Trečiadienis, 1 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra

Anglų režisieriaus filmas apie Čiurlionį – jau Čikagoje

Raimundas Marius Lapas, www.alkas.lt
2013 03 14 15:00
13
Anglų režisieriaus filmas apie Čiurlionį – jau Čikagoje
Filmo „Laiškai Sofijai“ plakatas
Filmo „Laiškai Sofijai“ plakatas

Kovo 16 ir 20 d.d. Didžiosios Britanijos kino studija „Gizmo Films“ pristato naują vaidybinį filmą „Laiškai Sofijai“, kuris bus rodomas Gene Siskel Film Center Čikagoje.

„Sukurtas Lietuvoje bei Rusijoje. Vaidinta lietuvių, rusų bei lenkų kalbomis. Režisierius – anglas. Čiurlionio provaikaitis vaidino savo ainį. 362 suknelės – visos ranka siūtos. Garso įrašas atliktas nusipelniusio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro. Pajėgiausias Lietuvoje politikas Vytautas Landsbergis pasipriešino šiam filmui, nenorėdamas, kad Čiurlionį vėl prikeltų iš numirusiųjų. Atskleidžiamos politinės batalijos tarp Lietuvos ir Rusijos…“ Taip trumpai Didžiosios Britanijos kino studija „Gizmo Films“ pristato naują vaidybinį filmą „Laiškai Sofijai“, kuris netrukus pasirodys tiek Lietuvos, tiek ir JAV ekranuose.

Prisiminęs prieš porą metų matytą bendrą Didžiosios Britanijos – Lietuvos „Era Films“ filmą „Knygnešiai/ Smuigleiri Leabhar/ Book Smugglers“, pagalvojau – jeigu režisierius Džeremas Kalineimas (Jeremiah Culliname) sėkmingai „įkando“ tokią netradicinę, masiniam skoniui nepataikaujančią temą, „Laiškai Sofijai“ turėtų būti verti dėmesio: anglas susidomėjo mūsų genijumi! Nors kino pasaulyje besisukantys kolegos iš Vilniaus įspėjo per daug iš šio filmo nesitikėti – esą scenarijus gana prastas, mokyklinio rašinėlio lygio.

Filmą netrukus pamatysime patys, o tuo tarpu kalbinu jo režisierių, su ,,Laiškai Sofijai“ įžengiantį į vaidybinį kiną Robertą Mulaną (Robert Mullan).

Pas Mikalojų – šilčiau

Galvojau, surasiu jį kokioje nors šurmulingoje Londono kino studijoje. Bet ne! Jis ir vėl Lietuvoje. Užimtas nauju filmu, apie kurį – vėliau. Dabar – apie Čiurlionį. Daugeliui užsieniečių pažintis su mūsų tautos genijumi Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu būna unikali ir intriguojanti. Robertas Mulanas jį atrado, galima sakyti, atsitiktinai. Kaip savanoris pagal „Caritas“ programą jis porą savaičių dėstė psichologiją Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Pietų pertraukos metu vis užeidavo į netoliese esantį muziejų. Pasišildyti, mat muziejaus patalpos buvo šildomos geriau negu universitete. Robertas sakė, kad jo atrastasis Čiurlionis buvo ne tik dailininkas bei kompozitorius, bet ir „politinio atspalvio žurnalistės“ Sofijos Kymantaitės sutuoktinis, miręs, deja, dar iki jų dukrelės Danutės atsiradimo pasaulyje. Anglas supratęs, kad kada nors būtinai norės parašyti apie Mikalojų.

Nenustebau, išgirdęs jo atsakymą, kad Čiurlionio dailės bei muzikinis palikimas praktiškai nežinomas Didžiojoje Britanijoje. „Net prestižiniuose Oxford muzikos bei dailės biografijų žinynuose nerasi informacijos apie jį“, – teigė anglų režisierius.

Susitiko ne Raigarde, o Vašingtone

Robertui Čiurlionio fenomenas nedavė ramybės, o likimas pakišo dar vieną progą juo pasidomėti. Dirbdamas „Discovery“ televizijoje, jis lankėsi JAV sostinėje Vašingtone (Washington) ir buvo apsistojęs pas savo draugus lietuvius. Ten tuo metu viešėjo ir Čiurlionio palikuonis pianistas Rokas Zubovas. Juodu greitai tapo artimais bičiuliais.

Paklaustas, ar tik giminystė su garsiuoju kompozitoriumi lėmė Roko pasirinkimą pagrindiniam vaidmeniui (o gal fizinis panašumas su Čiurlioniu? Ar tai, kad Zubovas – taip pat muzikas?), anglų režisierius atsakė trumpai ir aiškiai: „Nes kitaip ir būti negalėjo. Iškart pajutau gilų Roko intelektą, supratau, kad jis sugebės įsisavinti vaidmenį. Jau nekalbant apie tai, kad Roką su jo proseneliu sieja muzika. Tikėjau, kad šeimyninė dvasia puikiai atsispindės kino filme.“

Ar buvęs čikagietis filme tik vaidina? Pasirodo, atskleidžia paslaptį režisierius, Rokas ir pats skambina savo prosenelio fortepijoninius kūrinius, o taip pat diriguoja Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, kuris atlieka Čiurlionio simfoniją „Miške“.

Iki šiol kūręs dokumentinį kiną, šįkart Robertas Mulanas ilgai nemąstė, kokį žanrą pasirinkti. Dokumentika, anot pašnekovo, yra svarbi ir svari meno rūšis, tačiau žiūrovas vis tik labiau mėgsta vaidybinius filmus. O Čiurlionio gyvenimas – kupinas dramos, net tragedijos, paženklintas genialumo.

Lietuva laiko Čiurlionį narvelyje?

Režisierius pasakojo, kad ne vieną dešimtmetį Čiurlionio kūrybą tyrinėjantis prof. Vytautas Landsbergis skeptiškai atsiliepė apie filmo „Laiškai Sofijai“ projektą. Šiuo klausimu anglas buvo griežtas: „Čiurlionis nėra Landsbergio asmeninė nuosavybė, – užsidegęs komentavo jis. – Taip, jis gali turėti nuomonę, tačiau tik tiek. Man asmeniškai nepatinka, kaip jis interpretuoja Čiurlionio kūrinius, o jo raštai apie Čiurlionį visiškai neįkvepianantys. Tačiau gerbiu jo vaidmenį TSRS sugriūnant ir Lietuvoje atkuriant nepriklausomybę.“

Robertas pasidalino ir nuoskauda dėl to, jog Lietuvoje neatsirado palaikančių jo projektą. „Kai Lietuvoje ieškojome lėšų filmui, – pasakojo jis, – ne vienas verslininkas žadėjo investuoti, jei sumanymui pritars Landsbergis. Nesulaukėme nė vieno.“ Net filmas apie lietuvių tautos genijų nesulaukia nei valstybės, nei privačios paramos?! Filmą beveik išimtinai finansavo Didžioji Britanija bei Vengrija. Vieninteliai Lietuvoje simboliškai prisidėję prie jo buvo Druskininkų bei Palangos savivaldybės, suteikusios kūrybinei grupei vienkartinę pastogę su maitinimu. „Kultūros ministerija, -– atspėja mano tolimesnį klausimą Robertas, – neparodė jokio susidomėjimo. Iš Vilniaus savivaldybės, nepaisant mero Artūro Zuoko gražių pažadų, taip pat sulaukėme nulio.“

Neišsigando

Buvo ir kitokių kliūčių kuriant filmą. Sunkiu išbandymu tapo filmavimas trimis kalbomis – lietuvių, rusų bei lenkų. Argi nebūtų buvę paprasčiau anglui pasirinkti ne lietuvišką temą ir surasti finansinės paramos kitur? Robertas Mulanas (tarsi užkietėjęs žemaitis!) teigia tikintis Čiurlioniu, net jeigu Lietuvos politikai ir verslininkai – ne.

