2012 m. vasario 16 d. minimas Lietuvos universiteto 90-metis.
Ta proga bus surengta spaudos konferencija, kuri įvyks trečiadienį, vasario 15 d., 10.00 val. istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Jos metu Aleksandro Stulginskio, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Lietuvos sveikatos mokslų, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų rektoriai pristatys savo veiklos kryptis (kūrybos, technologijų, sveiko miesto, ekologijos), kuriose šios aukštosios mokyklos formuoja savo tapatybes, projektus, svarbius ir aktualius visai šalies visuomenei, ir bendrą “Kauno studentų namų” idėją.
Lietuvos universitetas Kaune Aukštųjų kursų pagrindu buvo įsteigtas 1922 m. vasario 16 d. Tarpukariu ši įstaiga tapo vieta, kur buvo kuriami ateities projektai ir ruošiamas visuomenės elitas, brendo žymiausi pirmosios nepriklausomybės moksliniai ir kultūriniai sąjūdžiai, dėstė žinomi Lietuvos ir Europos intelektualai, filosofai, aukščiausi šalies pareigūnai, valstybės veikėjai. Tai buvo liberalus ir modernus universitetas, unikalus savo laisva dvasia, puoselėjantis šalies kultūrą, istorinę atmintį ir kritinę mintį. Čia pradėjo formuotis pirmieji mokslo centrai ir akademinės tradicijos, o atskiri Universiteto padaliniai vėliau tapo pagrindu dabartinėms aukštosioms mokykloms – Aleksandro Stulginskio universitetui, atkurtam Vilniaus universitetui, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams.
Universitetai miestui
Šiandien universitetas, kaip ir švietimo, mokslo ir kultūros institucijos, išgyvena lūžio ir keitimųsi periodą. Tenka pergalvoti, kaip veikti šiandien globalizacijos sąlygomis: stipriai išsivysčiusios technologijos ir laisvėjantis judėjimas tarp valstybių suteikia galimybę bendrauti su visais ir pasauliu.
Visuomenė iš universiteto tikisi ne tik išsilavinusių, lanksčių, pasirengusių veikti įvairiose situacijose aukštos kompetencijos specialistų, bet ir naujovių proveržio, unikalių ir greitų sprendimų aktualioms problemoms spręsti, ekonomikai spartinti ir socialiniam sambūviui gerinti.
Atsižvelgdami į tai universitetai plečia tarptautinių partnerių tinklą, jungiasi į pasaulio universitetus vienijančius tinklus, diegia daugiakalbystės ir daugiakultūriškumo idėjas, siūlo tarpdalykines programas. Tačiau pastaroji tarpdiscipliniškumo nuostata nėra vertinama vienareikšmiškai: nepaisant didėjančios individualizacijos, nemažiau svarbus ir darbas drauge. Priimdami šiuos iššūkius universitetai Kaune siekia ir didesnio vaidmens šalies visuomeniniame gyvenime. Vystydami dialogą su miestu, Lietuva ir pasauliu jie kartu kurs tarptautiniu mastu matomą ir konkurencingą miesto kultūrą.
Vytauto Didžiojo universitetas dar labiau atvers daugiakultūrio miesto nišą, kuri persmelktų ne tik intelektualinę, kūrybinę, bet ir medijinę bei technologines sritis. Toliau bus plečiamos tarptautinio, kultūrinio bendrabūvio bei kūrybos formos, apjungiančios skirtingas sritis, skleidžiama daugiakalbystės idėja. Taip užtikrinama ne tik kultūros įvairovė, jos prieinamumas, palaikomas modernių ir klasikinių menų ugdymas, bet ir paklojamas pamatas kosmopolitiškai, įsipareigojusiai, sąmoningai ir atvirai bendruomenei. Siekiantis save realizuoti ir kartu jautrus, dėmesingas aplinkai žmogus – tokios yra žmoniškumo formos, kurias mes nuolat studijuojame, atpažįstame, puoselėjame ir perduodame kitoms kartoms. Šiomis idėjomis universitetas įtvirtina ir artes liberales, plataus profilio, studijas, o kartu su jomis skelbiamą idealą: tai homo liber, laisvas žmogus. VDU kaip laisvųjų menų ir mokslų universitetas, jau suteikia galimybę mokytis visų septynių liberaliųjų menų (gramatikos, logikos, retorikos, aritmetikos, geometrijos, muzikos, astronomijos), siūlo platų tarpdisciplininį išsilavinimą, suteikia sąlygas rinktis iš itin didelės programų įvairovės ir 26 skirtingų užsienio kalbų.
“Šių dienų tarpusavio komunikacijos būtinybė neigia uždarumą ir reikalauja laisvo ir atviro žmogaus. Daugiakultūriškumas ir jo sklaida tampa vis reikšmingesni ne tik tarptautinei įstaigai, bet ir miestui ar visai valstybei: miesto kultūrą kuriantis ir pasaulinius ryšius palaikantis miestas yra šių dienų siekiamybė ir tikrovė. Taip ugdomas visuomenės etinis ir kritinis požiūris”, – pabrėžia VDU rektorius profesorius Zigmas Lydeka.
Vystydamas “Žaliojo universiteto projektą” Aleksandro Stulginskio universitetas skleidžia darnios plėtros, aplinkosaugos idėjas. Todėl universiteto mokslininkai, reaguodami į miestui keliamus iššūkius ir vadovaudamiesi bendradarbiavimo principu, ne tik orientuoja savo mokslinius tyrinėjimus į šių problemų praktinius sprendimus, pristato juos savivaldos organams, atsako už jų įgyvendinimą, bet ir kelia atsakingos visuomenės klausimą. Savo veikloje įtvirtinusi “žaliąjį” požiūrį ši aukštoji mokykla planuoja jį pristatyti ir platesniu mastu: susieti su juo ir savo vykdomas veiklas mieste.
