Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai savo rinkinius kasmet pildo lituanistinėmis vertybėmis.
Senosios Lietuvos kultūros istoriją liudijančių daiktų, kuriuos būtų galima įsigyti pasaulio aukcionuose ar iš privačių rinkinių, pasitaiko itin retai. Tačiau ir papildžius rinkinius naujomis vertybėmis jie pirmiausia atiduodami į restauratorių rankas.
Šiemet, gavus Kultūros ministerijos finansavimą, buvo įgyvendintas projektas „Muziejinių vertybių restauravimas“.
Siekta išsaugoti ir restauruoti tris artefaktus – Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto laišką žmonai Kotrynai Habsburgaitei, rašytą Liubline 1566 m. balandžio 21 d.
Taip pat – Vilniaus vaizdą iš Georgo Brauno knygos „Urbium praecipuarum totius mundi“ ir 1778 m. lapkričio 17 d. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio raštą. Vertybes restauravo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras.
Žygimanto Augusto laiškas sutuoktinei
Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1544/1548–1572) laišką sutuoktinei Kotrynai Habsburgaitei (1533–1572) Valdovų rūmų muziejus įsigijo tada, kai vienas Austrijos Graco miesto antikvarų netikėtai surado jį dėžėje kartu su istoriniais karybos daiktais.
Išskirtinę lituanistinę vertybę buvo būtina restauruoti: laiškas aptiktas suplyšęs ties sulenkimais ir priklijuotas prie popieriaus lakšto, jo paviršius buvo deformuotas ir dėmėtas.
Valdovų rūmų muziejaus kultūros istorikė dr. Rasa Leonavičiūtė-Gecevičienė sako, kad tai itin vertingas ir retas eksponatas, nes tokių laiškų iš XVI a. su valdovo autografu Lietuvoje yra vos keli.
Vertingas ir laiško turinys, iš kurio daugiau sužinoma apie Žygimanto Augusto ir jo trečiosios žmonos Kotrynos Habsburgaitės tarpusavio santykius: matyti, kad nepaisant, jog sutuoktinių santykiai buvo sudėtingi, trūko tarpusavio šilumos, bendrauta mandagiai ir draugiškai. Toks bendravimas išliko netgi faktiškai išsiskyrus.
Popieriaus restauravimas – vienas sudėtingiausių darbų
Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus P. Gudyno restauravimo centre buvo atlikti išsamūs rankraščių ir oforto, paspalvinto akvarele, technologiniai, taip pat būklės mikrocheminiai ir instrumentiniai tyrimai (tyrė restauravimo technologės Rūta Butkevičiūtė ir dr. Jurga Bagdzevičienė).
Tyrimai parodė, kad įprastiniai būdai, taikomi restauruojant panašius objektus, yra pernelyg agresyvūs šiems dokumentams ir kūriniui.
Vilniaus vaizdą iš Georgo Brauno (Georg Braun, 1541–1622) knygos „Urbium praecipuarum totius mundi“ Valdovų rūmų muziejui padovanojo Vytautas Abramauskas.
Spalvintas grafikos darbas, kuriame pavaizduota Vilniaus miesto panorama, į P. Gudyno restauravimo centrą pateko priklijuotas prie kartono, o netinkama rūgšti kartono terpė lėmė, kad grafikos darbas įgavo rudą atspalvį, paviršiuje buvo atsiradusios pavienės juodos ir rudos spalvos dėmės.
Prof. dr. Kęstučio Pauliaus Žygo dovanotą Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio (1726–1794) raštą, rašytą 1778 m. lapkričio 17 d., P. Gudyno restauravimo dirbtuvių žinovai įvertino kaip deformuotą ir įplyšusį, su netektimis, popieriaus paviršius buvo padengtas dėmėmis.
Visos trys vertybės buvo nuvalytos sausuoju būdu. Drėgnų procedūrų taikymas rankraščiams buvo labai ribotas, kadangi geležies rašalas neatsparus nei vandeniui, nei etilo spiritui, o pačią valymo procedūrą stengtasi atlikti labai atsargiai ir per kuo trumpesnį laiką.
Grafikos darbas ir laiškas buvo nuimti nuo priklijuotų lapų, pašalinti klijų likučiai, atkurtos trūkstamos visų vertybių dalys. Vertybes restauravo meno kūrinių ant popieriaus restauratorės Dalia Jonynaitė, Rytė Šimaitė ir aukščiausios kvalifikacinės kategorijos meno kūrinių ant popieriaus restauratorė Jurgita Blažytė-Denapienė.
Restauruotos vertybės bus rodomos Valdovų rūmų muziejuje
Restauravus vertybes, jas žadama rodyti Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų parodoje. Maloniai kviečiama apsilankyti ir susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros istoriją papildančiais artefaktais.
Vertybių tyrimus ir restauravimą finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