„Visa „Laiškai Sofijai“ kūrybinė komanda buvo iš tikrųjų nuostabi. – džiaugiasi Mulanas. – Nebuvo jokių sunkumų kartu dirbti. Laimė nusišypsojo, kad galėjome sukurti šį filmą.“ Įdomu, kad nelabai draugiška jam aplinka režisieriaus neatbaidė – jis ir toliau dirba Lietuvoje. Ką tik baigė filmuoti „Sisters of Mine“, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Marija Korenkaitė (suvaidinusi Sofiją Kymantaitę „Laiškuose Sofijai“) ir Gediminas Storpirštis kartu su dviem mažamečiais aktoriais – septynerių ir devynerių metų vaikais. Filmas pasakoja apie lietuvius „baltaraiščius“ ir jų vaidmenį naciams vykdant holokaustą Lietuvoje.

„Laiškai Sofijai“, kaip 16-to Europos Sąjungos filmų festivalio dalis, Gene Siskel centre Čikagoje (164 North State Street) bus rodomas šeštadienį, kovo 16 d., 3:30 val. p.p. ir trečiadienį, kovo 20 d., 7:45 val. v.

Trukmė – 130 minučių.

Abiejose peržiūrose dalyvaus režisierius Robertas Mulanas (Robert Mullan).

Bilietus galima užsakyti tel. (312) 846-2800. Visą ES filmų festivalio tvarkaraštį rasite tinklalapyje.

LAISKAI-SOFIJAI-PIRMAS-KADRASLAISKAI-SOFIJAI-ANTRAS-KADRAS

LAISKAI-SOFIJAI-TRECIAS-KADRAS

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvoje britai kuria filmą apie M.K.Čiurlionį (video)
  2. Londone įvyko meninio filmo „Laiškai Sofijai“ peržiūra
  3. Vilniuje atkurta Uralo kalnuose įvykusi tragedija
  4. Renginiai M.K.Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms paminėti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Birutė says:
    10 metų ago

    Dideliausias ačiū anglui režisieriui, kuriam rūpi ši Lietuvos išskirtinė asmenybė.

    Atsakyti
    • Vilna says:
      10 metų ago

      Lietuviškai reikia sakyti ne “dideliausias”, o labai labai ačiū.

      Atsakyti
      • Jole says:
        10 metų ago

        Si padeka isreiksta zemaitiskai ir nieko cia nuostabaus.

        Atsakyti
        • Birutė says:
          10 metų ago

          🙂 ačiū, kad yra kas supranta. Kai norisi priekabiauti ar pritrūksta argumentų diskutuojant, galima padiskutuoti apie gramatiką. Tik gerai būtų, kad Vilna pats be klaidų rašytų, nes akys blausiasi skaitant 😀

          Atsakyti
        • Vilna says:
          10 metų ago

          Tai, kad niekas tuo ir nesistebi …

          Atsakyti
      • Eirimas says:
        10 metų ago

        Manau, Birutė yra dzūkė, todėl parašė taip, kad būtų labai nuoširdu 😉
        Visi mes kalbame vienokiais ar kitokiais sociolektais, o ne gryna V. Landsbergio senelio J. Jablonskio kalba.

        Atsakyti
        • Birutė says:
          10 metų ago

          Eirimai, esi visiškai teisus ir dėl mano tarmės, ir dėl nuoširdumo, ačiū labai, kad pastebėjai. Ir kadangi šie metai yra tarmių metai, tai mėgaujuosi savo dziedulių tarme visur. Ir dainuoju dažniau dzūkiškai. Ir apmaudu, kad Jablonskis taip nuskurdino mūsų kalbą, atiduodamas daugybę mūsų žodžių slavams.

          Atsakyti
          • Vilna says:
            10 metų ago

            Taip, apmaudu, kad Jablonskis “nuskurdino” kalbą, bet nemažiau apmaudu ir dėl Čiurlionio (tarmiškai Čiurlionies), kurį, kaip dabar paaiškėjo iš britų režisieriaus Roberto Mulano pateiktų faktų, Landsbergis tarsi savo nuosavybę užslėpęs nuo pasaulio “laikė narvelyje”…
            Taigi senelis nuskurdino kalbą, o jo anūkas tiek metų “narvelyje” laikė neišpasakytą Tautos paukštę Čiurlionį… Tai, ar ne kažkas panašaus mums daryta ir šiuo atveju, ar ne “atiduoti” buvo “čėdijamas” ir Čiurlionis.
            Nejaugi patys nejautėme, kad Landsbergio “raštai apie Čiurlionį visiškai neįkvepianantys”… Žinoma savo širdimi jautėme, turėjo tai jausti ir specialistai, bet tylėjo. Ledus ėmėsi laužti britų režisierius.
            Bet, kaip rodo komentarai, jie nesujuda.

  2. Nuostaba says:
    10 metų ago

    Skaitau: “Čiurlionio provaikaitis vaidino savo ainį”.
    Negaliu patikėti savo akimis.
    Ainis – palikuonis, naujos kartos asmuo, kilęs iš tos pačios giminės.
    M.K.Čiurlioniui Rokas Zubovas – ainis.
    Rokui Zubovui M.K.Čiurlionis – prosenelis.
    Nepainiokim sąvokų.

    Atsakyti
    • Juozas Valiušaitis says:
      10 metų ago

      Bravo.
      Per tą dirbtinį kalbininkų išsigalvojimą – nebesugebame naudoti paprastų giminystės žodžių. Nusipezėta kalbininkų ir su tuo dirbtiniu “vaikaičiu”, kuriuo bandoma išstumti taip jau baidomosi senžodžio Anūkas…

      Atsakyti
  3. Vilna says:
    10 metų ago

    Taigi, iš interviu akivaizdu, kad “Čiurliono laikymui narvelyje” buvo trukdoma Lietuvai, lietuvių Tautai savo genijais garsintis pasaulyje, kad tai yra kenkimas Lietuvai ir kad atsakomybė už tai tenka ir Landsbergiui.
    Ačiū filmo režisieriui Robertui Mulanui, Britanijai ir Vengrijai, finansavusioms filmo gamybą.
    Kas dėl asmenų vaidmens atkuriant Nepriklausomybę, tai tai tas vaidmuo visas priklauso Sąjūdžiui, kuriuo buvo kone visa Tauta, ir kuriam iš esmės buvo vadovaujama ne vieno asmens, o kolegialiai. Matyt, gerb. režisierius su Sąjūdžio ypatingumu dar nėra pakankamai susipažinęs.

    Atsakyti
  4. Juozas Valiušaitis says:
    10 metų ago

    Kaip Jūs neturite sarmatos – įdėti šitokią nuotrauką: III-joje, kur prie stalelio su Sofija Kymantaite sėdinti aktorė – nevykusiai UŽSIMERKUSI? Ar tai vienintelis kino studijos kadras – kad dėl tinkamos išraiškos Sofijos veido – galima dėti šitokią kitos aktorės išjuoką? Ar straipsnio autorius – bent imasi atsakomybės už skelbiamus vaizdus, ar pats prieš save primityviai pasiteisina: “Tai tik tokią turėjome…” !?

    Atsakyti
  5. Žaltys says:
    10 metų ago

    Lietuvoje pats populiariausias visų laikų filmas yra apie žemaitijos plėšiką ir alkoholiką Tadą Blindą. Pradžią padarė sovietiniai kino kūrėjai iš to žuliko padarydami patrauklaus kovotojo už (Mergaitės?) išvadavimą simbolį. Lietuvius tai vidada labai stipriai sujaudina, visi labai giliai išgyvena plėšiko Blindos ir kitų plėšikų kančias kaip savo asmenines. Saugumai likusių Lietuvoje gyventi vidutinės klasės atstovų Čiurlionio vardas turi neigiamas asociacijas dėl politiko Landsbergio mokslinio darbo temos ir dėl visuomenėje papitusios alergijos aukštos prabos kultūrai. Naujausiame populiariausiame lietuviškame filme vienas apgailėtinas popartistas pavartojo frazę “mano subinė auksinės prabos”, ko gero tai buvo masalas privilioti silpno protelio publikai. Bijau kad Čiurlionis jau yra per kietas riešutas Lietuvoje gyvenančiam kontingentui… Mums pakaktų “duonos ir žaidimų”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
M. K. Čiurlionis „Karalių pasaka“ 1909 m. | Ciurlionis.eu nuotr.

Apsispręsta dėl 2025-ųjų proginių metų paskelbimo

2022 12 23
Filmo „Miesto raštininkė. Susitikimai Klaipėdos krašte“ premjera | Rengėjų nuotr.

Klaipėdoje vyks naujo filmo pristatymas

2022 12 12
Romas Kalanta 1953-1972 | Alkas.lt koliažas

Pristatomas dokumentinis filmas „Romas Kalanta – Heroizmo genas“

2022 12 09
A. Visockis. Langas (2015 m.) 55x65, akvarelė | lrs.lt nuotr.

Seime bus atidaryta dailininko A. Visockio paroda „Akvarelės šviesa“

2022 11 04
„Oskaro“ apdovanojimo sieks dar du lietuviški filmai

„Oskaro“ apdovanojimo sieks dar du lietuviški filmai

2022 10 30
„Herkus Mantas“ kviečia mokinius gilintis į žmogaus prigimties temas

„Herkus Mantas“ kviečia mokinius gilintis į žmogaus prigimties temas

2022 10 22
M. K. Čiurlionis | S. Filibert Fleury nuotr.

Vyks renginių ciklas „Dialogai su Čiurlioniu“

2022 10 06
Londone pirmą kartą pristatomas M. K. Čiurlionis | A. Tetzlaff nuotr.

Londone pirmą kartą pristatomas M. K. Čiurlionis

2022 09 24
MKČ paminklas Druskinininkuose | J. Kygos nuotr.

Vyks šventiniai renginiai M. K. Čiurlioniui

2022 09 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Burlaivis | klaipeda.lt nuotr.
Kultūra

Kūrybinės varžytuvės moksleiviams apie gimtąjį miestą

2023 02 01
STT | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Gerėja Lietuvos Korupcijos suvokimo indeksas

2023 02 01
Greitoji pagalba | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Įsibėgėja greitosios pagalbos pertvarka

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar ne pabaiga apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Vaizdo įrašas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Suklastotas laiškas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Drabužiai su logotipu: 3 mėgiamiausi spaudos būdai
  • Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių
  • Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

by daiva
2023 01 06
1
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Pasitinkant 2023-iuosius – Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį – „Vagos“ leidykla išleido žinomo prozininko, dramaturgo ir scenaristo Sauliaus Šaltenio...

Skaityti toliau

Apsispręsta dėl 2025-ųjų proginių metų paskelbimo

by Ditė Česėkaitė
2022 12 23
0
M. K. Čiurlionis „Karalių pasaka“ 1909 m. | Ciurlionis.eu nuotr.

Seimas, siekdamas pažymėti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines, Baroko literatūros reikšmę Lietuvoje ir Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinktinės „Trys...

Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks naujo filmo pristatymas

by Kristina Aleknaitė
2022 12 12
0
Filmo „Miesto raštininkė. Susitikimai Klaipėdos krašte“ premjera | Rengėjų nuotr.

Gruodžio 14 d. 17 val., Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje, vyks filmo „Miesto raštininkė. Susitikimai Klaipėdos krašte“...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar ne pabaiga apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • Vaizdo įrašas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Suklastotas laiškas apie Ukrainiečiai ties Kremina sutriuškino Rusijos marodierius
  • Kas tie „mes“? apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • baisu apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje

Kitas straipsnis
Visvaldas ir Irena Matijošaičiai | T.Vinicko (DELFI) nuotr.

I.Matijošaitienei nustatyta smegenų mirtis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai