Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2012-02-20 12:00:10
23
2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje
Lenkijos video popoganda: „2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje“

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje?

Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų pareigų? Ogi todėl, kad:

1) Lenkija nepripažįsta 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir sako, kad „Vilnius mūsų“ (Lenkijos URM ministro R. Sikorskio, Seimo narių M. Borovskio, A. Gurskio, J. Kuriatos ir kitų pozicija, URM leidinys „Ponary“, ignoruojant oficialią autentišką forma Paneriai);
2) kaip niekas kitas pasaulyje Lenkija kišasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus ir daro spaudimą gaivinti okupacijų padarinius;
3) Lenkija turi programą rytų Lietuvai ir mano, kad bent rytų Lietuvoje ne lenkai turi integruotis į Lietuvą, o visi gyventojai – į Lenkiją (Lenkijos Seimo ir Senato bei Lietuvos seimo komisijosvicepirmininkas U. Augustyn pareiškimas 2008 m. lapkritį, europarlamentaro V. Tomaševskio pareiškimas 2011 m. ir t.t.). Dėl to Lenkijos institucijos dabar palaiko ir finansuoja teritorinės autonomijos kūrimą Lietuvoje, duoda vardus Lietuvos skaitykloms, Palangos ir kitose bažnyčiose iškabino dvikalbius užrašus, daro spaudimą Lietuvai lojalioms organizacijoms, skelbia dezinformaciją apie Lietuvą.

Laikantis sutarties su Lietuva Lenkijai metas atsisakyti mesianizmo ir kultūros ekspansijos į „krešus“, formuluotės „na Litwie“ (skirtingai nuo „w Polscie“), taip nurodant santykį su žemesne kultūra.

2. Ko nori Lietuvos lenkai?

Dauguma Lietuvos lenkų nori turėti darbą, ramiai gyventi, bet jų atstovais apsišaukusiems asmenims gera bus tik tada, kai ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė Vilnius ir jo kraštas bus Lenkijos. Tai tampa Lenkijos ir dalelės Lietuvos visuomenės telkimo ir mobilizavimo instrumentu. Ir kaip dabar sprendžiame 1950 m. VKP (b) CK nutarimo „Dėl priemonių darbui tarp Lietuvos TSR lenkų gyventojų pagerinti“ padarinius, taip ateityje gal dar 100 metų teks spręsti padarinius, kuriuos sukėlė dabartinis (tryliktasis) Lietuvos polonizacijos laikotarpis.

Lietuvos lenkams iki šiol vadovauja Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto koordinacinės tarybos nariai: Lenkų sąjungos vicepirmininkas yra Jedinstvos kūrėjas Stanislovas Peško, Vilniaus rajono vicemeras – autonomijos kūrėjas Janas Mincevičius ir t.t. Jie dar 1990-12-01 d. pareiškė, kad „Lenkijos pilietybės niekada neatsisakė ir niekas neturėjo teisės jos iš jų atimti“, kad nori turėti nacionalinę-teritorinę savivaldą su valstybinėmis lietuvių, lenkų, rusų kalbomis, vardų, pavardžių, vietovardžių rašybą tomis kalbomis (Lenkų frakcijos Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje pareiškimas). Tai primena J. Pilsudskio-P. Himanso projektą, kurį Lietuva atmetė dar 1922 m., tuo pačiu prarasdamas ir 1920-07-20 d. rytinę sieną.

3. Priemonės Lenkijos tikslas Lietuvoje pasiekti

Lenkijos valstybinės institucijos prieš Lietuvą dažniausiai vartoja keturias poveikio priemones: 1) dezinformaciją spaudoje 2) Lenkijos valstybinių įstaigų protestus 3) europarlamentarų parašus po jų parengtais tekstai ir 4) Lenkų rinkimų akcijos (LRA) bei kresų organizacijų mitingus, piketus Vilniuje, Lenkijoje, JAV ir kitur. Į mitingus kariška tvarka suvežami, suvaromi LRA pavaldūs asmenys. Pasipriešinti šiai tvarkai gali tik labiau nepriklausomi, išsilavinę. Pavyzdžiui, rugsėjo 2-osios mokytojų reikalavimui neiti į mokyklą labiau pakluso lenkiškų vidurinių mokyklų mokiniai, o gimnazistai priešinosi labiau: Jono Pauliaus II gimnazijoje – 15,3 %, A. Mickevičiaus gimnazijoje – 14,3 % ir t.t. (LRA duomenys – „Vilniaus krašto savaitraštis“, 2011-09-08-14 d., p. 3).

