Pirmadienis, 19 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

V.Sinica. Lietuvos lenkų problemos: tikrovė ir manipuliacijos

Vytautas Sinica, www.propatria.lt
2012 04 17 10:01
6
V.Sinica. Išsilaisvinimas iš tradicijos
Vytautas Sinica | Asmeninė nuotrauka
Vytautas Sinica

2011-ųjų rugsėjo 23 diena, prie Seimo prieš naujas Švietimo įstatymo nuostatas mitinguoja virštūkstantinė minia. Netoliese ant suoliuko sėdi plakatus pasidėję mokyklinukai. Paprašyti gali perskaityti užrašus ant plakatų, bet ne išversti juos į lietuvių kalbą. Sakosi atvežti čia mokytojų ir norintys namo. Toliau buriuojasi taip pat slapčia nuo mitingo nusišalinę vyresni jaunuoliai. Kalbas skelia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai. Tai žurnalistės Ž.Miškinytės iš Lietuvos lenkų mitingo, galimai vainikavusio pernykštę jų kovą už savo teises, vietos nupieštas vaizdelis.

Jau porą metų Lietuvos viešojoje erdvėje girdimos kalbos apie Lietuvos lenkų tautinės mažumos problemas. Ne šiaip egzistuojančias, o pačios Lietuvos valdžios esą sukeliamas ir  todėl apibendrinamas kaip diskriminacinę politiką. Iš esmės šios pagrindinės problemos trys: lenkiškų rašmenų draudimas asmens dokumentuose ir viešuosiuose ženkluose bei naujausios Švietimo įstatymo nuostatos. Jomis didinamas privalomai lietuvių kalba dėstomų dalykų skaičius tautinių mažumų mokyklose ir suvienodinamas tokias ir lietuviškas mokyklas baigusių abiturientų lietuvių kalbos egzamino vertinimas. Visų šių sprendimų adresu demonstruojamas pasipiktini­mas, tačiau realių pokyčių artimiausiu metu tikėtis neverta. Lenkišką rašybą pasuose (išskyrus papildomus puslapius) uždraudė Konstitucinis teismas, pakartotinius bandymus įteisinti lenkiškus topografinius ženklus atmetė Seimas ir Lenkijos politikai supranta, kad iki naujų rinkimų to reikalauti neverta. Dvišalės darbo grupės derybos dėl švietimo įstatymo nuostatų įstrigo, lenkams pareiškus, kad kompromiso paieškos galimos tik Lietuvai atsisakius dabartinės įstatymo redakcijos. Tačiau aklavietė nereiškia, kad problema pamiršta – Pietryčių Lietuvoje ženklai lieka kabėti lenkų kalba, mokyklos ruošiasi ignoruoti naujus reikalavimus programoms, o Lenkija pasitraukė iš bendro atominės elektrinės statybų Ignalinoje projekto. Kaip įtariama, ne dėl paties projekto, o žengdama diplomatinį žingsnį, turintį priminti, kaip svarbu Lietuvai sutarti su Lenkija. Tokioje situacijoje galima laukti tik naujo visų minėtų problemų iškėlimo į politinę darbotvarkę.

Šiuo tekstu siekiama ne atsakyti, kaip spręsti Pietryčių Lietuvos lenkams iškylančias problemas, o paaiškinti, kiek objektyvios jų priežastys. Visgi kartu tai ir netiesioginis atsakymas „ką daryti“, nes požiūris šiuo klausimu paprastai atsiremia į dvi pagrindines prielaidas: 1) manantieji, kad Lietuvos lenkai iš tiesų diskriminuojami ir jaučiasi kultūriškai spaudžiami į kampą, sutinka, kad reikalingos nuolaidos jų reikalavimams visais minėtais klausimais; 2) manantieji, kad pati lenkų bendruomenė nejaučia nepasitenkinimo aptartais sprendimais ir yra kurstoma bei iškreiptai pateikiama viešumoje LLRA atstovų, nesutinka su jokiomis nuolaidomis, nes jos sukels ne pasitenkinimą, o dar didesnius lenkų bendruomenės (LLRA?) reikalavimus.

