Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos.

Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. 

„Vertėtų pažymėti, kad mokymasis visose stadijose, nuo darželio iki universiteto, lenkų mažumai Lietuvoje galimas jų gimtąja kalba. Tai yra unikalu Europoje. Balstogės universiteto filialas Lietuvos sostinėje Vilniuje yra vienintelis lenkų aukštojo mokslo institutas užsienyje“, – rašo O. Jusys.

Jo teigimu, naujasis Švietimo įstatymas atitinka tarptautinę praktiką ir sudarys sąlygas tautinėms mažumoms geriau išmokti lietuvių kalbą.

„Reformos mūsų švietimo sistemoje, taip pat numatant kai kurių papildomų dalykų mokymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, nėra diskriminacinės. Iki šiol šiose mokyklose lietuviškai buvo mokoma tik pati lietuvių kalba; visi kiti dalykai buvo mokomi mažumų kalba“, – rašo ambasadorius.

„Toks minimalus mokymas lėmė, kad daug mokinių tinkamai neįvaldydavo lietuvių kalbos. Tai ryškus kontrastas tautinių mažumų mokykloms kitose šalyse, kur daugelis dalykų dėstomi daugumos kalba“, – pabrėžia O. Jusys, primindamas, kad Lietuva taip pat numato pereinamąjį laikotarpį.

„Žemės grąžinimas Vilniaus krašte, kur gyvena daugiausia lenkų kilmės Lietuvos piliečių, baigtas daugiau nei 90 proc., ir bus pilnai pabaigtass 2013 metais. Pabaigiant, Lietuva pilnai laikosi Lietuvos – Lenkijos 1994 metų sutarties, kuri suteikia Lietuvos lenkams teisę rašyti savo vardus pagal lenkų kalbos skambesį“, – rašo ambasadorius.

„The Economist“ praeitą mėnesį paskelbtame straipsnyje rašė, kad Lietuvos ir Lenkijos ginčas dėl tautinių mažumų kelia nerimą kaimyninėms šalims ir tarptautinėms organizacijoms.

„Pašaliečiai (įskaitant Ameriką), kaimynai (ypač Švedija), NATO ir Europos Komisija yra susirūpinę. Jie remia tarpininkavimą, kurį pernai pradėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija“, – teigė savaitraštis.

Pasak straipsnio autoriaus, esanti įtampa kelia pavojų strateginiams projektams, o „kiekviena pusė mano, kad kita jai skolingą atsiprašymą“.