Šį mėnesį Saulė danguje judės Avino žvaigždynu iki 14 dienos, kada pereis į Jautį ir ten pasiliks iki gegužės pabaigos. Naktis sparčiai trumpės ir per mėnesį neteksime 1 val. ir 41 min. tamsaus paros laiko. Mūsų žvaigždės aktyvumas toliau kyla, todėl verta kiekvieną saulėtą dieną nukreipti žiūronus ar teleskopą ir apžiūrėti Saulės dėmes ar (per specialų Saulės teleskopą) gėrėtis žavingais protuberantais. Žinoma, kad tiesiogiai į Saulę žiūrėti pavojinga, todėl būtina naudoti specialius filtrus!
Mėnulio pilnatis stos gegužės 6 dieną ir ji šį kartą bus ypatinga, nes tuo metu mūsų gamtinis palydovas bus arčiausiai Žemės ir atrodys 14 proc. didesnis bei 30 proc. šviesesnis nei paprastai.
Tačiau tai dar ne viskas. Šį kartą Mėnulio perigėjus bus arčiausiai Žemės per visus 2012 metus: mažiausias atstumas iki Mėnulio metų eigoje svyruoja maždaug 3 procentais. Taip atsitinka dėl to, kad Mėnulio orbita nėra visiškai taisyklingas apskritimas. Kai Mėnulis būna perigėjuje, jį nuo Žemės skiria maždaug 50 000 kilometrų mažesnis atstumas, nei tuo metu, kai jis būna apogėjuje – tolimiausiame orbitos taške.
O šių metų lapkričio 28 dieną, kuomet pilnatis sutaps su apogėjumi, jis atrodys palyginti mažas ir blausus.
Gegužės 13 dieną Mėnulis suplonės iki delčios fazės, o jaunas taps 21 dieną. Priešpilnio fazė stos mėnesio pabaigoje, gegužės 28 dieną.
Merkurijus šį mėnesį nematomas. Jis gegužės 27 dieną bus konjunkcijoje su Saule.
Venera visą mėnesį bus matoma vakarais Jaučio žvaigždyne. Mėnesio pradžioje ji švies dar aukštai, keletą valandų po saulėlydžio, o pabaigoje jau skendės besileidžiančios Saulės žaroje ir ruošis retam įvykiui danguje – tranzitui. Bet apie tai jau kitoje mėnesio apžvalgoje.
Marsą bus ne sunku surasti vakare ir naktį Liūto žvaigždyne, šalia ryškiosios Regulo žvaigždės. Raudonoji planeta per mėnesį nutols nuo mūsų 35 mln. km. Danguje matomas regimasis planetos skersmuo sumažės penktadaliu.
Jupiteris skendi Saulės spinduliuose, todėl nėra matomas. Beje, gegužės 13 dieną įvyks milžinės planetos konjunkcija su mūsų žvaigžde. Vasarą lauksime Jupiterio sugrįžtančio rytiniame danguje.
Saturnas švies Mergelės žvaigždyne, netoli ryškiosios Spikos vakare ir iki paryčių. Žieduotoji planeta pamažu tolsta nuo mūsų po balandžio 15 dieną įvykusios opozicijos, tačiau gegužė – vis dar puikus mėnuo teleskopiniams stebėjimams. Gana plačiai atsisukę į mus Saturno žiedai pakerės kiekvieną, kuris pažvelgs pro teleskopą. Verta pasižvalgyti aplinkui ir paieškoti jo palydovų, iš kurių didžiausias – Titanas.
Uranas ir Neptūnas teka paryčiais todėl laiko palankiam šių planetų stebėjimui reikia dar palaukti. Kur danguje surasti tolimiausias Saulės sistemos planetas padės šis puslapis.
Gegužės naktį iš 5 į 6 sulauksime meteorų srauto Eta-akvaridų maksimumo. Pavadinimas susijęs su Vandenio žvaigždynu, nes jame yra šio srauto radianas. Šiuo metu Žemė skrodžia Halio kometos paliktą dulkių debesį, todėl į atmosferą patekusios kometos liekanos įkaista ir ima švytėti. Gaila, kad šiemet srauto maksimumas beveik sutaps su Mėnulio pilnatimi, todėl dalį žiežirbų danguje nustelbs besileidžiančio mūsų palydovo šviesa, o taip pat ir tekančios Saulės spinduliai. Geriausias laikas stebėti šį srautą paryčiais, kada Vandenio žvaigždynas rytuose pakyla pakankamai aukštai. Paprastai danguje galima pamatyti 10–30 meteorų per valandą.
Gegužės 20 dieną įvyks žiedinis Saulės užtemimas, kurio Lietuvoje nematysime. Geriausiai bus matomas Ramiajame vandenyne netoli Aliaskos. Reginiu taip pat galės pasigrožėti ir Japonijos bei vakarinių JAV valstijų gyventojai. Žadantiems tuo laikotarpiu būti toli nuo Lietuvos siūlau pasidomėti šiame puslapyje (anglų kalba) ar neturėsit galimybės išvysti šį retą astronominį reiškinį.
Žiedinis Saulės užtemimas įvyksta, kai Mėnulis praslenka tarp Žemės ir centrinio šviesulio (Saulės), tačiau dėl didelio atstumo iki Žemės jis lieka per mažas, kad visiškai uždengtų Saulę. Tokiu atveju aplink tamsų Mėnulio diską matomas tviskantis Saulės žiedas.
Gerų įspūdžių sparčiai trumpėjančiomis naktimis!