Lenkijos valdininkai efektyviausiomis laiko spaudimo priemones. „Šiandien Lietuvos lenkų mokyklose iš tikro vyksta kova dėl kiekvieno lenko mokinio, dėl kiekvieno mokytojo, dėl kiekvienos lenkų kalbos pamokos ir dėl kiekvieno lito“, dar prieš 3 metus sakė Lenkijos Seimo narys A. Gurskis. Jam pritarė kolegė U. Augustyn: Balstogės universiteto filialas Vilniuje galėtų „tarnauti ne tik lenkams, bet ir lietuviams, kad vyktų lietuvių integracija. Per savo pirmąjį vizitą premjeras Donaldas Tuskas tiesiogine prasme išprievartavo iš premjero Gedimino Kirkilo deklaraciją, kad bus palaikomas lenkų švietimas ir lenkų kalba“.

Dabar tą prievartą prieš LR Seimo narius Jedinstvos pavyzdžiu naudoja J. Narkevičius, įregistravęs Švietimo įstatymo pataisas: 3 metams atidėti Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo dėstymą valstybine kalba, pagal autonomininkų reikalavimus lenkiškas bei rusiškas mokyklas prilyginti mokykloms, dirbančioms valstybine kalba ir lenkiškoms bei rusiškoms mokykloms palikti lengvesnį valstybinės kalbos egzaminą (lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos). Kad būtų neteisėtai priimtos LR Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui prieštaraujančios pataisos, LRA nelaukė rugsėjo 19 d. besibaigiančių Švietimo ministerijų derybų (bet prieš vykimą į derybas rugsėjo 18 d. dar komisijai grasino) ir rugsėjo 12 d. Vilniaus savivaldybės administratoriaus pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei, atstovaujančiai LRA, nunešė prašymą rugsėjo 23 d. 15.45 val. Pradėti 5000 asmenų mitingą, kad prievarta suvežti žmonės išgąsdintų namo einančius nesiorientuojančius Seimo narius.

Po to vėl bus Lenkijos Seimo narių, europarlamentarų spaudimas.

4. „Jei įstatymai neleidžia rašyti „w“, tai gal galima juos pakeisti“ (V. Sirutavičius)?

Tikėdamosios LRA tolerancijos, Lietuvos valstybinės institucijos jai per 10 metų padarė apie 20 nuolaidų, bet tai skatino tolimesnę prievartą. Nebuvo įvertinta, kad Lietuva pirmoji pasaulyje registravo pogrindinį lenkų universitetą kaip Baltstogės universiteto filialą Vilniuje, suteikė jam patalpas, išmokas, 2008 m. jau buvo atidėjusi valstybinės kalbos egzamino suvienodinimą, kelis kartus didino tautinių mažumų mokyklų krepšelius, remontavo, statė daugelį jų švietimo įstaigų, lenkiškoms organizacijoms skyrė patalpas, daug lėšų, užsimerkė prieš Rinkimų, Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymų, LR Konstitucijos pažeidimus Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybėse, LRA narius įtraukė į daugelį komisijų, diskriminuojant kitas organizacijas, LRA narius nepripažįstančius Lenkijos įvykdytos okupacijos, kvietė į Vyriausybės patarėjus, viceministrus, vicemerus, valdančiąsias koalicijas ir t. t. Kultūros viceministru paskyrus su Č. Okinčico Lenkų kongresu susijusį Vidtmanną, atsidėkota dar dviem mitingais ir streikais.

Žalos daro ir pranašais norintys būti nekompetentingi asmenys. Įstatymai ir Konstitucija neleidžia ne vienos w, o 140 svetimų raidžių, kurios sugriautų kalbos sistemą. Po to reikėtų daryti dar apie 50 nuolaidų, kol žingsnis po žingsnio LRA ateitų iki teritorinės autonomijos.

5. Kas panaikins baudžiavą pietryčių Lietuvoje?

LRA Vilniaus, Šalčininkų rajonuose 20 metų įvedė diktatūrą ir akiplėšiškai nesilaiko įstatymų, pažeidinėja LR piliečių teises: kabina dvikalbes lenteles, prievarta, papirkimais verčia eiti į lenkiškas mokyklas (Mickūnai, Turgeliai ir t. t.), stato, remontuoja lenkiškas švietimo įstaigas ir apleido, net persekioja švietimo įstaigas, dirbančios valstybine kalba (Bezdonys, Nemenčinė, Veriškės, Paberžė, Rukainiai, Poškonys, B. Vokė, ir t. t.), už Konstitucijos, Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymų laikymąsi atleido švietimo įstaigų vadoves (Kalveliai, Buivydžiai, Avižieniai ir t. t.). 20 metų dirbdami Lietuvos Respublikoje, kai kurie mokytojai dar nežino, nei kas jų tikroji Tėvynė, nei kokia gimtoji kalba, nei kaip kalbėti valstybine kalba ir dėstyti istoriją, pilietinį ugdymą bei kitus dalykus. Tai tik dalelė vien švietimo bėdų ir jos liks tol, kol mokyklos nepaklius į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę.

6. Tautinis tapatumas

Lietuva niekam nedraudė mokytis lenkų, rusų, gudų, žydų ir kitų tautinių mažumų kalbų, eiti mokytis į tomis kalbomis dėstomas mokyklas ir kaip tik nori palaikyti savo tautinį tapatumą.

Yra kita problema. Mokyklose, kurios priklauso LRA, neatsižvelgiama, jog dalies lenkų gimtoji kalba yra vietinė gudų, rusų, lietuvių ar kita kalba. Iki šiol nėra nė vienos paprastosios (gudų) kalbos fakultatyvo. Nėra nė vieno etnografinio ansamblio, kuris gimtąja tėvų kalba ir apranga paprastai dainuotų savo dainas – būtina jų drabužius ir repertuarą vežti iš Varšuvos. Labai nepakančiai žiūrima į lojalius Tėvynei mokinius, mokytojus (plg. „Kurier Wileński“ išpuolius prieš šalčininkietės rašinėlį, trijų mokytojų liudijimą PLB komisijai), į norinčius susigrąžinti autentišką protėvių tautybę, kalbą. Net vardus, pavardes trukdoma rašyti taip, kaip jos oficialiai buvo rašomos visą gyvenimą. Meluojama, kad vietiniai lenkai yra ne Lietuvos, o Lenkijos dalis.

7. Valstybinė kalbos egzaminas

Apie pusę lenkų į mokyklas valstybine kalba pradėjo eiti dėl to, kad lenkiškose, rusiškose mokyklose negali pakankamai ir taisyklingai išmokti valstybinės kalbos. Draugija „Vspulnota Polska“ ir Šalčininkų, Vilniaus rajonų savivaldybės didžiai rūpinasi, „kaip galime kovoti su tuo, kad lenkai tėvai siunčia savo vaikus į lietuviškas mokyklas“? Nepadėjo ir 15 metų iš visų jėgų rengiama konferencija „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“, vaikų pirkimas, tėvų įdarbinimas, socialinės išmokos, gausios dovanos, nemokamos išvykos į Lenkiją ir t. t. Tai gal egzamino suvienodinimas padės ir verta visus protestus skubiai atšaukti?

Skirtingas egzaminas buvo didelis nusikaltimas prieš vaikus: jeigu net tos pačios šeimos vaikas ėjo į lenkišką ar rusišką mokyklą, jis laikė lengvesnį valstybinės kalbos egzaminą negu brolis ar sesuo, kurie lankė mokyklą valstybine kalba. Netiesa, kad Šalčininkų, Vilniaus rajonų lietuviškose mokyklose mokosi vien lietuviai, kurių gimtoji kalba yra lietuvių kalba. Daugumą kaip tik sudaro tie patys lenkai, rusai, gudai ir jie iki šiol buvo diskriminuojami.

8. Toponimai

LRA veikėjai pažeidė LR Konstituciją, valstybinės kalbos įstatymą, kabindami dvikalbius gatvių, vietovių užrašus. Jeigu kas nori palaikyti tautinį tapatumą, gali netrukdomas mokytis gimtosios kalbos, kultūros, tradicijų, istorijos, dainuoti, šokti, o ne demonstratyviai ir beprasmiškai užsiimti prieškonstitucine veikla. Dvikalbiai užrašai tik kelia informacinę sumaištį, reklamuoja netikrus, neautentiškus, iškraipytus vietovių pavadinimus. Lietuvos Respublika buvo atkurta 1918 m. etninėse lietuvių žemėse, autentiški vietovardžiai čia buvo lietuviški.

