Vilniuje pradedamas statyti daugiabutis „Liepyno namai“ yra pirmasis Lietuvoje, kuriame bus įdiegta išmanioji šildymo valdymo sistema. Lyginant su standartiniais šildymo reguliavimo sprendimais , šiame name išlaidos šildymui bus iki 23 proc. mažesnės.
Devynių aukštų, 86 butų namas iškils Žvėryne, Liepyno gatvėje. Name suprojektuoti 1–4 kambarių butai su balkonais, erdviomis terasomis bei požemine automobilių parkavimo aikštele. Butuose bus įrengiama mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, kuri ne tik sukurs komfortišką aplinką, bet ir ženkliai sumažins šildymo sąnaudas. 2014 metų pradžioje čia įsikurs žmonės, kuriems svarbu tiek gyventi miesto centre, tiek mėgautis kokybiškomis laisvalaikio praleidimo vietomis bei žaliomis parkų erdvėmis.
Šiuose namuose bus įrengta vienos didžiausių Danijos gamybos įmonių išmaniojo šildymo sistema, kurią gyventojai galės valdyti netgi telefonu. Išvykdamas iš namų, žmogus nustatys funkciją „išvykau“, kuri sumažins kambarių temperatūrą, o grįždamas tiesiog parašys trumpąją SMS žinutę „grįžtu“ ir, vos pradaręs namų duris, pateks į šiltą aplinką.
Pasak Dariaus Gagio, Lietuvoje kol kas nėra nei vieno daugiabučio, kurio visuose butuose būtų įrengta išmaniojo šildymo valdymo sistema. „Daugiausia šios sistemos Lietuvoje naudojamos pavieniui – įrengiamos atskiruose butuose ar individualiuose namuose. Džiaugiuosi, kad atsirado toks projektas kaip šis, kuriame šildymo sąnaudos bus mažesnės ne tik dėl aukštos statybos medžiagų kokybės, bet ir dėl šiuolaikiškų techninių sprendimų“, – sako D. Gagys.
Išmaniojo šildymo sistemą bus galima reguliuoti naudojant liečiamo ekrano meniu arba ant radiatorių sumontuotais termostatais. Gyventojai galės pasirinkti atskirus, kiekvieno kambario režimus, tenkinančius jų komforto poreikius. Šio daugiabučio naujakuriai galės ne tik naudotis numatytomis funkcijomis, bet ir nustatyti savo individualius parametrus.
Ekologiško daugiabučio architektas Remigijus Bimba įsitikinęs, kad šiame name diegiami technologiniai sprendimai taps visų ateities daugiabučių etalonu ir standartu. „Išmaniojo šildymo sistema sumontuota ne viename Vakarų Europos ir Skandinavijos daugiabutyje. Neabejoju, kad ir mūsų šalyje šis inovatyvus sprendimas pasiteisins“, – sako R. Bimba.
Labai aktualus straipsnis.
Tačiau informacijos mažai. Pvz.: kaip konkrečiai bus matuojamas – reguliuojamas paduodamos šilumos kiekis? Ar kiekviename radiatoriuje bus šilumos apskaitos prietaisas? Ir pan.
Dabar Lietuvoje statomuose daugiabučiuose namuose daugiausia yra įrengiama po atskirą šilumos skaitiklį kiekvienam butui ir buto savininkas gali savarankiškai reguliuotis šildymą. Buto šildymą gali reguliuoti buto šiluminis mazgas arba termostatiniai ventiliai atskirai kiekviename kambaryje. Paprasti termostatiniai ventiliai palaiko nustatytą kambario temperatūrą nepriklausomai nuo šilumos tiekėjo tiekiamos šilumos (išskyrus atvejus kai šilumos tiekėjas tiekia nepakankamos temperatūros termofikacinį vandenį). Termostatiniai ventiliai matuoja patalpos temperatūrą ir reguliuoja termofikacinio vandens kiekį per radiatorių. Žemiausia temperatūra kurią jie gali palaikyti yra +6° C – taip vadinama priešužšaliminė funkcija. Jie kainuoja 50-80 LT. Termostatiniai ventiliai, kurie gali būti programuojami arba valdomi iš protingo namo arba kaip šiame straipsnyje vadinamo išmaniojo namo kompiuterio kainuoja nuo 150 LT. Daugiausia informacijos galima gauti parodose Resta vykstančiose pavasarį Litekspo parodų rūmuose. Pastebėjau, kad į šias parodas kiekviena įmonė siunčia pačius geriausius savo turimus konsultantus ir ten mielai atsakoma į visus užduotus klausimus. Po parodos nuvykus į bet kurią iš šių įmonių tokių išsamių ir geranoriškų atsakymų jau negausime. Tas geras konsultantas gal būt dirbs kitame įmonės padalinyje, bus išvykęs į komandiruotę ar tiesiog Jums neskirs laiko, nes turės kitų neatidėliotinų darbų. Žinoma galima informaciją pačiam susirinkti internete, bet tai neprilygs betarpiškam bendravimui su konsultantu. Jeigu konsultantas sukritikuoja kitos įmonės gaminamą produkciją, tai galima nueiti pas sukritikuotos įmonės konsultantą ir išklausius pastarojo nuomonę atrasti tiesą. Vienos rūšies įmonių parodos būna greta todėl nereikia net toli vaikščioti. Juos galima kamantinėti iki nukritimo. Jeigu atsibosite tai gal dar ir kava pavaišins.
Vis tik dar nėra aišku: termostatiniai ventiliai, kaip suprantu, tik reguliuoja paduodamo į radiatorių vandens kiekį, bet ar galima kokiais tai prietaisais apskaičiuoti kiek kiekvienas radiatorius gavo paduodamo vandens (=šilumos), kad po to sudėjus apskaičiuoti visą bute gautą šilumą – mokamų kiekį?
Esu skaitęs, kad, esant dvivamzdei sistemai, vienu vamzdžiu karštas vanduo pakyla ir patenka į kiekvieną radiatorių, o kitu – leidžiasi jau kiek tai atšalęs vanduo iš radiatoriaus. Kaip tokiu atveju galėtų būti, gal, reguliuojamas = apskaitomas į kiekvieną radiatorių paduodamo karšto vandens kiekis?
Dar vienas papildomas getas Lietuvoje,tik šį kart išmanusis getas…
Ech…
Nesupratau jumoro.
Yra paprastas radiatorių išspinduliuojamos šiluminės energijos matavimo būdas tinkantis visoms šildymo sistemoms, tai kapiliariniai arba elektroniniai šilumos skaitikliai. Vakarų pasaulyje jie vadinami skaitikliais, o Lietuvoje kažkodėl jie vadinami šilumos dalikliais. Vakarų pasaulyje pagal juos atsiskaitoma už visą šiluminę energiją, o Lietuvoje pagal juos atsiskaitoma tik už 70 nuošimčių šiluminės energijos (už likusią 30 nuošimčių šiluminės energijos dalį mokama pagal plotą). Jie tvirtinami radiatoriaus viduryje; du trečdaliai nuo radiatoriaus apačios ir vienas trečdalis nuo viršaus.
Pateikiu du paprastus pavyzdžius:
1. 100-o vienodo dydžio butų name neturinčiame šilumos daliklių mano butas sutaupė šiluminės energijos už 100 litų. Tuos 100 litų pasidalins visi butai ir mano sąskaita sumažės tik 1 litu. Šiuo atveju nėra paskatos taupyti šiluminės energijos.
2. 100-o vienodo dydžio butų name turinčiame šilumos daliklius mano butas sutaupė šiluminės energijos už 100 litų. Iš jų 30 litų pasidalins visi butai ir mano sąskaita sumažės jau 70 + 0,3 = 70,3 lito. Kaip matote šiuo atveju jau yra paskata taupyti šiluminę energiją. Esant paskatai taupyti šiluminę energiją tikriausiai ją pradės taupyti ir kiti butai. Taigi geriausiu atveju jeigu visas 100-as butų pradės taupyti, tai man sutaupius 100-ą litų mano sąskaita sumažės visu 100-u litų.
Prieš kokią 10-15 metų parodoje Resta aš radau firmą kuri pasisiūlė mūsų daugiabučiui namui įrengti nemokamai kapiliarinius šilumos daliklius. Bet bendrijos pirmininkas nesutiko. Mano įtarimu dėl to kad otkatas nuo 0 litų ir bus 0 litų. Po keleto metų pakeitus pirmininką kitu buvo rasta kita firma, bet jau 100-o butų namui galėsianti įrengti šilumos daliklius su nuotoliniu duomenų nuskaitymu už 80 000 litų. Šį kartą jau gyventojai nesutiko. Kolchozas yra kolchozas.
Termostatinius ventilius galima statyti man žinomose visose šildymo sistemose. Tik nuosekliose sistemose statomi kitokie – trieigiai termostatiniai ventiliai. Man žinomame name Kaune yra įrengta trieigiai termostatiniai ventiliai. Juos įrengus šilumos sutaupoma 20-30 nuošimčių be to atšalo rūsys ir jau jame galima laikyti daržoves.
Albinai,ar tu tikrai tiki tą ką rašai?
Getai = Butai.(vienaskaitoje ir daugiskaitoje)..
Svarbu užtektu nuosavai paskutiniai “kulkai” getuose susitaupyti,kad už ją iš artimųjų nepriskaičiuotu “skaitikliai”..
Taip.