Gydymo įstaigoje jūsų prašo primokėti už medicinos paslaugą, priemonę ar tyrimą? Specialistai pataria: neskubėkite mokėti – pirmiausia išsiaiškinkite, ar reikiamą paslaugą arba priemonę apmoka ligonių kasa ir už ką tiksliai jūsų prašoma mokėti.
Kada už gydymą mokėti nereikia?
Ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmoka sveikatos priežiūros paslaugas, jei privalomuoju sveikatos draudimu draustas žmogus dėl reikiamos paslaugos eilės tvarka kreipiasi į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa. Kai reikia, ligonis taip pat privalo turėti siuntimą. Tuomet pacientams už gydytojo paskirtą gydymą ir gydymui būtinas priemones negali būti taikoma jokių priemokų nei viešosiose, nei privačiose įstaigose.
„Į ligonių kasos apmokamos paslaugos kainą jau įskaičiuota tai, ko reikia gydymui: ne tik gydytojo konsultacija, bet ir tyrimai, procedūros bei medicinos priemonės. Taigi, pavyzdžiui, jei gydytojas paskyrė kraujo, radiologinį ar kitą tyrimą, kurį apmoka ligonių kasa, už jį nieko papildomai mokėti nereikia“, – paaiškina Valstybinės ligonių kasos Įstaigų priežiūros Vilniaus skyriaus patarėja Julija Valienė.
Kada ligonis moka dalį kainos?
Tam tikrais atvejais ligoniai gali rinktis medicinos priemonę, kuri yra brangesnė už tą, kuri kompensuojama. Pavyzdžiui, atliekant endoprotezavimo, kataraktos ar kitas operacijas. Tokia pasirinkimo galimybė taikoma tik Vyriausybės patvirtintame sąraše esančioms priemonėms:
• endoprotezams (kelio, klubo, peties, čiurnos, alkūnės, riešo sąnario);
• intraokuliniams lęšiams;
• klausos implantams;
• artroskopinių operacijų metu naudojamiems implantams;
• robotinės chirurgijos priemonėms;
• tinkleliams išvaržų operacijoms.
Svarbu tai, kad ligoniui pirmiausia būtų pasiūlyta ligonių kasos apmokama priemonė, už kurią jam nereikia primokėti. O savo noru pasirinkęs siūlomą brangesnę alternatyvą, žmogus turi mokėti ne visą kainą, o tik skirtumą tarp kompensuojamos ir pasirinktos priemonės kainų.
„Gydymo įstaiga turi suprantamai žodžiu ir raštu paaiškinti, kuo siūlomos priemonės skiriasi, kokia būtų priemoka, o pacientas turi pasirašyti sutikimą mokėti“, – pabrėžia J. Valienė.
Kada gydymo įstaigoje tenka susimokėti?
Vienvietė palata, individualus maitinimas, artimųjų apgyvendinimas, asmeninis asistentas ar kiti papildomi patogumai įprastai nėra būtini gydymui. Šios nemedicininės komforto paslaugos iš fondo neapmokamos ir jas pasirinkęs pacientas moka visą tokių paslaugų kainą.
Tačiau jeigu vienvietė palata, individualus maitinimas, asistentas ar kitos sąlygos yra būtinos dėl sveikatos būklės ar infekcijų kontrolės, tai – ne paciento pageidaujamas patogumas. Tuomet už šias paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas žmogus neturi mokėti.
Mokėti taip pat reikia už paslaugas, įrašytas į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą mokamų paslaugų sąrašą, kaip kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologinės procedūros, akupunktūra, sveikatos patikrinimas vairuotojo pažymėjimui gauti ir pan.
Ko paklausti prieš mokant?
Ar yra nemokama alternatyva? Už ką ir kiek konkrečiai turiu mokėti? Šie klausimai gydymo įstaigoje gali padėti išvengti nepagrįstų išlaidų.
Kai atsakymas neaiškus, pacientai neturėtų skubėti pasirašyti sutikimo mokėti. Dar prieš mokėdami jie gali kreiptis į ligonių kasą ir pasitikslinti, ar apmokestinimas yra pagrįstas.
Jei vis dėlto žmogus sumoka ir vėliau suabejoja, ar mokėti reikėjo, pirmiausia jis turėtų raštu kreiptis į gydymo įstaigos administraciją. Kai jos atsakymas netenkina, galima raštu kreiptis į ligonių kasą, pridedant gautą gydymo įstaigos paaiškinimą.
Pacientai neturi spręsti, ar mokėti už sveikatos priežiūros paslaugas, neturėdami visos informacijos – ją suprantamai privalo suteikti gydymo įstaigos.
Parengta pagal VLK pranešimą
