Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės darbotvarkėje nėra numatyta viešnagė į Lenkijos vadovo Bronislavo Komorovskio Varšuvoje rengiamą susitikimą su Baltijos šalių vadovais.
Šiame susitikime Lenkijos prezidentas, kaip skelbiama, su kaimyninių šalių vadovais nori aptarti būtent NATO viršūnių susitikimo Čikagoje klausimus.
Kad mūsų šalies vadovė nevyks į susitikimą patvirtino prezidentės kanceliarija, o tai praneša „DELFI“ portalas.
Neoficialiomis „DELFI“ žiniomis, prezidentės sprendimas gali būti susijęs su paaštrėjusiu Varšuvos tonu lenkų tautinės mažumos klausimu.
Prezidentūra nuo komentarų susilaiko.
Susiję straipsniai:
- D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su į Lietuvą atvykusiu Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu
- D.Grybauskaitė: Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms
- Lietuva ir Latvija vieningai sieks bendrų tikslų
Tas kvietimas į Varšuvą, tai buvo “kvietimas ant kilimėlio”. Galų gale parodė, kad Lietuva ne vaivadija.
Viskas jau po laiko, tų negiamų pasekmių, ypač dėl Lenkijos įsivyravimo regione ir per tai – net ES bei Lietuvos išeliminavimo iš politikos, kurios per tris metus atsirado dėl Grybauskaitės atlikto partnerystės su JAV išminusavimo iš Lietuvos tarptautinių santykių balanso, manau jau tokiais demaršais neištaisyti… Šaukštai po pietų, o gal čia tik vaizdavimas kažko prieš rinkimus…
Kaip bebūtų, bet prezidentė, užsienio politikoje, visiškai nesusigaudo. Moteriškė, bando kopijuoti Angelos Merkel politiką, tik visiškai neraukia, kad Merkel geopolitinė situacija visiškai kitokia nei Lietuvos. Ką gali sau leisti Vokietija, Lietuvai gali būti pražūtingi dalykai. O čia, vėl pasireiškia, mūsų prezidentės ambicijos ir nesusigaudymas situacijoje. Į Čikagą, mūsų prezidentė, matomai taip pat nevyks, kartosis tas pats, kai ji nenuvyko į Prahą. Ką Lietuva iš to išlošė, apart sukelto, eilinio, triukšmo žiniasklaidoje – neaišku.
Reikia skirti vykimą į Čikagą ir vykimą pas vyresnį brolį jo nurodymu ir dar su “brangia dovana”. Lietuva turi labai rimtų kontraargumentų. Pavyzdžiui išvyti lenkus iš rinkos, ypač kur jie monopolistai ir apiplėšinėja lietuvius.
Kaip Lenkija saugo savo rinką, tai mums tik mokytis ir mokytis.
Tai nori pasakyti, kad estai su latviais vyksta į Lenkiją, kaip mažesni broliai? Toks požiūris yra labai nesolidus, mažvaikiškas. Žodžiu, kur reikia parodyti principus, ten mūsų valdžios nėr o kur reikia parodyti išmintį, – laužosi, kaip aikštinga kumelė.
Estai su latviai žino, kad jiems paliokai neknis proto, todėl ir važiuoja.
Visiškai pritariu, jokiu būdu santykiuose su lenkais Lietuvos negalima lyginti su Latvija ir Estija. Čia tas pats kaip Kazakstaną lyginti su Nepalu santykiuose su Kinija. Paer daug skausminga praeitis ir ne ką geresnė dabartis.
Teisingas atsakas į įžūlius liankų išsišokimus. Seniai reikėjo duoti ryžtingą atkirtį slavų šovinistam
suomiui
Visur neprilakstysi, kada nors reikia ir savo darželiu pasirūpinti, ir žemelę pavasario sėjai pakedenti. Ir kainuoja tokios kelionės pasikalbėti nemažai. Jei kam nors neaišku štai parašau jiems W ir lai džiaugiasi. Tenešaukia kad mes nevartojam tos raidės. Jei reikia tai net V V kartais užrašom.
Labi teisingai šį kartą pasielgė prezidentė. lenkams seniai reikėjo “duoti į dantis” už pastovų kojų valymąsi į Lietuvą, imperinius siekius bei siekimą destabilizuoti padėtį šalyje pasinaudojus “trojos arkliu” penktąja kolona Vilniaus krašte. Be to lenkai yra slavai, o su slavais reikia kalbėti tik jiems suprantama kalba.