Visoms tautinėms mažumoms Lietuvoje taikomi tie patys, tariamai, diskrimi­nuo­jantys įstatymai, bet reakcijos yra skirtingos. Tai suvokiant priežasčių paieškos krypsta į pačią lenkų bendruomenę ir jos lyderius. Sociologas Čarlzas Tilis (Charles Tilly) savo ginčų (contenious) politikos teorijoje aiškina, jog ginčų politika kyla, kai konkrečios grupės teikia valdžiai kolektyvinius reikalavimus. Tačiau nei kolektyviniai tapatumai, nei kolektyviniai reikalavimai nesusiformuoja savaime. Pavieniai žmonės nėra linkę dalyvauti politikoje ir siekti paveikti politinius sprendimus, o priima juos kaip nepakeičiamas gyvenimo aplinkybes. Paprastai šnekant, vienas žmogus politiškai jaučiasi silpnas.

Šioje vietoje Č.Tilis į teoriją įtraukia politinius verslininkus (enterpreneurs) – veikėjus, kurie pasinaudodami realiai esančiomis žmonių skirtimis, sutelkia juos į aiškią tapatybę turinčius kolektyvus. Priklausomai nuo to, kokiu pagrindu visuomenėje realiai išsiskiria tokia grupė, ji gali būti vienijama formuojant tapatumą religiniu, tautiniu ar klasiniu pagrindu. Politiniai verslininkai stengiasi nubrėžti aiškias linijas tarp savo telkiamos grupės ir kitų visuomenės segmentų, kuria ryškią „mes“ ir „jie“ skirtį. Kovojama ne tik prieš abstrakčią nelygybę, bet stengiamasi pasekėjams parodyti konkretų kaltininką, prieš kurį galima nukreipti mobilizuotos grupės energiją. Kodėl toks politikos verslininkas turėtų stengtis supriešinti visuomenę?

Kaip aiškino politikos teoretikas Karlas Šmitas (Carl Schmitt), politiškumas visada yra susijęs su draugo ir priešo santykiu. Draugas ir priešas privalo būti ne individai, o kolektyvai, jų interesai – grupiniai. Teorinis politikos verslininkas praktikoje yra ne kas kita, o politikas, siekiantis sėkmės rinkimuose, o tam turintis sutraukti kuo didesnę dalį visuomenės, kuri jaustųsi jo atstovaujama. Viena lengvesnių strategijų tokiam jausmui įkvėpti yra pateikti kolektyvui išorės priešą, o save pavaizduoti kaip ištikimą gynėją.

Šiame teoriniame politinio verslininko paveiksle nesunkiai galima atpažinti LLRA lyderį Valdemarą Tomaševskį. Būtent jis ir jo vadovaujama partija yra pagrindinis, o dažniausiai ir vienintelis kanalas, transliuojantis į lietuviškąją agorą lenkų tautinės mažumos skundus. Toks monopo­lis savaime kelia įtarimą, jog anapus V.Toma­ševs­kio pareiškimų gali slypėti kitokia tiesa. Galima netikėti, kai I.Degutienė (suinteresuota politikė) atvirai kaltina V.Tomaševskį nepagrįstu lietuvių ir lenkų, o kartu ir ir Lietuvos ir Lenkijos kiršinimu. Visgi iš esmės tą patį teigia lenkų dominuojamuose rajonuose dirbantys valdininkai (Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje J.Jurkevičius), ŠMM atstovai (J.Vasiliauskas), net pačios vietos lenkų bendruomenės nariai (R.Maceikianecas). Pastarasis apskritai kategoriškas LLRA ir pačios lenkų bendruomenės santykių klausimu: „Ne žmonės reikalauja užrašų, ne žmonės reikalauja kažkokių nesąmonių, tiesiog grupė LLRA vadovų su Tomaševskiu priešaky, jo šeima, keletas patarėjų priima sprendimus, ko šiandien reikalausime”. Pagaliau LLRA neretai skundžiasi ir kelia reikalavimus ir visų Lietuvos tautinių mažumų (ir net niekuo dėtų, bet esą diskriminuojamų žemaičių) vardu, tačiau net Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas M.Gamzajevas neseniai nurodė, jog su „Jedinstvo“ jo lyginama LLRA visai neatstovauja lenkų ir kitų tautinių mažumų. Dar daugiau, savo radikaliais reikalavimais ši partija tik kenkia jų pastangoms pagerinti savo padėtį ir kuria bereikalingą priešiškumą. Kelių žmonių ar organizacijų nuomonė – dar ne įrodymas. Visgi ji vienareikšmiškai liudija antros pradžioje aptartos prielaidos teisingumą: kad reikalavimai yra ne pačių Lietuvos lenkų, o juos atstovaujančios LLRA.

