Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad Lietuvoje piktybiniai navikai yra antroji dažniausia mirties priežastis (po širdies ir kraujagyslių ligų). 2011 metais jie buvo beveik penktadalio visų mirties atvejų priežastis. Tarp moterų vienas iš dažniausiai pasitaikančių piktybinių navikų yra gimdos kaklelio vėžys. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, 2010 metais užregistruoti 462 mirties nuo gimdos kaklelio vėžio atvejai. Praėjusiais metais ši liga nusinešė 213 moterų gyvybes. Palyginti su mirtingumu Europoje, Lietuva atrodo ganėtinai liūdnai. Eurostato duomenimis, 2009 metais ES šalyse mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio siekė vidutiniškai 3,3 atv./100 000 gyv., o Lietuva pagal šį rodiklį buvo antra (9 atv./100 000 gyv.). Mus „lenkia“ tik Rumunija, kur mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio siekė 13,4 atv./100 000 gyventojų.
Gimdos kaklelio vėžys yra piktybinis gimdos dalies (kaklelio) navikas. Gimdos kaklelis yra gimdos apačioje ir ribojasi su makšties sienomis makšties ertmės viršuje. Šios lokalizacijos vėžys, kaip ir visi kiti, yra nulemtas daugelio kartu veikiančių žalingų veiksnių. Literatūroje minimi šie pagrindiniai veiksniai: žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ilgalaikis oralinių kontraceptinių priemonių vartojimas, gimdymų skaičius, nėštumo nutraukimas bei kiti socialiniai ir ekonominiai veiksniai.
Svarbu yra tai, jog žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija perduodama liečiant užsikrėtusio žmogaus lytinius organus ar lytinių santykių metu. Dažniausiai ši infekcija praeina nesukeldama simptomų, tačiau gali nulemti karpų atsiradimą ant lytinių organų, uždegimus (priklausomai nuo viruso tipo). Ilgainiui daugeliui žmonių šis virusas pasišalina iš organizmo, tačiau daliai išlieka ir vėliau sukelia vėžinius pakitimus. Moterims šis virusas dažniausiai sukelia gimdos kaklelio vėžį, tačiau tai gali būti ir makšties, išangės, vyrams – ir varpos vėžio atsiradimo priežastis.
Lytiniai santykiai jauname amžiuje bei didelė lytinių partnerių kaita siejama su didesne rizika užsikrėsti ŽPV, taip pat – ir susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Moksliniai tyrimai rodo, kad jei mergina lytinį gyvenimą pradeda nesulaukusi 16 metų amžiaus, ji turi maždaug 2–4 kartus didesnę riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu (palyginti su merginomis, kurios lytinį gyvenimą pradėjo vyresnės nei 20-ies). Taigi, lytinį gyvenimą reikėtų pradėti kuo vėliau, o lytinius partnerius keisti kuo rečiau.
Įrodyta, kad ilgai vartojant oralinius kontraceptikus, didėja rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Jei moteris vartoja kontraceptikus ilgiau nei 5 metus, ji turi 2 kartus didesnę tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu nei oralinių kontraceptikų nevartojanti moteris.
Taip pat gimdymų skaičius turi ryšį su gimdos kaklelio vėžio atsiradimu. Lyginant moteris, kurios gimdė 7 kartus ir daugiau, ir tas, kurios gimdė iki 3 kartų, pastebėta, kad daugiau gimdžiusios moterys gimdos kaklelio vėžiu sirgo 2–4 kartus dažniau. Manoma, kad gimdymo metu pažeistą gimdos kaklelį lengviau paveikia ŽPV infekcija ar kiti žalingi veiksniai, skatinantys onkologinius pakitimus. Ši rizika taip pat siejama ir su nėštumo nutraukimais.
Dar vienas rizikos veiksnys yra socialinės ir ekonominės sąlygos. Tyrimai rodo, kad žemą išsilavinimą turinčios moterys gimdos kaklelio vėžiu serga 2–3 kartus dažniau. Tai sietina su jų elgesiu – lytinių partnerių bei nėštumų skaičiumi, žalingais įpročiais, mityba. Ši rizikos veiksnių grupė skatina ne tik gimdos kaklelio vėžį, bet ir kitokius onkologinius susirgimus.
Pirminė gimdos kaklelio vėžio profilaktika apima priemones, kurios padeda išvengti ligos atsiradimo, pavyzdžiui, pašalinti ligos priežastis, rizikos veiksnius. Specifinė profilaktikos priemonė yra skiepijimas nuo ŽPV infekcijos. Šia vakcina tikslingiausia skiepytis mergaitėms ir jaunoms merginoms, dar neturėjusioms lytinių santykių – taip užtikrinama, kad dar neužsikrėsta ŽPV ir vakcina bus efektyvi. Šiuo metu Lietuvoje yra svarstoma įtraukti vakciną nuo ŽPV į skiepų kalendorių.
Svarbi profilaktikos priemonė yra lytinis ugdymas. Mokant paauglius vengti rizikingo lytinio elgesio, t. y. naudoti apsisaugojimo priemones, kuo vėliau pradėti lytinius santykius ar turėti kuo mažiau lytinių partnerių, mažinama tikimybė užsikrėsti ŽPV, todėl mažėja ir rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Tai svarbu ir kitų lytiniu būdu plintančių infekcijų profilaktikai, abortų skaičiaus ir paauglių nėštumų skaičiaus mažinimui.
Barjerinių kontraceptinių priemonių (t. y. prezervatyvų) naudojimas sumažina tikimybę užsikrėsti šiuo virusu, nes apsaugo gimdos kaklelį ir kitus lytinius organus nuo tiesioginio kontakto su infekuoto asmens lytiniais organais. Taip pat renkantis barjerines kontraceptines priemones vietoj oralinių kontraceptikų galima išvengti hormoninių pokyčių moters organizme, skatinančių gimdos kaklelio vėžio atsiradimą.
Kitos priemonės, kurios padeda išvengti gimdos kaklelio vėžio, yra visavertė mityba, žalingų įpročių atsisakymas. Sveika ir tinkama mityba suteikia žmogui energijos ir gyvybinei organizmo veiklai reikalingų maistinių medžiagų, todėl užtikrina normalų vystymąsi, nuolatinį kūno ląstelių atsinaujinimą. Ypač svarbūs vitaminai A, C, E, B9, kurie saugo chromosomas nuo pakitimų, dalyvauja ląstelių dalijimosi procese, veikia kaip antioksidantai. Vitamino A šaltinis – žuvų taukai, sviestas, kiaušinio trynys, morkos, moliūgai, kopūstai ir kitos žalios daržovės. Vitaminas C gaunamas iš citrusinių vaisių, serbentų, pomidorų, bulvių ar svogūnų. Vitamino E gausu aliejuje, grūdinėse kultūrose.
Rūkymas taip pat svarbus gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys. Rūkymo metu įkvėptų dūmų metabolitai per kraują patenka į gimdos kaklelio gleivinę, kur veikia ląsteles ir skatina pakitimus jose, todėl rūkymo nutraukimas yra gimdos kaklelio vėžio profilaktikos priemonė, apsauganti ir nuo kitų lokalizacijų vėžio.
Gimdos kaklelio vėžys yra pavojingas dėl to, kad dažniausiai pastebimas per vėlai, kai liga jau būna pažengusi ir gydymas yra sudėtingas. Norint anksti diagnozuoti ligą bei išvengti galimų neigiamų pasekmių ir komplikacijų, taikoma antrinė profilaktika, kuri dažniausiai siejama su patikros programomis (angl. screening). Siekiant sumažinti Lietuvos moterų sergamumą gimdos kaklelio piktybiniais navikais bei mirtingumą nuo šios ligos, 2004 metais pradėta įgyvendinti gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Joje gali dalyvauti visos apdraustos privalomuoju sveikatos draudimu 25–60 metų moterys: kartą per trejus metus nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio ikivėžinių pakitimų ar vėžio.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos pasaulyje įgyvendinamos jau senai. Pavyzdžiui, Olandijoje panaši programa įgyvendinama jau nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Tai leido sumažinti mirtingumą nuo šio vėžio nuo 7,3 (1970 metais) iki 1,9 mirties atvejo, tenkančio 100 000 moterų (2007 metais). Puikūs gimdos kaklelio vėžio prevencinių programų įgyvendinimo pavyzdžiai yra ir Skandinavijos šalys. Islandija, Suomija, Švedija, Danija pradėjo tikrinti moteris nuo 1962–1964 metų, Norvegija – nuo 1995-ųjų. Per 2000–2004 metų laikotarpį mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio šiose šalyse sumažėjo 63–83 procentais. Deja, Lietuva negali pasigirti tokiai rezultatais. Nors prevencinė programa įgyvendinama nuo 2004 metų, mirtingumas ir toliau išlieka gana aukštas ir kasmet siekia 9–10 mirties atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų.
Pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, 2011 metų duomenimis, buvo prisiregistravusios 875 772 25–60 metų amžiaus moterys. Tais metais Lietuvoje ištirti 116 662 moterų gimdos kaklelio citologiniai tepinėliai, iš jų daugiau nei 3 300 rasti ikivėžiniai pakitimai ar vėžys. Nė viena moteris negali būti tikra, kad tarp tų trijų tūkstančių moterų neatsidurs ji pati.
Norint pasitikrinti sveikatą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, akušerį-ginekologą ar akušerį, bendrosios praktikos slaugytoją. Jums bus atliktas PAP testas (gimdos kaklelio ląstelių citologinis tyrimas). Tai neskausminga procedūra, kurios metu paimamas tepinėlis nuo gimdos kaklelio paviršiaus ir iš kaklelio kanalo: švelniai brūkštelėjus mentele ar šluotele paimama tiriamoji medžiaga ir užtepama ant stikliuko, kuris ištiriamas mikroskopu. Jei tyrimo metu bus rasta pakitimų, apie tai Jums bus pranešta. Iškilus kokių nors neaiškumų dėl programos, pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar akušeriu-ginekologu.
