D.Grybauskaitė mano, kad nusižengęs generalinio prokuroro pavaduotojas gali eiti pareigas

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nekomentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimo ir  teigia, jog Darius Raulušaitis gali toliau eiti pareigas, tai BNS pranešė prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

VTEK po rugsėjo 12 dieną vykusio posėdžio pranešė, kad D. Raulušaitis, laiku neinformavęs generalinio prokuroro apie kilusį interesų konfliktą, nesilaikė įstatymų reikalavimo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog yra interesų konfliktas. Be to, D. Raulušaitis pažeidė įstatymą ir dėl to, kad iškilus interesų konfliktą keliančioms aplinkybėms, laiku nepapildė savo privačių interesų deklaracijos.

Tyrimą Komisija pradėjo pagal LR Seimo Antikorupcijos komisijos prašymą įvertinti galimą D. Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Pranešime nurodoma, kad D. Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė yra vienas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ vadovų ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimo interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko „Snoras“ bylos kuravime.

D. Raulušaičiui buvo žinoma apie minėtą giminystės ryšį, taip pat buvo žinoma ir apie sutuoktinės dėdės einamas pareigas. Aplinkybė, kad AB „Banko Snoras“ dukterinė įmonė 2009 m. įsigijo 34 proc. UAB „Lietuvos Rytas“ akcijų buvo vieša ir žinoma. Šios tarpusavyje susijusios įmonės privataus intereso šaltinio požiūriu vertintinos kaip vienas darinys. Atitinkamų institucijų veiksmai, sankcijos AB „Banko Snoras“ atžvilgiu neabejotinai gali turėti įtakos ir UAB „Lietuvos Rytas“ veiklai.

Iš Komisijai pateiktos informacijos matyti, kad D. Raulušaitis koordinavo būtinus skirtingų institucijų veiksmus dėl Lietuvos Banko pateiktos informacijos, susijusios su AB „Bankas Snoras“, tyrimo (suorganizavo iki šešių įvairios sudėties pasitarimų). D. Raulušaitis taip pat 2011 m. lapkričio 9 d. rezoliucija Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiajam prokurorui pavedė spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Lietuvos Banko pateiktą informaciją; 2011 m. lapkričio 15 d. raštu pradėtą ikiteisminį tyrimą pavedė atlikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas priimdamas sprendimus privalo vengti net šališkumo regimybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Komisijos vertinimu, D. Raulušaičiui Generalinėje prokuratūroje sprendžiant klausimus dėl AB „Banko Snoras“, interesų konflikto situacija kilo ir ją reikėjo deklaruoti.

Valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, ir visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų.

Pažymėtina, kad 2011 m. lapkričio 15 d. viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie galimai neteisėtą informacijos apie minėtus parengiamuosius veiksmus atskleidimą dienraščiui „Lietuvos rytas“, generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis žodžiu kreipėsi į D. Valį, prašydamas nepavesti jam užduočių, susijusių su prokuratūroje atliekamais ir organizuojamais ikiteisminiais tyrimais, susijusiais su AB „Bankas Snoras“. Savo prašymą D. Raulušaitis motyvavo siekiu vengti bet kokių neigiamų interpretacijų dėl jo sutuoktinės giminystės ryšio su vienu iš UAB „Lietuvos rytas“ vadovų. Šį pašymą generalinis prokuroras patenkino.

Komisijos vertinimu, D. Raulušaitis minėto interesų konflikto turėjo vengti nuo pat veiksmų dėl AB „Bankas Snoras“ Generalinėje prokuratūroje pradžios (šiuo atveju, jam duoto žodinio generalinio prokuroro pavedimo), nelaukiant, kol visuomenės informavimo priemonėse pasirodys su tyrimu susijusi informacija ir atitinkamos interpretacijos.

Komisija nuomone, esamas teisinis reguliavimas D. Raulušaičiui nesukūrė tiesioginės pareigos iš anksto privačių interesų deklaracijoje nurodyti UAB „Lietuvos rytas“ ir vieną iš jos akcininkų bei vadovų A. Budrį, kaip asmenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas (vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio nuostatomis). Tačiau, Generalinei prokuratūrai pradėjus atitinkamus veiksmus, susijusius su AB „Bankas Snoras“, D. Raulušaičiui kilo interesų konflikto situacija, tai yra, paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių gali kilti (ir kilo) interesų konfliktas, todėl D. Raulušaitis turėjo atitinkamai papildyti ir savo privačių interesų deklaracijos duomenis (vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnio reikalavimais).

D. Raulušaitis savo privačių interesų deklaraciją, nurodydamas, kad dėl aukščiau minėtų aplinkybių (A. Budrio einamų pareigų bei giminystės ryšio su jo sutuoktine) gali susidaryti regimybė apie interesų konfliktą, papildė tik 2012 m. kovo 8 d.

Pats generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis skelbia, kad su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadomis jis nesutinka ir žada sprendimą apskųsti teismui.

Pagal įstatymą, generalinio prokuroro pavaduotojus skiria ir iš pareigų atleidžia prezidentas generalinio prokuroro teikimu.