V.Tomaševskio retorika apskritai yra orientuota į konflikto ir keliamų problemų aštrinimą, o ne sprendimą. Nors tarp politikų skrajoja frazė, kad „politika – kompromisų menas“, LLRA lyderis eina priešinga kompromisams linkme. Iš pradžių jis viešai pareiškė, kad Vilnijos krašte integruotis reikia ne lenkams, o lietuviams, nes būtent lenkai šioje teritorijoje gyvena nuo senų laikų – tą liudija lenkiškos pavardės ant paminklų regiono kapinėse. Būdamas Europos parlamento nariu jis kartu tapo ir galimai vieninteliu europar­la­men­taru, nuolatos pasisakančiu prieš savo šalį. 2011-05-12 su 25 Lenkijos deputatais pasirašė laišką, teigiantį, kad Lietuvos valdžia diskriminuoja lenkų tautinę mažumą. M.Barroso patikino, kad nesibaimina dėl lenkų mažumos likimo. Pagaliau 2011-11-30 V.Tomaševskis per V.Uspaskicho prašymo grąžinti teisinę neliečiamybę svarstymus ir vėl Europos Parlamente pareiškė, kad Lietuvoje tiesiog bandoma susidoroti su Darbo partijos lyderiu kaip politiku. Nuolatiniai prieš savo šalį nukreipti pasisakymai pasitarnauja formuojant iškart du vaizdinius: savo kaip gynėjo ir valstybės kaip despoto, nuo kurio reikia ginti.

Šiuo metu, ko gero, aktualiausias yra Švietimo įstatymo klausimas. Su juo susiję daug objektyvių, tačiau ne įstatymo nesilaikymą pateisinančių veiksnių. Visi jie neturi nieko bendra su puolimą jaučiančios lenkų bendruomenės siekiu apsaugoti savo kultūrą. Pirma, lenkų mokytojai patys neretai neturi kompetencijų mokyti lietuvių kalba ir bijo prarasti darbą. Antra, Lenkijos valdžia skiria 1000 zlotų išmokas Lietuvos šeimoms, leidžiančios vaikus į lenkišką mokyklą ar darželį. Trečia, pačių moksleivių nuostatas „sulietuvinamo“ švietimo klausimu galima suprasti iš pradžioje pateikto LLRA mitingo vaizdelio. Ketvirta, ir patys lenkai tėvai veiksmais seniai demonstruoja asimiliacijos nebijančias nuostatas. Nors rusų tautinė mažuma ne tokia gausi, rusiškas mokyklas lanko daugiau vaikų nei lenkiškas. Lenkai tėvai supranta, kad jų mokyklos nepakloja kalbinio pamato gyvenimui Lietuvoje ir yra priversti rinktis „viską arba nieko“ vaikų lenkiškos kultūros atžvilgiu. Rusų mokyklose lietuvių kalbos daug daugiau ir jie integruojasi į svetimą kultūrą neprarasdami savosios. Todėl vaikai drąsiai leidžiami į rusiškas mokyklas. Tokiame kontekste švietimo reformą V.Tomaševskis pateikia kaip pastangas asimiliuoti lenkus. Dėl jos buvo surengtas 2011-09-23 mitingas prie Seimo, jai antivalstybiškai skatinama nepaklusti lenkiškose mokyklose.

