Liepos 20-osios, penktadienio, rytą „Lietuvos sąrašo“ partijos nariai iš žiniasklaidos sužinojo, kad Teisingumo ministerija atsisakė patvirtinti liepos 5-ąją pateiktus partijos steigimo dokumentus, rašoma „uzteisinguma.lt“.
Partijos sekretorei Saulei Matulevičienei paskambinus į Ministeriją ir paprašius atsiųsti žurnalistams suteiktą informaciją, atsisakyta tai padaryti. Tik nuvažiavus į Teisingumo ministeriją buvo gautas viceministro Tomo Vaitkevičiaus pasirašytas raštas „Dėl steigiamos politinės partijos „Lietuvos sąrašas“ dokumentų“. Rašte nurodyta, kad steigiamos partijos dokumentus atsisakyta patvirtinti. Mat, Ministerijos teigimu, Partijos įstatų nuostata, kad partijos pirmininkas be išankstinio Tarybos sutikimo negali sudaryti sandorių, kurių vertė didesnė nei tūkstantis litų, o priešingu atveju sandoris laikytinas niekiniu, prieštarauja atitinkamiems Civilinio kodekso straipsniams.
Susipažinusi su Ministerijos raštu ir aptarusi Ministerijos viešųjų ryšių žingsnius, partijos Tarybos narių grupė konstatavo:
- Ministerijos politinio pasitikėjimo pareigūnai atmetė „Lietuvos sąrašo“ siekį nusistatyti aukštesnius skaidrumo standartus už tuos, kurių laikosi dabartinės parlamente esančios partijos, leidžiančios savo vadovams vieniems, net be viešųjų konkursų disponuoti iš biudžeto gaunamomis milijoninėmis lėšomis;
- Ministerija, pranešusi apie savo atsisakymą patvirtinti partijos steigimo dokumentus per žiniasklaidą, o ne tiesiogiai pareiškėjui, sudarė įspūdį, kad „Lietuvos sąrašo“ registravimas yra ne teisinių procedūrų reikalas, o politinis, viešaisiais ryšiais grindžiamas, procesas;
- nors teisingumo viceministro Tomo Vaitkevičiaus pateikta Civilinio kodekso interpretacija kelia nemaža teisinių abejonių, dėl šios interpretacijos neverta diskutuoti.
Tą pačią penktadienio popietę Vilniuje buvo sušauktas partijos „Lietuvos sąrašas“ pakartotinis Steigiamasis susirinkimas. Jis patvirtino pagal Teisingumo ministerijos pastabas pataisytus Partijos įstatus. Darbo dienos pabaigoje visi partijos steigimo dokumentai buvo dar kartą pateikti Teisingumo ministerijai.
Ar čia kartais smalą verda ne tas pats (Ne)Teisingumo viceministras T.Vaitkevičius,kuris kartu su (Ne)Teisingumo ministeriu R.Šimašiumi išdavė Baltarusijos disidentą Beliackį Balltarusijos teisėsaugai ir kuris nagrinėjo pats savo paties padarytą išdavimą,dėl ko dabar jį tiria Vyr.tarnybinės etikos komisija?:
“Teisingumo ministerija ne tiek stengiasi atlikti teisines procedūras, kiek pradėti tam tikrą politinį ir viešųjų ryšių procesą. O tai atrodo nelabai civilizuota”, – naujienų agentūrai ELTA sakė D.Kuolys.”
Dėl vienmandačių , manau, kad susitars, nes visi oponuojantys dabartinei pozicijai/opozicijai kažin ar visi kartu turi bent 35 kandidatus vienmandatėse, kurie pajėgtų praeiti į antrą turą. Aišku, tai yra šiandien, dar yra laiko parinkti žmonių ir daugiau, kurie galėtų kautis kaip lygūs su lygiais su dabartinių “sisteminių” partijų kandidatais, ką viešoje erdvėje ir matome – mėginimus telkti įmanomai daugiau žmonių, kas yra sveikintina.
Tačiau nesuprantu, kaip įmanoma vienu metu iš visų jėgų kritikuoti ir kartu dar su riebiais epitetais,pvz. Darių Kuolį ir čia pat raginti vienytis? Tai ne tik negražu, bet ir neprotinga, nes kaip tik ir nustumia tą vienijimąsi į šoną.
Gal geriau kalbėtis visiems už vieno stalo, o ne švaistyti energiją straipsniuose ir jų komentaruose ieškant potencialaus sąjungininko blogybių?
O kaip galima iš karto būti ir konservatoriumi ir advokatauti atesieit kitos partijos vadui? Iš tikro tai tas pats sisteminis.
Kai tautininkų registraciją atmetinėjo nei viena žiniasklaidos priemonė nepranešė. O tikrino kiekvieną parašą, kiekvieną pasą, kiekvieną gyvą žmogų. Ir iš 1500 kelis šimtus atmetė.
Pritariu: kai norima vienytis, ieškoma sąlyčio taškų, o ne skirtumų.
Vienytis būtina ne kažkokiai abstrakčiai “opozicijai” (beje, daugeliu atvejų visai neaišku, ką šiuo metu galima laikyti opozicija – ir kam būtent ta opozicija oponuoja), o vieningas esmines sistemines vertybes išpažįstantiems asmenims bei organizacijoms.
Sąjūdžio laikais tokia visiems bendra esminė vertybė buvo tik viena – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas, todėl tada į Sąjūdį ir susivienijo labai skirtingų pažiūrų ir skirtingus tikslus turintys asmenys – tiek ir tikri Lietuvybės gynėjai, tiek ir įvairūs kosmopolitai – būsimi “jievrosojuzininkai”, tiek ir tiesiog merkantilinius interesus turėję (kalbant paprastai – tiesiog siekę praturtėti).
Dabar situacija visai kita nei 1988-1990 m., ir įvairių visuomenės grupių interesai žymiai labiau “išsibarstę”.
Todėl kalbant apie bet kokį vienijimąsi visų pirma būtina pakankamai aiškiai apibrėžti tuos interesus ir numatyti, kokių būtent interesų pagrindu, kam su kuo verta vienytis.
Pvz., Kuolio “vertybės” yra antilietuviškos, kosmopolitinės – jis nori sukurti “pilietinę Lietuvos tautą”, o Lietuvių Tautą – sunaikinti. Todėl akivaizdu, kad jis tikrai gali vienytis tik su savo bendraminčiais Lietuvos liberalų sąjūdyje ir įvairiais “donskiais”, “bielskiais” bei “vasiliauskaitėmis”…
O Lietuvybės idėjų pagrindu besivienijantys jau dabar yra sudarę trijų partijų koaliciją “Už Lietuvą Lietuvoje” ir siūlo prie jos jungtis visiems, kam svarbi Lietuvių Kalba, Lietuvių Tauta ir tikrai nepriklausoma Lietuvos Valstybė.
Kadangi šios koalicijos nariai yra taip pat ir labai aiškių antipederastinių-antipedofilinių pažiūrų, todėl ir “Drąsos kelias” yra natūralus sąjungininkas koalicijai “Už Lietuvą Lietuvoje” – “Drąsos kelio” vadovai turėtų tai suvokti.
Taip pat ši koalicija yra labai aiškių antioligarchinių pažiūrų (kurioms Seime jau daug metų atstovauja dabartinės “sisteminės” partijos – konservatoriai, socdemai, “darbiečiai”, “tvarkiečiai”, visų rūšių “liberalai”), vadinasi yra bendri interesai ir su kai kuriomis kitomis “nesisteminėmis” partijomis bei judėjimais, pvz., Matulevičiaus partija.
Koalicija “Už Lietuvą Lietuvoje” yra ir “žalioji”, kadangi visiems akivaizdu, jog tik švarioje Lietuvoje gali išlikti ir klestėti Lietuvių Tauta. Vadinasi yra bendri interesai su tikrais “žaliaisiais”.
Koalicija “Už Lietuvą Lietuvoje” yra už besąlyginį Lietuvių Tautos ir Lietuvos Valstybės istorijos ir kultūros paveldo (tiek žodinio, tiek kilnojamo, tiek ir nekilnojamo) išsaugojimą Lietuvoje ir Lietuvių Tautos etninėse žemėse bei išeivijoje, nes jokia tauta negali sėkmingai gyvuoti be savo istorijos ir paveldo, todėl ir su tikrais įvairių tipų (žodinio ir materialaus) paveldo saugotojais yra šis labai akivaizdus bendras interesas.
Įvairių bendrų interesų sąrašą galima būtų pratęsti (pvz., įvairiomis gana abstrakčiomis sąvokomis – teisingumo, tiesos ir pan.), bet manau, kad kol kas pakaks ir aukščiau išvardytųjų, o dėl kitų galimų bendrų interesų galima būtų atskirai padiskutuoti išsamiau ir konkrečiau.
Štai šios įvairios grupės ir galėtų sudaryti realią Tautos partiją ar bent jau koaliciją, paremtą labai konkrečiais bendrais interesais, o ne abstrakčiomis kalbomis apie nežinia ko vienybę, siekiant nežinia kokių tikslų.
Mano komentaras iš kitos temos:
Kemblys: Jei M.Kundrotas teigia, kad ‘etninė bendruomenė’ vadinama ‘tauta’, tai bet koks organizacijų, partijų ar judėjimų kūrimas skaldo ‘bendruomenę’, t.y., tautą.
————————————————————-
Deja, būtent taip ir yra. 🙂
Ir kaip tik todėl “amerikoniška betautė demokratija” turi labai daug minusų, kada ji taikoma tautinėse valstybėse.
Iš kitos pusės, jokia tauta nėra vieno asmens “klonas” – ir kiekvienas asmuo turi labai įvairių interesų – todėl įvairių interesų grupių egzistavimas yra natūralus dalykas ir tautinėse valstybėse.
Svarbu tik, kad tie grupiniai interesai “nesipjautų” su visos tautos išlikimo bei klestėjimo interesais.
O Kuolio, Donskio, Bielskio, Vaisliauskaitės “idėjos” kaip tik ir “pjaunasi” su pagrindine idėja – Lietuvių Tautos išlikimo bei suklestėjimo idėja.
Oligarchinių partijų (konservatorių, socdemų, “darbiečių, “tvarkiečių”, visokių liberalų) “vadai” Seime ir vyriausybėje taip pat įgyvendina idėjas, kaip taisyklė, naudingas toli gražu ne Lietuvių Tautai, ir netgi ne atskiroms Lietuvių Tautos grupėms, o įvairioms užsienio jėgoms tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose, kurios tarnauja tam tikroms oligarchinėms transnacionalinėms grupuotėms.