9. Baltiškas paveldas Lenkijoje

Baltiškas paveldas aptinkamas beveik ketvirtadalyje dabartinės Lenkijos teritorijos, kur gyveno lietuviai, prūsai, jotvingiai. Keistas sumanymas viename tik Punsko valsčiuje propagandos dėlei leisti šalia iškraipytų lenkiškų ir autentiškus lietuviškus užrašus, o paskui juos išteplioti ir nerasti jokių kaltininkų, net civilizuotai neatsiprašyti, apgailestauti. Lietuviai ir neteisėtų dvikalbių Vilniaus, Šalčininkų užrašų, paminklų netepliojo, nors Lenkijos labai peikiami.

Berznyke, Seinuose seniai stovi antilietuviški paminklai, bet katalikai lietuviai taip pat jų neterlioja.

Lenkija uždarė pusę lietuviškų laidų, Balstogės lietuvišką televiziją, neleido įprasminti net vyskupo A. Baranausko gatvės. Suvalkų sutarties pastato, draudžia viešai net kalbėti lietuviams gimtąja kalba, bet Lietuvos premjeras dėl to į Lenkiją nevažiavo, o Lietuvos URM notų nesiuntė.

10. Išvados

1. Tikslinga parengti programą rytų Lietuvai, partijų sutartį, Sostinės įstatymą ir vykdyti Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus.

2. Atnaujinant sutartį su Lenkija, įvertinti jos etninių lietuvių žemių okupaciją, Seinų krašto lietuvių neparitetinę padėtį.

3. Atkurti Regioninių ir etninių reikalų komisiją ir departamentą.

4. Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigas pervesti į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę, kad būtų sudarytos lygios galimybės įgyti geresnį išsilavinimą valstybine ir tautinių mažumų kalbomis.

5. Nuo 2020 m. ES pavyzdžiu visose LR mokyklose dėstyti valstybine kalba ir tobulinti gimtosios kalbos, istorijos, geografijos mokymą.

6. Mokslo institucijoms perduoti baltų kalbų tyrimų ir leidybos finansavimą.

7. Rinkimų bei kituose įstatymuose įvertinti piliečio lojalumą, Konstitucijos laikymąsi.

8. Įvertinti Kultūros ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus darbą tautinių mažumų srityje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  2. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  3. K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
  4. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  5. A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
  6. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  7. K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai
  8. P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
  9. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra
  10. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  11. A.Juozaitis. Lenkija kurčia
  12. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  13. G.Merkys. Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovės sifilis
  14. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)
  15. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. p.s. says:
    11 metų ago

    “Palangos ir kitose bažnyčiose iškabino dvikalbius užrašus”

    Ar lenkai Palangos bažnyčioje iškabino lenkiškus užrašus?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Reikia nukabinti.
      Kas ten yra atsakingas už tą antilietuvišką akciją?

      Atsakyti
    • Klerkas says:
      11 metų ago

      Prisimenu, sėdėjau savivaldybės švietymo skyriuje prie lango ir mačiau kaip užrašai užsikabino patys.Subinės tada labai tingėjau pakelt. Taip ir liko.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        11 metų ago

        И так восемь раз? 🙂

        Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti
  3. Rytas says:
    11 metų ago

    Geriau pasakykit kaip įvykdyti Švietimo įstatymą dėl geografijos ir istorijos dėstymo lietuviškai. Nes Lankija jau paruošė alternatyvų dėstymą specialiai Lietuvos lenkų mokykloms. Dabar vyksta mokytojų apmokymai Lenkijoje (4 pgrupęs po 30).
    Konkrečiai Vilniaus m., tai Švietimo įstatymo vykdymas priklauso nuo direktoriaus. Vienose vykdomas, kitose – ne

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Ne geografijas su istorijom dera lietuviškai dėstyti, o visą mokymosi kursą reikia dėstyti lietuviškai.
      O jei nori mokytis kokių tai kitų, ne valstybinių, kalbų, tegul patys užsimoka – kuriam galui Lietuvos valstybei kitoms valstybėms žmones mokyti?

      Atsakyti
      • Klerkas says:
        11 metų ago

        Gaila ,bet komentarai lieka komentarais.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Pirma buvo Žodis.

          Atsakyti
  4. Rytas says:
    11 metų ago

    Sutinku. Yra toks straipsnis: “Lenkiškos mokyklos” Lietuvai kainuoja 80 milijonų litų metams.
    Bet kokie politikai įgyvendins tavo siūlymą? Ir kiek politikų asmeniškai suagitavai?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Po ateinančių rinkimų tokių tikrai atsiras.

      Atsakyti
      • Klerkas says:
        11 metų ago

        Čia be šauniko nieko nebus.

        Atsakyti
      • Klerkas says:
        11 metų ago

        Dnalda, Valynskienė,Baukutė,……burleska,Brazauskienė,Ronanovas. … AMEN.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Tų tai tikrai nebus.
          Gal tautininkai?

          Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    11 metų ago

    Seniai žinomas dalykas: ėriukas vilkui visada yra kaltas.
    O ką, jei vilkui išdaužus dantis? 🙂

    Atsakyti
    • lamatas says:
      11 metų ago

      Taps tolerastu-pradės žole maitintis .

      Atsakyti
  6. jo says:
    11 metų ago

    Lenkija kabinėjasi prie Lietuvos dėl išgalvotų pretekstų, o prieš keletą dienų susitikus Lenkijos ir Latvijos prezidentams spauda praneša, kad “Lenkijos prezidentas padėkojo A. Berziniui už tai, kad Latvija geranoriškai elgiasi su šalyje gyvenančia lenkų mažuma”, nors Latvijoje taip pat negalima rašyti raidės W pasuose (be to, pavardės rašomos su latviškomis galūnėmis) ir tautinių mažumų mokyklose valstybinės kalbos yra daugiau nei Lietuvoje… Akivaizdu, kad Lenkija turi strateginį tikslą, dėl kurio ir kariauja diplomatinį karą išimtinai prieš Lietuvą. Tikriausiai kuria Lietuvos blogo elgesio “faktus” ir “istoriją”, kad kada nors susiklosčius kitokioms tarptautinėms aplinkybėms turėtų pretekstą “vaduoti” lenkus, t.y. užpulti Lietuvą ir okupuoti dalį ar visą teritoriją.
    Lietuvai svarbu pasiekti, kad Lenkija mus traktuotų ne kaip teritoriją į kurią pretenduoja, o taip pat kaip Latviją.

    Atsakyti
  7. Kažin... says:
    11 metų ago

    Ko Lenkija siekia Lietuvoje yra aišku nuo Liublino unijos laikų. Kalbėti apie kokius gerus santykius yra Lenkija yra bergdžias reikalas, jų gerų niekada nebuvo ir nebus ir ne jais reikia rūpintis. Jie geri tokie, kokie yra. Lietuvos gyvavimui joks vyresnis brolis nėra reikalingas, ne maži vaikai juk esame, kad vilko bijotume…, beje, Lenkija juo Lietuvai niekada ir nebuvo.
    Gebėkime ojektyviai vertinti padėtį ir aitinkamai valstybiškai veikime. Antai, istoriškai susidarė padėtis, kad gyventojams aplink Vilnių yra svarbiau ne tautybė, o gimtoji kalba, todėl vieną kartą reikia baigti su tautinių mažumų ir pereiti prie kalbinių mažumų mokyklų. Tai pagrindinis pincipas, kuris nedelsiant yra realizuotinas švietimo politikoje.
    Pvz., jeigu žmonės save įvardija kaip tūteišy/tūtoišy bei kalbą, kuria kalba, vadina prostos kalba, tai ir reikalaukime, kad Švetimo ministerija šių gyventojų vaikų švietimą vykdytų nustatyta tvarka kalbinės mažumos prostos kalba, mokant kartu ir valstybinės kalbos. Taigi turi būti visur sudarytos sąlygos mokytis atitinkamos kalbinės mažumos ir valstybine kalbomis.
    Draugija turi nieko nelaukdama pareikalauti Švietimo ir mokso ministeriją, kad perėjimas prie švietimo kalbinių mažumų kalba vykdymo ir mokyklų pervadinimo pagal tai būtų organizuotas nuo ateinančių mokslo metų.
    Tada ir teisinės galimybės Lenkijai ar kuriai kitai šaliai kištis į Lietuvos švietimo reikalus išnyks. Juk lenkų kalba ir lenko tautybė teisiškai ne vienas ir tas pats.
    Užsiimti registravimais koks politikas ką pasakė – bergdžias dalykas, reikia kurti, statyti, o ne paskui politikų uodegas sekioti, kas dabar, matosi, vyksta.