Paskutinis lenkų bendruomenės mitingas tarp kitų tautinių mažumų švietimą liečiančių reikalavimų pabrėžė ir iš tiesų egzistuojančią mažumoms ir lietuviams suvienodinto lietuvių kalbos egzamino problemą. Lenkų pagrįstu teigimu, iš pagal kitokią programą besimokiusių tautinių mažumų mokyklų moksleivių negalima reikalauti laikyti tokio paties lietuvių kalbos egzamino kaip ir iš baigusių lietuviškas mokyklas. Iš tiesų, reikalavimų lietuvių kalbai ir jos egzaminų suvienodinimas yra teisingas sprendimas, tačiau pritaikytinas tik ateityje, konkrečiai, tada, kai po šio įstatymo priėmimo pagal pakeistas programas lietuvių kalbą pradėję mokytis vidurinių moksleiviai pasieks abitūros egzaminus. Šį argumentuotą kozirį, tačiau, G.Steponavičius iš LLRA rankų netrukus atėmė, viešai pareikšdamas, kad „nuolaidos per abitūros egzaminus tautinėms mažumoms gali būti taikomos tol, kol mokyklas baigs dabartiniai pirmokai“. Nors nuolaidos dar nedetalizuotos, pats pereinamasis laikotarpis iš principo yra teisingas žingsnis, naudingas tiek tautinėms mažumoms, tiek vyriausybei konflikte su LLRA, nes parodantis, kad Lietuva nėra kurčia objektyviems mažumų reikalavimams.

Prielaida, jog V.Tomaševskis yra politinis verslininkas, kiršinantis visuomenę, kad mobilizuotų jį palaikantį elektoratą atrodo akivaizdžiai pagrįsta, kai palyginami jo ir pačios lenkų bendruomenės narių pasisakymai. Kartu abejotina, jog asimiliacijos bijo patys Lietuvos lenkai. Jei tariami lenkų reikalavimai tėra dirbtinai formuojami, nėra ir reikalo juos tenkinti, nes kiekvienas toks Lietuvos nusileidimas bus LLRA populiarumą ir reikalavimus didinantis veiksnys – apetitas auga bevalgant. Artėjant 2012 m. Seimo rinkimams, kuriuose LLRA turi galimybę surinkti 5% ir sudaryti frakciją, reikalavimai vis tiek tik augs. Jei išvada ir klaidinga, LLRA Pietryčių Lietuvoje turi visišką žiniasklaidos monopolį, žmonės net tiki, kad turi būti dėkingi partijai už valstybės išmokamas pensijas. Organizuotų politinių konkurentų, juo labiau susikūrusių ne tautiniu pagrindu, regione jiems neatsiranda. Infrastruktūra ir investicijų lygis Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose žemiausias Lietuvoje, tačiau apie šias problemas tylima, nes jos nesutelkia tautiniu pagrindu. Būtent sukurti informacijos ir atstovavimo konkurentus V.Tomaševskio partijai bei užtikrinti lygias su visa Lietuva socioekonomines sąlygas turėtų būti Lietuvos valdžios siekiamybė bet kuriuo atveju. Kaip nurodo jau minėtas R.Maceikianecas „Regionas miršta 17 metų, LLRA netrukdomai valdo, […] investicijos neateis, jeigu viešai nuolat kalbama, kad ten lenkams neleidžia gyventi“. Vietoje nuolaidų politiniams verslininkams galbūt tereikia duoti lenkams gyventi.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė
  2. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  3. L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas
  4. Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą
  5. Lietuvos lenkų pedagogai raginami nepaisyti naujojo Švietimo įstatymo
  6. Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą
  7. Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams
  8. P.Tamošauskas. Lenkų frakcijos politikai vykdo nesąžiningą švietimo reformą Vilniaus mieste
  9. Lenkų moksleivių tėvai skelbia „mobilizaciją streikui“ ir žada savo vaikų nebeleisti į mokyklas
  10. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  11. Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai
  12. A. Maslauskas. Lietuvių ir lenkų santykiai: istorija ir dabartis
  13. A.Lapinskas. Šmeižikiškiems lenkų prasimanymams reikia padaryti galą
  14. Grupė Europos Parlamento narių paneigė šmeižtą dėl tariamo lenkų tautinės mažumos diskriminavimo Lietuvoje
  15. Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
  16. I.Degutienė: Nesantaiką tarp lietuvių ir lenkų kursto V.Tomaševskis
  17. Visuomeninės organizacijos sveikina rugsėjo 1-osios proga ir smerkia Lenkų rinkimų akcijos veiksmus
  18. Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
  19. A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
  20. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  21. Lietuvos švietimo ekspertai nepasidavė beatodairiškam Lenkijos politikų spaudimui
  22. A. Lapinskas. Lietuvos įstatymai tik su Lenkijos aprobacija?
  23. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  24. Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
  25. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  26. S.Jokūbaitis. Kas kala pleištą tarp Lietuvos ir Lenkijos?
  27. G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku
  28. Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
  29. Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui
  30. V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video)

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. tikras lietuvis says:
    9 m. ago

    Pradėkim nuo to, kad Lietuvoje gyvena tik viena tauta – lietuvių, o jokių lenkų nėra ir niekada nėra buvę.

