jų buvo rasti du savarankiški didžiosios miegapelės jaunikliai, o dar keliuose – šių žvėrelių buvimo pėdsakai.
Vasaroja inkile
Siekiant sudaryti palankias sąlygas veistis, miegapelėms keliami inkilai, kuriuos jos mielai užima vasarą. Inkilėliuose įsikurti mėgsta ir mažylė giminaitė lazdyninė miegapelė (Muscardinus avellanarius), kuri geba ir pati medyje, eglutėje, avietyne, dilgėlyne susisukti lizdą iš šieno.
Artėjant žiemai miegapelės ruošiasi ilgam žiemos miegui: daugiau nei pusę metų praleidžia įsiraususios į žemės patalus ir pabunda tik vėlyvą pavasarį. O pavasaris šįmet tikrai vėlyvas, bet žydinčių augalų žiedadulkės tuoj pakutens miegapelei nosį ir ji nubus…
Kauno marių regioninio parko Lankytojų centre galite pamatyti miegapelės pėdsaką, parko darbuotojai išsamiai papasakos apie šią paslaptingąją miškų pūkuotukę, o mažieji lankytojai turi galimybę sudalyvauti edukaciniame užsiėmime ir, suradę stebuklingąjį augalą, išgelbėti miegapelės Gilės kailį.
Nori daugiau sužinoti apie šias miegančiąsias mūsų miškų gražuoles? Ką jos sapnuoja? Kaip orus pavasarį nuspėja? Parašyk miegapelei Gilei laišką, adresu miegapelei@kaunomarios.lt
Nuotraukoje ne didžioji miegapelė…