Susirgę niežais žmonės neretai jaučia gėdą, nes tebėra gaji nuomonė, kad tai – nešvaros liga, kuria serga benamiai ir asocialūs žmonės. Užsikrėsti niežais gali ir dažnai besiprausiantis asmuo, mat niežų erkutė nežūsta nei nuo vandens, nei nuo muilo.
Niežai – žmogaus niežų erkių sukeliama parazitinė odos liga, pasireiškianti stipriu varginančiu niežėjimu, ypač atsigulus į lovą ir sušilus. Nuo kitų ligų, sukeliančių niežėjimą, niežai skiriasi tuo, kad jiems būdingas nepaliaujamas niežėjimas. Kitų ligų atveju jis užeina ir vėl praeina. Dėl stiprėjančio niežėjimo sergantysis kartais negali net užmigti.
Užsikrėsti šia infekcine liga galima labai greitai, užtenka tik prisiliesti prie užsikrėtusiojo, taip pat užsikrečiama per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, patalynę, žaislus, pinigus bei kitus buities daiktus.
Dažniausiai niežais susergama rudenį ir žiemą. Beje, maždaug 30 procentų ligonių gali visai nejausti niežulio. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Patekusios ant odos niežų patelės rausia urvelius odos raginiame sluoksnyje, juose padeda kiaušinėlius, iš kurių po 3–5 dienų išsirita lervos. Jos prasigraužia į odos paviršių.
Niežais dažniausiai išberiami tarpupirščiai, plaštakos, riešai, apie bambą, lytinius organus, krūtų spenelius, pažastų duobutes, šlaunų vidinį paviršių ir sėdmenis, šoniniai pėdų paviršiai ir pėdos. Suaugusiesiems nugara ir veidas neišberiami. Tik mažiems vaikams randama galvos odos pažeidimų.
Užsikrėtus niežais ligos požymiai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, kartais dar vėliau. Oda būna išberta poriniais mazgeliais ir pūslelėmis, kurias nukasius atsiranda kraujingų šašelių. Net jei ant kūno atsiranda šimtai mazgelių ir šašelių, dažniausia randama tik 10–15 gyvų erkučių.
Niežai diagnozuojami pastebėjus erkutes ir jų išraustus kanalus, kuriuos galima pamatyti patepus odą rašalu, jodu ar anilino dažais ir nuvalius spiritu (oda nuvaloma, o erkiniuose takuose dažai lieka). Erkių takai geriausiai matomi plaštakos šonuose, ant pirštų, delnų ir padų.
Niežais užsikrėtęs asmuo turi vengti artimo sąlyčio su kitais asmenimis. Artimiesiems ir artimai kontaktavusiems su sergančiuoju asmenims būtinas profilaktinis gydymas. Būtina tiksliai naudoti gydytojo paskirtas priemones. Be to, svarbu trumpai kirpti nagus ir paskirtu vaistiniu preparatu tepti panages. Gydomieji tepalai paprastai tepami vakare, nes naktį suaktyvėja niežų erkučių aktyvumas.
Siekiant išvengti pakartotino užsikrėtimo, baigus gydymą drabužius ir patalynę būtina išskalbti ir išvirinti, o jei virinti negalima – išlyginti karštu lygintuvu. Reikia išvalyti ir visus namus.
Sergant niežais dažnai prisideda antrinė stafilokokinė infekcija, rožė, šunvotės. Kiek rečiau būna limfangitas, limfadenitas, retai – odos alerginiai uždegimai.