    Atsakyti
    • Pridėkim says:
      9 m. ago

      Ir viena komunistų partija.

      Atsakyti
    • Arvydas Damijonaitis says:
      7 mėn. ago

      Faktas. Dėl emigracijos Lietuvoje kryptingai, Kremliaus gangsteriu palaikoma ,kuriasi skaitlinga penkta kolona ,kuri labai greitai integruos Lietuva į Rusijos įtakos zoną. Emigracija įrodo, kad Lietuva neturi tautinio stuburo – nėra lietuvių nacijos.
      Kolūkiniai žemgrobiai karbauskiai sėdi Seime Tai yra Kremliaus galvažudžių pergalė, plaunant “liaudžiai” smegenis. Prasigėrusi emigrantų tauta – atsibusk!

      Atsakyti
  2. Elgetas ir dar says:
    9 m. ago

    si priešas
    ni vaikai
    ca šviesa
    .

    vaikaus leidi į mokyklą ?

    Atsakyti
  3. Esmė says:
    7 m. ago

    LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,

    VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:

    Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
    Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
    Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti
  4. Redas Kovas says:
    6 m. ago

    DĖL KLAIDINANČIO TERMINO „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
    (turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos;

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
V. Sinica. Leftizmas

V. Sinica. Leftizmas

2021 04 09
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
Č. Iškauskas. Penktoji kolona: lietuviškasis dėmuo (II)

Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?

2021 04 02
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

A. Matulevičius. Siūlymas įvesti dvikalbystę – rimta grėsmė nacionaliniam saugumui  

2021 03 22
A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

A. Širinskienė. Valstybės teritorinis skaldymas. Toks tolesnis liberalų tikslas?

2021 03 18
V. Sinica. Lenkų autonomija lietuvių rankomis?

V. Sinica. Lenkų autonomija lietuvių rankomis?

2021 03 16
Istorikai užsipuolę LGRTC nepanoro susitikti su jo direktoriumi A. Jakubausku

V. Sinica. Kiek tęsis profesoriaus Ado Jakubausko persekiojimas?

2021 03 15
Nuo rugsėjo tautinių bendrijų vaikai bus daugiau mokomi lietuvių kalbos

Nuo rugsėjo tautinių bendrijų vaikai bus daugiau mokomi lietuvių kalbos

2021 03 11
L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

L. N. Rasimas. Lietuvos Respublikos Seimas negali svarstyti tokių įstatymų projektų

2021 03 08
Rodyti daugiau

Naujienos

Kaip rūpintis akimis ir regėjimu?
Gamta ir žmogus

Karantino palydovas – akių sausumas

2021 04 18
K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui
Gamta ir ekologija

Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo

2021 04 18
Kavinė | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis
Lietuvoje

Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

2021 04 18
Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Karantino palydovas – akių sausumas
  • Vilniuje ir Kaune oro kokybė gerėjo
  • Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai
  • Šiemet laivybos laikotarpis – savaite ilgesnis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 890; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 747; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 496; komentarų: 8
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 435; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 430; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 424; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 13
9
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir...

Skaityti toliau

V. Sinica. Leftizmas

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
23
V. Sinica. Leftizmas

„Leftistų“ etiketė skamba vis dažniau laidose, straipsniuose, pačių politikų diskusijose ir net paskaitose. Dėstydamas VU studentams dar prieš tris metus...

Skaityti toliau

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 07
23
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

Politikų valia iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovų atstatydintas prof. Adas Jakubauskas yra totorių kilmės, tačiau dėl...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Prieš 11 metų... apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Antanas apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Žemyna apie R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
Kitas straipsnis
Lenkijos ir Lietuvos tarpvalstybinė darbo grupė aptars abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus

V.Borodzičas-Smolinskis, V.Jurkonis. Lietuva ir Lenkija: pasiklydę vertime

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai