Nuo Rambyno kalno atsiveriantis vaizdas į Nemuną | Giedrės Skipitienės nuotr.

Rambynas – lietuvių šventovė ir liks lietuvių tautos arka. Tavęs neįveiks jokios audros, jei tavęs neišpeiks patys tavo žmonės. Rambynas bus šventa vieta, kol liks pasaulyje nors vienas lietuvis (Martynas Jankus).

Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu – Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi vaizdai į Ragainę, Tilžę ir Nemuno deltos pradžią.

Kraštovaizdis. Rambyno regioninio parko teritorija – tai Nemuno vingio juosiama, mišku apaugusi Vilkyškių kalvagūbrio ketera, padengta įvairaus aukščio ir formos žemyninėmis kopomis, su slėnyje plytinčiomis užliejamomis pievomis, papuoštomis senvaginių ežerėlių intarpais ir žyminčiomis Nemuno deltos pradžią. Šį kraštovaizdį suformavo paskutinis ledynmetis, kai ledo riba buvo ties Rambynu.

Negyvoji gamta. Unikalus gamtos darinys – Vilkyškių kalvagūbris su Nemuno pralauža, vadinama Ragainės vingiu.

Gyvoji gamta. Prie Merguvos ežero yra vienintelė Lietuvoje vaistinės raitinytės augimvietė. Vilkyškių miške auga „Raganų šluota“ – 17 kamienų eglė. Bitėnų kaimo centre, pušyse, įsikūrusi baltųjų gandrų kolonija. Parko teritorijoje sutinkami 8 rūšių šikšnosparniai, 5 jų rūšys įtrauktos į Raudonąją knygą. Šereiklaukio miške gyvena Didžioji miegapelė. Rambyno regioniniame parke yra 4 pievų ir 8 miškų europinės svarbos buveinės.

Kultūros paveldas. Skalvių genties gyvenimą ir kovas su kryžiuočiais mena virtinė piliakalnių (Opstainių, Opstainių (Vilkyškių), Šereiklaukio) ir senovės gyvenviečių bei baltų šventovių šventovė – Rambyno kalnas. Vėlesnių amžių krašto klestėjimą primena Vilkyškių, Šereiklaukio, Pempynės buvusių dvarų sodybos, Vilkyškių urbanistinis draustinis su mokyklos ir klebonijos bei evangelikų liuteronų bažnyčios pastatais. Martyno Jankaus sodyba iki šiol vadinama Knygnešių Meka. Miške prie pat Rambyno kalno prigludusios kapinaitės, vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu. Tai Vydūno, M. Jankaus, V. K. Banaičio, A. Žvinakio, E. Grigolaitytės amžinojo poilsio vieta.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Po Antrojo pasaulinio karo Mažoji Lietuva neteko savo gyventojų, tad gyvenimo būdas, tradicijos ir papročiai nutrūko… Rambyno regioniniame parke pagal Mažosios Lietuvos tradicijas švenčiamos Užgavėnės (Šiupinys). Bitėnai – lietuviškos literatūros spausdinimo ir slapto gabenimo į Lietuvą punktas, todėl Rambyne minima Knygnešio diena. Ant Rambyno kalno (XIX a. pabaigoje) įvyko pirmoji lietuviškų dainų šventė, čia suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis.

Pažinimo ir lankymo galimybės:

Regykla ant Rambyno kalno

Mažosios Lietuvos panteonas – Bitėnų kapinaitės

Pažintinis gamtos takas

Baltųjų gandrų kolonija Bitėnuose

Martyno Jankaus muziejus

Šereiklaukio, Opstainių ir Opstainių (Vilkyškių, Raudondvario) piliakalniai

Milžinkapis

Šereiklaukio dvarvietė

39 ąžuolų alėja

Gamtos paminklas „Raganų eglė“

Vilkyškių miestelis – urbanistinis draustinis