Seime paminėtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 23-osios metinės

Kovo 11 d., pirmadienį, Seime surengtas iškilmingas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas.

Minėjimo metu sveikinimo kalbas sakė Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, Anykščių Antano Vienuolio gimnazijos direktorė Irena Andrukaitienė, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, istorikas „Lietuvos istorijos metraščio“ redakcinės kolegijos pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Senato narys, profesorius Zigmantas Kiaupa, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo tarybos narys, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, rašytojas Romas Gudaitis, 2012 m. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo skyriaus vedėjas dr. Daumantas Matulis, Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos moksleivis Paulius Irtmonas.

V.Gedvilas kvietė labiau vertinti jaunos Lietuvos valstybės žmonių pasiekimus: „Mes dar neišmokome pasidžiaugti darbščiais, talentingais, savo kraštą mylinčiais žmonėmis, jų nuveiktais darbais, jų laimėjimais. Tenka pripažinti, kad iškilių mokslo, meno, kultūros, sporto žmonių nuopelnai ir veikla užgožiami menkaverčiais dalykais, kasdieninėmis problemomis. O apie Lietuvos mokslo pasiekimus užsimenama lyg tarp kitko“.

Seimo Pirmininkas savo kalboje pabrėžė būtinybę tęsti prieš daugiau nei du dešimtmečius pradėtus darbus: „Nepriklausomybės Aktas – tai ne tik dokumentas, kurį pasidedame po muziejaus stiklu ir retkarčiais nuvalome dulkes. Jis mus visus įpareigoja – kantriai, nuosekliai, su atsidavimu dirbti „Tėvynės naudai ir žmonių gėrybei“. Šiandien Lietuvai, kaip niekada, būtina susitelkti. Labai svarbu neišbarstyti Sąjūdžio metu žydėjusios vienybės“.

Lietuvių kalbos svarbą visai Europai, būtinybę puoselėti šį mūsų turtą išskyrė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė I.Andrukaitienė: „Visa Europa turi saugoti mūsų kalbą kaip vis dar gyvą kultūros pamatą – juk Europos Sąjungos kalbų politika ir skatina išlaikyti Europos kalbų įvairovę, kuri yra laikoma viena didžiausių Europos vertybių. Todėl manau, kad šalia Kryždirbystės ir kryžių simbolikos Lietuvoje, šalia Dainų švenčių tradicijų ir jų simbolikos, šalia lietuviškų polifoninių dainų – sutartinių turėtų būti į UNESCO Nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą įtraukta ir unikali lietuvių kalba“.

Jai pritarė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras R.Gudaitis, pabrėžęs, kad lietuvių kalba – mūsų Nepriklausomybės politinė, dvasinė, kultūrinė siela, jos didžioji prasmė: „Be harmoningo santykio su ja kaip ir be kultūros, sąžinės, gėdos – žmogus praranda savo kūrybines galias ir tampa instinktų vergu, o valstybė išsigimsta net su tobulais įstatymų brūzgynais ir moderniausiais gražbyliavimais“.

Profesorius Z.Kiaupa savo kalboje ieškojo priežasčių, kodėl, pasak jo, „Lietuvos vežimas keliaujant į geresnį būvį dar dažnai slysta, ratai nesisuka“: „Tai mes patys, Lietuvos žmonės, Lietuvos rinkėjai, nenorintys ar negebantys pasinaudoti mums priklausiančia galia tvarkant valstybės ir mūsų visų gyvenimą, esame ta priežastis. Tikriausiai įtakos turi ir materialaus gyvenimo lygis, ir dar neišgaravęs sovietinis pašalas, ir vis dar nepakankami visuomeninio-politinio gyvenimo įgūdžiai, ir nekonstruktyvių jėgų gebėjimas naudoti savo tikslais ir visuomenę telkti skatinančias, ir ją skaldančias situacijas bei šūkius“.

Kitas Lietuvos mokslo premijos laureatas, po Nepriklausomybės paskelbimo 12 metų Jungtinėse Amerikos Valstijose praleidęs dr. D.Matulis džiaugėsi akivaizdžiais Lietuvos mokslininkų pasiekimais, tačiau ragino mažinti biurokratines kliūtis mokslo tyrimams: „Aš labai optimistiškai žiūriu į Lietuvą. Turime puikias galimybes vykdyti mokslinius tyrimus. Ir situacija dar labiau pagerėjo per keletą paskutinių metų, kai padidėjo mokslo konkursinis finansavimas. Deja, kartu su finansavimu atėjo ir administracinės bėdos. Yra tikrai suprantamas finansus duodančių institucijų noras prižiūrėti mus, tačiau kai dėl labai ilgų procedūrų ne tik laiku nenuperkame nei reagentų, nei prietaisų, jie pasensta ir deja, nuperkami ir brangiau negu galėtume nusipirkti tiesiog rinkoje, be jokių pirkimų, be jokių procedūrų. Tai jau yra nepateisinama, manau. Labai tikiuosi, kad pasitikėjimas mokslininkais padidės ir administracinė našta sumažės“.

Optimizmu tryško jauniausio minėjimo pranešėjo – gimnazisto P.Irtmono kalba: „Be galo džiaugiuosi, kad gimiau ir gyvenu laisvoje Lietuvoje, savo Tėvynėje. Didžiuojuosi savo tiek iškentėjusia Tėvyne. Didžiuojuosi esąs lietuvis. Lietuviai – drąsūs žmonės. Ir aš galiu drąsiai svajoti, kurti ir įgyvendinti savo svajones, nes gyvenu laisvoje šalyje. Tikiu, kad mano svajonės išsipildys. Galiu būti laimingas pats ir Lietuvai suteikti didžiulį džiaugsmą. Turiu laisvą apsisprendimo teisę, galiu kreipti savo gyvenimą norima kryptimi“.

Į iškilmingą minėjimą atvyko esami ir buvę valstybės vadovai, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatai – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos pirmosios Vyriausybės nariai, Vyriausybės nariai, Seimo nariai, teismų vadovai, Europos Parlamento, Europos komisijos nariai, Sąjūdžio iniciatyvinė grupės, Sąjūdžio tarybos nariai, Sąjūdžio žmonės, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir atstovai, tautinių bendrijų atstovai, užsienio valstybių diplomatinių atstovybių Lietuvoje vadovai, Seimui atskaitingų institucijų vadovai, Lietuvos universitetų ir akademijų rektoriai, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno, mokslo premijų laureatai, tautinių bendrijų atstovai, mokytojai, mokiniai ir kiti didžiai garbingi svečiai.

Šventiniame minėjime dalyvavo su oficialiu vizitu į Lietuvą atvykę Suomijos Respublikos Eduskuntos Pirmininkas Eras Heineluoma (Eero Heinäluoma), Lenkijos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato narių Asamblėjos pirmininkas Eugenijus Gžeščakas (Eugeniusz Grzeszczak).

Po iškilmingo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 23-ųjų metinių minėjimo Nepriklausomybės aikštėje įvyko trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija.