Gražutės regioniniame parke ekologai aptiko šį retą keistuolį. Tai – piestinis pirštūnis (Clavariadelphus pistillaris), – Lietuvos Raudonosios knygos, saugoma, pažeidžiama rūšis.
Nedidelę piestinių pirštūnių populiaciją Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos ekologai rado nustatydami vienos iš teritorijų apsaugos tikslus.
Lietuvoje žinoma tik dvidešimt radaviečių, kurių didžioji dalis aptiktos iki 2007 metų, o pastaraisiais metais – tik keturios naujos pirštūnių radavietės.
Grybas yra kuokos pavidalo, nesišakoja, su išilginėmis raukšlėmis ir klostėmis, užauga iki 6–20 cm, jaunas būna šviesiai gelsvas, su violetiniu atspalviu koto apačioje, senesni vaisiakūniai rudai rausvi su balkšva apnaša. Jis – gana minkštas, perpjovus baltas, vėliau tampa violetiškai rudas.
Piestinių pirštūnių vaisiakūniai vienmečiai, išauga pavieniui ar gausiomis grupėmis vasaros pabaigoje ir rudenį.
Tai – mikorizinis grybas, auga ąžuolų, liepų, drebulių lapuotynuose, kur stora samanų danga, ir yra eglių. Šie grybai mėgsta kalkingą dirvožemį.
Didžiausią grėsmę grybui kelia tinkamų buveinių, – senų plačialapių miškų su ąžuolais, liepomis, drebulėmis kirtimas ir storos samanų dangos bei paklotės suardymas vykdant miškotvarkos darbus.
Pagrindinė apsaugos priemonė – nevykdyti ūkinės veiklos grybui augti tinkamose buveinėse.
Jei miške rasite šį grybą, praneškite ASTD ekologams. Prisidėkite prie išskirtinio grybo apsaugos.
Parengta pagal Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos pranešimą