Savo strateginiu siekiu novatoriškų žinių ir proveržio technologijų kūrimą laiko ir Kauno technologijos universitetas. Užsibrėžęs tapti vienu iš Europos lyderiaujančių universitetų, KTU puoselėja idėją toliau aktyviai veikti žmonių ir valstybės gerovei. Šiuo metu mokslinės ir kūrybinės jėgos sutelktos keliomis kryptimis: visuomenės sveikatos priežiūrai ir sveikatinimo procesams tobulinti, kurti ekologijai ir gamtosaugai palankias, darną su aplinka palaikančias technologijas ir ieškoti kitų sprendimų, atrasti nišines verslui, mokslo plėtrai reikalingas sritis. KTU, įsitraukęs į daugybę Lietuvos ir tarptautinių mokslo, studijų mainų ir kitų projektų, palaiko atvirumo pasauliui idėją, tiki bendradarbiavimo ir keitimosi patirtimi, naujausių duomenų ir praktinių įžvalgų nauda.
“Didelį dėmesį skyrėme ir skirsime – aukšto lygio tarptautinėms studijoms, talentų ir lyderių ugdymui, mokslo produktų kūrimui ir komercializavimui, žmonių gerovės kūrimui, esame pasirengę aktyviai dalyvauti valstybės raidoje. Tam tvirtu pagrindu taps greitai pasirašyta sutartis su Aalto (Suomija) universitetu,” – teigė KTU rektorius profesorius Petras Baršauskas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto herbe esantis įrašas lotynų kalba skelbia: Salus pro Patria (liet. sveikata tėvynei). Žvelgiant ne tik į Lietuvos ar Europos, bet ir viso pasaulio ateitį, nekyla abejonių, kad viena didžiausių vertybių – sveikas žmogus. Visapusiškai sveika asmenybė gali augti ir kurti tik sveikoje aplinkoje. Dvi universiteto akademijos Kauno miestui, Lietuvai, pasauliui jau padovanojo aukščiausio lygio biomedicinos mokslų specialistų – gydytojų praktikų ir įžymių mokslininkų. Kasmet LSMU baigia ir vis didesnis būrys užsieniečių.
Studijų, mokslo ir sveikatos priežiūros klinikinės praktikos sričių vienijimas ir plėtra – kasdienis LSMU darbas, vykdomas atsižvelgiant į tarptautinės tradicijos praktikas. “Sveika visuomenė – sveika valstybė. Esant tokioje aplinkoje galima tikėtis gerovės tokiose srityse kaip kultūra, ekonomika, technologijos, strateginis valdymas ir pan. Tik išsilavinusi ir sveika asmenybė gali laisvai dirbti ir kurti sveiką miestą, visuomenę, valstybę”, – pabrėžia LSMU Medicinos akademijos kancleris profesorius Vilius Grabauskas.
Sveiko miesto idėją plėtoja ir Lietuvos kūno kultūros akademija. “Mūsų aukštosios mokyklos siekiamybė – sukurti miesto fizinį aktyvumą ir aktyvų poilsį bei rekreaciją skatinančią strategiją, o kartu su patyrusiais Akademijos ir savivaldos specialistais ją įgyvendinti. Mes esame atviras Europos universitetas, nuolat kuriantis ir teikiantis naujausiais moksliniais tyrimais bei technologijomis grįstas visų pakopų studijų, tęstinio mokymo, šalies darnios plėtros programas sporto, fizinio ugdymo, reabilitacijos, sveikatinimo ir rekreacijos srityse. Mūsų vertybės svarbios miesto bendruomenei – tai visapusiškas naujų idėjų, iniciatyvų, inovacijų, profesionalumo ir lyderiavimo skatinimas, pagarba sveikam gyvenimui ir olimpinėms idėjoms, jų ugdymas bei demonstravimas,” – teigia LKKA rektorius profesorius Albertas Skurvydas.
Būti bendruomenėje
Spaudos konferencijoje bus pristatytas ir bendras kelių Kauno miesto universitetų projektas “Kauno studentų namai”, į kūrybingą visumą sujungsiantis aktualiausias akademinio ir miesto gyvenimo sritis – studijas ir studentų praktiką, tarptautinio gyvenimo realijas, mokslą ir kūrybą, technologijas ir sportą, ir pan. Tai būtų fizinė ir kartu virtuali erdvė, kurias universitetų bendruomenės ir tokiu gyvenimu, jo aktualijomis besidomintys Kauno gyventojai ir miesto svečiai, galėtų sąlygiškai vadinti “akademiniais namais”. Šioje erdvėje bus galima ne tik komunikuoti, rinkti informaciją apie patirtis, bet ir jas išgyventi – išgyventi kartu.
Čia studentai turėtų galimybę vykdyti įvairias iniciatyvas: leisti laisvalaikį, vykdyti socialinius projektus, ieškoti menui, verslui ir kitokioms kūryboms palankių iniciatyvų mieste, bendrauti, organizuoti konferencijas, viešas paskaitas, meno, muzikos ir mokslo festivalius. Į veiklas ir aktyvesnį bendravimą įsitrauktų užsienio studentai ir dėstytojai, studijuojantys ar dirbantys Kaune.
Studentų namuose galėtų “prisiglausti” ir tam tikri infrastruktūros padaliniai, neatsiejami nuo studentiško ir kitokio akademinio gyvenimo: studentiška valgykla (menza), sporto ir laisvalaikio patalpos, konferencijų ar kino salės, verslo inkubatoriaus prototipas, biblioteka ir skaityklos, diskusijų ir kitos laisvalaikio erdvės.