Vis labiau populiarėjant ekologiško, sveiko maisto idėjoms, vartotojai dažnai klausia – ar tikrai etiketėse nurodyti ekologiški gaminiai yra ekologiški, ar pakankama jų kontrolė?
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst pabrėžia, kad Europos Sąjungos (ES) valstybėse ekologiškų maisto gaminių kontrolė ypatingai griežta. Auginimą, gamybą, pardavimą, importą iš trečiųjų šalių bei kitus etapus smulkiai reglamentuoja teisės aktuose išdėstyti reikalavimai. Kiekvienoje ES valstybėje yra atsakingos institucijos ir sertifikavimo įstaigos, kurios prižiūri, kaip maisto tvarkytojai laikosi šių reikalavimų. Pasak specialistės, svarbiausia, kad auginant ir gaminant ekologiškus žemės ūkio ir maisto gaminius negalima naudoti sintetinių cheminių medžiagų, hormonų, antibiotikų, jonizuojančiosios spinduliuotės, genetiškai modifikuotų organizmų.
Ekologiškus maisto gaminius mūsų šalies rinkai tiekia Lietuvos gamintojai, jų įvežama ir iš kitų šalių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai nuolat tikrina, ar rinkai teikiami ekologiški maisto gaminiai atitinka jiems keliamus reikalavimus, ar jie saugūs vartoti, ar etiketėse pateikta informacija teisinga ir neklaidina vartotojų. Inspektoriai kontroliuoja, ar ekologiškų gaminių sandėliavimu, pakavimu, didmenine prekyba užsiimančios įmonės sertifikavę savo veiklą, ar teisingai tvarko ekologiškus maisto gaminius, nemaišo jų su įprastiniais. Tikrinamas nefasuotų ekologiškų gaminių (vaisių, daržovių ir kt.) sandėliavimas, prekyba ir ypač ženklinimas, nes tik pagal informaciją etiketėse vartotojai gali sužinoti, ar maisto gaminys ekologiškas.
Efektyvi kontrolės sistema užtikrina, kad ant vartotojų stalo patektų tikrai ekologiški gaminiai.
„Daugelis ekologinių gaminių augintojų ir gamintojų stengiasi kaip galima geriau įgyvendinti visus, tikrai gana griežtus šiai verslo šakai keliamus reikalavimus. Pavyzdžiui, per praėjusius metus mūsų inspektoriai tik keliose ekologiškų maisto gaminių perdirbimo ir gamybos įmonėse nustatė nedidelių higienos pažeidimų: kai kur trūko švaros ir tvarkos, gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikėjo remonto. Pasitaikė ir gaminių ženklinimo pažeidimų, laboratorinių tyrimų metu ekologiškuose gaminiuose rasta mikrobinė tarša. Tačiau visais atvejais į inspektorių pastabas ir rekomendacijas buvo sureaguota ir visi trūkumai greitai pašalinti“, – sakė Loreta Herbst.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2012 m. patikrino 14 didmeninės prekybos įmonių, 11 specializuotų ir 352 nespecializuotas parduotuves, prekiaujančias ekologiškais gaminiais. 12 iš jų nustatyti ekologiškų gaminių ženklinimo pažeidimai, pasitaikė atvejų, kai ekologiški gaminiai lentynose buvo laikomi kartu su įprastiniais, kas klaidino vartotojus. Dalis įmonių, užsiimančių nefasuotų ekologiškų gaminių (aliejaus, vaisių ir daržovių, arbatų ir kt.) didmenine prekyba, sandėliavimu, pardavimu, ekologiškų sulčių spaudimu nebuvo sertifikavę savo veiklos VšĮ „Ekoagros“, ko reikalaujama pagal teisės aktus.
Specialistams nerimą kelia ir vis dažniau įvairiuose augaliniuose gaminiuose, taip pat ir ekologiškose žolelių arbatose nustatomi pesticido dietiltoluamido (DEET) pėdsakai. „Ši ekologinėje gamyboje neleistina medžiaga buvo panaudota ne tiesiogiai ant gaminių, bet kaip apsauginė priemonė žmonėms nuo uodų ir erkių žolelių rinkimo metu. Nustačius taršą, tokius ekologiškus gaminius buvo uždrausta realizuoti, o žolelių rinkėjai buvo informuoti dėl taršos atsiradimo kilmės, jiems paaiškintos saugos taisyklės“, – teigė specialistė.
2012 m. į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą dėl ekologiškų gaminių kreipėsi ir keletas nepatenkintų vartotojų, pernai gauti 8 vartotojų skundai. Ištyrus skunduose pateiktą informaciją, nustatyta, kad 3 atvejais neekologiški gaminiai buvo parduodami kaip ekologiški, o ženklinime pateikta neteisinga informacija.
,,Dažnai verslininkai mano, kad bet kokį iš natūralių žaliavų pagamintą gaminį galima ženklinti „Bio“ ar „Eko“. Taip pat ūkininkai ar kolektyviniuose soduose vaisius ir daržoves auginantys sodininkai mėgėjai, kurie nenaudoja augalams tręšti sintetinių trąšų ar nepurškia pesticidais, galvoja, kad jų gaminiai gali vadintis ekologiškais. Bet taip nėra. Ekologiškų gaminių auginimas, kaip ir gamyba, turi atitikti griežtus reikalavimus ir būti sertifikuoti“, – teigė Loreta Herbst.
Pasak L.Herbst, vis dar pasitaiko, kad didmenine prekyba, sandėliavimu, nefasuotų ekologiškų gaminių (aliejaus, vaisių ir daržovių, arbatų ir t.t.) pardavimu, ekologiškų sulčių spaudimu specializuotose parduotuvėse užsiimančių įmonių nesertifikuoja savo veiklos kaip ekologinės, nors tai būtina pagal teisės aktų reikalavimus. „Reikėtų dar kartą priminti, kad norint užsiimti ekologinių maisto gaminių tvarkymu, neužtenka turėti vien Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą, būtina, kad veiklą sertifikuotų VšĮ „Ekoagros“, – pabrėžė specialistė.
Naudinga žinoti:
– ekologiškų gaminių etiketėse turi būti nurodyta kontrolės įstaigos, tikrinančios ir sertifikuojančios ekologinių gaminių gamintojus, pavadinimas ir kodas;
– ES pagaminti ir supakuoti ekologiški maisto gaminiai turi būti paženklinti ES ekologinės gamybos logotipu (salotiniame fone – lapo forma išsidėsčiusios žvaigždutės);
– Lietuvoje užauginti ar pagaminti ekologiški žemės ūkio ir maisto gaminiai privalo turėti dar ir prekės ženklą „Ekologinis žemės ūkis“;
– Ženklinant gaminius ES logotipu, kartu turi būti nurodoma „ES žemės ūkis“, „ne ES žemės ūkis“, „ES ir ne ES žemės ūkis“ arba konkrečios šalies, kurioje gaminys ar jo pagrindinės žaliavos buvo išaugintos, pavadinimas.
Žodis “ekologiškas” ir viskas kas iš po juo išplaukia,su Sveiku Maistu nieko bendro neturi,neturėjo,netruės 🙂