    Atsakyti
    • Iš šalies says:
      11 metų ago

      “Ko Lenkija siekia Lietuvoje yra aišku nuo Liublino unijos laikų”. O nuo Krėvos unijos laikų vis buvo neaišku 🙂 Nei Vytautui, sumaniusiam karūnuotis, nei Švitrigailai, norėjusiam atsiplėšti nuo Lenkijos 🙂

      Atsakyti
  8. Rytas says:
    11 metų ago

    Zingeris šiandien sakė, kad Vilniuje problemų nėra, bet lenkų rinkimų akcijos programoje, tai tikrai Naujoje Vilnioje numatoma antra kalba

    Lenkų rinkimų akcijos 2008 metų rinkimų programa
    Tautiniai santykiai

    LLRA mano, kad Lietuvoje turi galioti žemiau išvardinti standartai skaitlingumo reikalavimus atitinkančių tautinių mažumų atžvilgiu:

    – tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse, kur jų atstovai sudaro ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų, jų kal¬boms įstatymiškai turi būti suteiktas lygiagrečiai su valstybine funkcionuojančių vietinių kalbų statusas (lenkų kalbai – viso¬se Vilniaus krašto savivaldybėse ir seniūnijose bei Vilniuje, rusų kalbai – Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine, baltarusių kalbai – Vilniaus miesto Naujosios Vilnios mikrorajone);

    – vietovėse, kur istoriškai kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, viešieji užrašai greta lietuvių kalbos turi būti rašomi ir tautinių mažumų kalba išsaugant pavadinimuose tradicinę originalią versiją;

    – jokie teisės aktai negali kvestionuoti piliečio teisės vartoti ir rašyti savo vardą bei pavardę originalia gimtosios kalbos versija;

    – istoriškai susiformavusi kompaktiškai Vilniaus krašte gyvenanti lenkų bendruomenė negali būti centrinės valdžios skaidoma bei skirstoma, o nauji administraciniai vienetai gali būti sudaromi tik vietos gyventojams bei jų atstovams sutikus;

    – tautinių mažumų atžvilgiu negali būti taikomi rinkimų slenksčiai, o vienmandačių rinkimų apygardų ribos turi sutapti su tautinės mažumos gyvenamų regionų ribomis;

    – pastatai, žemė bei kitas nekilnojamasis turtas, kuris buvo lenkų, rusų, baltarusių, žydų (ar kitų tautinių mažumų) visuome¬ninių organizacijų ir religinių bendruomenių nuosavybė, ar yra dabartinių tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos pilie¬čių privati nuosavybė, turi būti nedelsiant jiems grąžintas;

    – valstybinės kalbos atestacijos negavęs asmuo jokiu būdu negali būti atleistas iš darbo;

    Atsakyti
    • Prusas says:
      11 metų ago

      nera naujosios vilnios yra tik VILNELE

      Atsakyti
  9. p.s. says:
    11 metų ago

    Tegul 3 paso puslapyje savo pavardes lenkai rašo nors ir brūkšniniu kodu ar visais pasaulio heroglifais, bet pirmame puslapyje – tik lietuvių kalbos raidėmis.

    Atsakyti
  10. edgar says:
    10 metų ago

    Jestem Polakiem z Warszawy. Szykujemy się na podbój Litwy. Litwa to Polska dzielnica. Takie małe województwo na razie tymczasowo odłączone od Polski.

    Atsakyti

Komentuoti: p.s. Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

2023 03 31
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

2023 03 30
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

2023 03 27
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulimybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda vajus „Saugom ungurį“

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Įsibėgėja žvyrkelių tvarkymo darbai
  • Kaip sumažinti skrydžių baimę?
  • B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

by Kristina Aleknaitė
2023 03 31
0
Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.

Meilės dainos gali ne tik prišaukti pavasarį, bet ir sutelkti bendram tikslui. Pirmą kartą pajėgas sujungė ansamblio „Lietuva“ orkestras ir...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 30
7
Alkas.lt, N. Balčiūnienės nuotr.

Šiandien karą tarp dešinės ir kairės dar užaštrina kova tarp skirtingų kartų dešinės ir kairės stovyklų viduje. Tai nėra tik...

Skaityti toliau

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 30
0
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.

Lietuvos ir Ukrainos infrastruktūros ir susisiekimo ministerijos Lenkijoje pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo transporto ir logistikos srityje. Šį ketvirtadienį pasirašytu dokumentu...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
Kviečia filmo apie sociologą Z.Baumaną premjera (video)

Kviečia filmo apie sociologą Z.Baumaną premjera (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai