Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?

Kazimieras Garšva, www.alkas.lt
2012 02 20 12:00
23
2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje

2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje
Lenkijos video popoganda: „2013 m. Lenkijos valdžia Vilniuje“

1. Ko nori Lenkija Lietuvoje?

Lenkijos premjeras D. Tuskas ir Užsienio reikalų ministras R. Sikorskis pareiškė: „Lenkijos ir Lietuvos santykiai bus tokie geri, kokie bus Lietuvos Vyriausybės santykiai su lenkų tautine mažuma. Tai kodėl tie santykiai tarp abiejų valstybių nėra geri, nors lenkų kultūros padėtis Lietuvoje geriausia pasaulyje, o lenkai čia užima ko gero daugiausia aukštų pareigų? Ogi todėl, kad:

1) Lenkija nepripažįsta 1919-1939 m. rytinės Lietuvos dalies okupacijos ir sako, kad „Vilnius mūsų“ (Lenkijos URM ministro R. Sikorskio, Seimo narių M. Borovskio, A. Gurskio, J. Kuriatos ir kitų pozicija, URM leidinys „Ponary“, ignoruojant oficialią autentišką forma Paneriai);
2) kaip niekas kitas pasaulyje Lenkija kišasi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus ir daro spaudimą gaivinti okupacijų padarinius;
3) Lenkija turi programą rytų Lietuvai ir mano, kad bent rytų Lietuvoje ne lenkai turi integruotis į Lietuvą, o visi gyventojai – į Lenkiją (Lenkijos Seimo ir Senato bei Lietuvos seimo komisijosvicepirmininkas U. Augustyn pareiškimas 2008 m. lapkritį, europarlamentaro V. Tomaševskio pareiškimas 2011 m. ir t.t.). Dėl to Lenkijos institucijos dabar palaiko ir finansuoja teritorinės autonomijos kūrimą Lietuvoje, duoda vardus Lietuvos skaitykloms, Palangos ir kitose bažnyčiose iškabino dvikalbius užrašus, daro spaudimą Lietuvai lojalioms organizacijoms, skelbia dezinformaciją apie Lietuvą.

Laikantis sutarties su Lietuva Lenkijai metas atsisakyti mesianizmo ir kultūros ekspansijos į „krešus“, formuluotės „na Litwie“ (skirtingai nuo „w Polscie“), taip nurodant santykį su žemesne kultūra.

2. Ko nori Lietuvos lenkai?

Dauguma Lietuvos lenkų nori turėti darbą, ramiai gyventi, bet jų atstovais apsišaukusiems asmenims gera bus tik tada, kai ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė Vilnius ir jo kraštas bus Lenkijos. Tai tampa Lenkijos ir dalelės Lietuvos visuomenės telkimo ir mobilizavimo instrumentu. Ir kaip dabar sprendžiame 1950 m. VKP (b) CK nutarimo „Dėl priemonių darbui tarp Lietuvos TSR lenkų gyventojų pagerinti“ padarinius, taip ateityje gal dar 100 metų teks spręsti padarinius, kuriuos sukėlė dabartinis (tryliktasis) Lietuvos polonizacijos laikotarpis.

Lietuvos lenkams iki šiol vadovauja Vilniaus lenkų nacionalinio-teritorinio krašto koordinacinės tarybos nariai: Lenkų sąjungos vicepirmininkas yra Jedinstvos kūrėjas Stanislovas Peško, Vilniaus rajono vicemeras – autonomijos kūrėjas Janas Mincevičius ir t.t. Jie dar 1990-12-01 d. pareiškė, kad „Lenkijos pilietybės niekada neatsisakė ir niekas neturėjo teisės jos iš jų atimti“, kad nori turėti nacionalinę-teritorinę savivaldą su valstybinėmis lietuvių, lenkų, rusų kalbomis, vardų, pavardžių, vietovardžių rašybą tomis kalbomis (Lenkų frakcijos Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje pareiškimas). Tai primena J. Pilsudskio-P. Himanso projektą, kurį Lietuva atmetė dar 1922 m., tuo pačiu prarasdamas ir 1920-07-20 d. rytinę sieną.

3. Priemonės Lenkijos tikslas Lietuvoje pasiekti

Lenkijos valstybinės institucijos prieš Lietuvą dažniausiai vartoja keturias poveikio priemones: 1) dezinformaciją spaudoje 2) Lenkijos valstybinių įstaigų protestus 3) europarlamentarų parašus po jų parengtais tekstai ir 4) Lenkų rinkimų akcijos (LRA) bei kresų organizacijų mitingus, piketus Vilniuje, Lenkijoje, JAV ir kitur. Į mitingus kariška tvarka suvežami, suvaromi LRA pavaldūs asmenys. Pasipriešinti šiai tvarkai gali tik labiau nepriklausomi, išsilavinę. Pavyzdžiui, rugsėjo 2-osios mokytojų reikalavimui neiti į mokyklą labiau pakluso lenkiškų vidurinių mokyklų mokiniai, o gimnazistai priešinosi labiau: Jono Pauliaus II gimnazijoje – 15,3 %, A. Mickevičiaus gimnazijoje – 14,3 % ir t.t. (LRA duomenys – „Vilniaus krašto savaitraštis“, 2011-09-08-14 d., p. 3).

Lenkijos valdininkai efektyviausiomis laiko spaudimo priemones. „Šiandien Lietuvos lenkų mokyklose iš tikro vyksta kova dėl kiekvieno lenko mokinio, dėl kiekvieno mokytojo, dėl kiekvienos lenkų kalbos pamokos ir dėl kiekvieno lito“, dar prieš 3 metus sakė Lenkijos Seimo narys A. Gurskis. Jam pritarė kolegė U. Augustyn: Balstogės universiteto filialas Vilniuje galėtų „tarnauti ne tik lenkams, bet ir lietuviams, kad vyktų lietuvių integracija. Per savo pirmąjį vizitą premjeras Donaldas Tuskas tiesiogine prasme išprievartavo iš premjero Gedimino Kirkilo deklaraciją, kad bus palaikomas lenkų švietimas ir lenkų kalba“.

Dabar tą prievartą prieš LR Seimo narius Jedinstvos pavyzdžiu naudoja J. Narkevičius, įregistravęs Švietimo įstatymo pataisas: 3 metams atidėti Lietuvos istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo dėstymą valstybine kalba, pagal autonomininkų reikalavimus lenkiškas bei rusiškas mokyklas prilyginti mokykloms, dirbančioms valstybine kalba ir lenkiškoms bei rusiškoms mokykloms palikti lengvesnį valstybinės kalbos egzaminą (lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos). Kad būtų neteisėtai priimtos LR Konstitucijai, Valstybinės kalbos įstatymui prieštaraujančios pataisos, LRA nelaukė rugsėjo 19 d. besibaigiančių Švietimo ministerijų derybų (bet prieš vykimą į derybas rugsėjo 18 d. dar komisijai grasino) ir rugsėjo 12 d. Vilniaus savivaldybės administratoriaus pavaduotojai Editai Tamošiūnaitei, atstovaujančiai LRA, nunešė prašymą rugsėjo 23 d. 15.45 val. Pradėti 5000 asmenų mitingą, kad prievarta suvežti žmonės išgąsdintų namo einančius nesiorientuojančius Seimo narius.

Po to vėl bus Lenkijos Seimo narių, europarlamentarų spaudimas.

4. „Jei įstatymai neleidžia rašyti „w“, tai gal galima juos pakeisti“ (V. Sirutavičius)?

Tikėdamosios LRA tolerancijos, Lietuvos valstybinės institucijos jai per 10 metų padarė apie 20 nuolaidų, bet tai skatino tolimesnę prievartą. Nebuvo įvertinta, kad Lietuva pirmoji pasaulyje registravo pogrindinį lenkų universitetą kaip Baltstogės universiteto filialą Vilniuje, suteikė jam patalpas, išmokas, 2008 m. jau buvo atidėjusi valstybinės kalbos egzamino suvienodinimą, kelis kartus didino tautinių mažumų mokyklų krepšelius, remontavo, statė daugelį jų švietimo įstaigų, lenkiškoms organizacijoms skyrė patalpas, daug lėšų, užsimerkė prieš Rinkimų, Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymų, LR Konstitucijos pažeidimus Vilniaus, Šalčininkų rajonų savivaldybėse, LRA narius įtraukė į daugelį komisijų, diskriminuojant kitas organizacijas, LRA narius nepripažįstančius Lenkijos įvykdytos okupacijos, kvietė į Vyriausybės patarėjus, viceministrus, vicemerus, valdančiąsias koalicijas ir t. t. Kultūros viceministru paskyrus su Č. Okinčico Lenkų kongresu susijusį Vidtmanną, atsidėkota dar dviem mitingais ir streikais.

Žalos daro ir pranašais norintys būti nekompetentingi asmenys. Įstatymai ir Konstitucija neleidžia ne vienos w, o 140 svetimų raidžių, kurios sugriautų kalbos sistemą. Po to reikėtų daryti dar apie 50 nuolaidų, kol žingsnis po žingsnio LRA ateitų iki teritorinės autonomijos.

5. Kas panaikins baudžiavą pietryčių Lietuvoje?

LRA Vilniaus, Šalčininkų rajonuose 20 metų įvedė diktatūrą ir akiplėšiškai nesilaiko įstatymų, pažeidinėja LR piliečių teises: kabina dvikalbes lenteles, prievarta, papirkimais verčia eiti į lenkiškas mokyklas (Mickūnai, Turgeliai ir t. t.), stato, remontuoja lenkiškas švietimo įstaigas ir apleido, net persekioja švietimo įstaigas, dirbančios valstybine kalba (Bezdonys, Nemenčinė, Veriškės, Paberžė, Rukainiai, Poškonys, B. Vokė, ir t. t.), už Konstitucijos, Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymų laikymąsi atleido švietimo įstaigų vadoves (Kalveliai, Buivydžiai, Avižieniai ir t. t.). 20 metų dirbdami Lietuvos Respublikoje, kai kurie mokytojai dar nežino, nei kas jų tikroji Tėvynė, nei kokia gimtoji kalba, nei kaip kalbėti valstybine kalba ir dėstyti istoriją, pilietinį ugdymą bei kitus dalykus. Tai tik dalelė vien švietimo bėdų ir jos liks tol, kol mokyklos nepaklius į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę.

6. Tautinis tapatumas

Lietuva niekam nedraudė mokytis lenkų, rusų, gudų, žydų ir kitų tautinių mažumų kalbų, eiti mokytis į tomis kalbomis dėstomas mokyklas ir kaip tik nori palaikyti savo tautinį tapatumą.

Yra kita problema. Mokyklose, kurios priklauso LRA, neatsižvelgiama, jog dalies lenkų gimtoji kalba yra vietinė gudų, rusų, lietuvių ar kita kalba. Iki šiol nėra nė vienos paprastosios (gudų) kalbos fakultatyvo. Nėra nė vieno etnografinio ansamblio, kuris gimtąja tėvų kalba ir apranga paprastai dainuotų savo dainas – būtina jų drabužius ir repertuarą vežti iš Varšuvos. Labai nepakančiai žiūrima į lojalius Tėvynei mokinius, mokytojus (plg. „Kurier Wileński“ išpuolius prieš šalčininkietės rašinėlį, trijų mokytojų liudijimą PLB komisijai), į norinčius susigrąžinti autentišką protėvių tautybę, kalbą. Net vardus, pavardes trukdoma rašyti taip, kaip jos oficialiai buvo rašomos visą gyvenimą. Meluojama, kad vietiniai lenkai yra ne Lietuvos, o Lenkijos dalis.

7. Valstybinė kalbos egzaminas

Apie pusę lenkų į mokyklas valstybine kalba pradėjo eiti dėl to, kad lenkiškose, rusiškose mokyklose negali pakankamai ir taisyklingai išmokti valstybinės kalbos. Draugija „Vspulnota Polska“ ir Šalčininkų, Vilniaus rajonų savivaldybės didžiai rūpinasi, „kaip galime kovoti su tuo, kad lenkai tėvai siunčia savo vaikus į lietuviškas mokyklas“? Nepadėjo ir 15 metų iš visų jėgų rengiama konferencija „Lenkų vaikas – lenkiškoje mokykloje“, vaikų pirkimas, tėvų įdarbinimas, socialinės išmokos, gausios dovanos, nemokamos išvykos į Lenkiją ir t. t. Tai gal egzamino suvienodinimas padės ir verta visus protestus skubiai atšaukti?

Skirtingas egzaminas buvo didelis nusikaltimas prieš vaikus: jeigu net tos pačios šeimos vaikas ėjo į lenkišką ar rusišką mokyklą, jis laikė lengvesnį valstybinės kalbos egzaminą negu brolis ar sesuo, kurie lankė mokyklą valstybine kalba. Netiesa, kad Šalčininkų, Vilniaus rajonų lietuviškose mokyklose mokosi vien lietuviai, kurių gimtoji kalba yra lietuvių kalba. Daugumą kaip tik sudaro tie patys lenkai, rusai, gudai ir jie iki šiol buvo diskriminuojami.

8. Toponimai

LRA veikėjai pažeidė LR Konstituciją, valstybinės kalbos įstatymą, kabindami dvikalbius gatvių, vietovių užrašus. Jeigu kas nori palaikyti tautinį tapatumą, gali netrukdomas mokytis gimtosios kalbos, kultūros, tradicijų, istorijos, dainuoti, šokti, o ne demonstratyviai ir beprasmiškai užsiimti prieškonstitucine veikla. Dvikalbiai užrašai tik kelia informacinę sumaištį, reklamuoja netikrus, neautentiškus, iškraipytus vietovių pavadinimus. Lietuvos Respublika buvo atkurta 1918 m. etninėse lietuvių žemėse, autentiški vietovardžiai čia buvo lietuviški.

9. Baltiškas paveldas Lenkijoje

Baltiškas paveldas aptinkamas beveik ketvirtadalyje dabartinės Lenkijos teritorijos, kur gyveno lietuviai, prūsai, jotvingiai. Keistas sumanymas viename tik Punsko valsčiuje propagandos dėlei leisti šalia iškraipytų lenkiškų ir autentiškus lietuviškus užrašus, o paskui juos išteplioti ir nerasti jokių kaltininkų, net civilizuotai neatsiprašyti, apgailestauti. Lietuviai ir neteisėtų dvikalbių Vilniaus, Šalčininkų užrašų, paminklų netepliojo, nors Lenkijos labai peikiami.

Berznyke, Seinuose seniai stovi antilietuviški paminklai, bet katalikai lietuviai taip pat jų neterlioja.

Lenkija uždarė pusę lietuviškų laidų, Balstogės lietuvišką televiziją, neleido įprasminti net vyskupo A. Baranausko gatvės. Suvalkų sutarties pastato, draudžia viešai net kalbėti lietuviams gimtąja kalba, bet Lietuvos premjeras dėl to į Lenkiją nevažiavo, o Lietuvos URM notų nesiuntė.

10. Išvados

1. Tikslinga parengti programą rytų Lietuvai, partijų sutartį, Sostinės įstatymą ir vykdyti Valstybinės kalbos, Švietimo ir kitus įstatymus.

2. Atnaujinant sutartį su Lenkija, įvertinti jos etninių lietuvių žemių okupaciją, Seinų krašto lietuvių neparitetinę padėtį.

3. Atkurti Regioninių ir etninių reikalų komisiją ir departamentą.

4. Pietryčių Lietuvos švietimo įstaigas pervesti į Švietimo ir mokslo ministerijos priklausomybę, kad būtų sudarytos lygios galimybės įgyti geresnį išsilavinimą valstybine ir tautinių mažumų kalbomis.

5. Nuo 2020 m. ES pavyzdžiu visose LR mokyklose dėstyti valstybine kalba ir tobulinti gimtosios kalbos, istorijos, geografijos mokymą.

6. Mokslo institucijoms perduoti baltų kalbų tyrimų ir leidybos finansavimą.

7. Rinkimų bei kituose įstatymuose įvertinti piliečio lojalumą, Konstitucijos laikymąsi.

8. Įvertinti Kultūros ministerijos, Lygių galimybių kontrolieriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus darbą tautinių mažumų srityje.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
  2. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  3. K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena
  4. K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais
  5. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  6. A.Čaplikas. Lenkija tęsia dviveidišką politiką
  7. K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai
  8. P.Gylys. Ar Lenkija turi slaptą antilietuvišką strategiją?
  9. A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra
  10. P. Jakučionis. Ginčai su Lenkija, Lietuvos lenkais ar tik su Lietuvos lenkų rinkimų akcija?
  11. A.Juozaitis. Lenkija kurčia
  12. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  13. G.Merkys. Lietuva ir Lenkija: nacionalizmas yra dorovės sifilis
  14. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)
  15. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  16. R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
  17. A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
  18. Radijo laida „Forumas“: ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija?
  19. M.Viernikovska. Lenkų skansenas Lietuvoje
  20. Lenkų mokyklose Lietuvoje ir toliau mokoma tik lenkiškai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 23

  1. p.s. says:
    10 m. ago

    “Palangos ir kitose bažnyčiose iškabino dvikalbius užrašus”

    Ar lenkai Palangos bažnyčioje iškabino lenkiškus užrašus?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Reikia nukabinti.
      Kas ten yra atsakingas už tą antilietuvišką akciją?

      Atsakyti
    • Klerkas says:
      10 m. ago

      Prisimenu, sėdėjau savivaldybės švietymo skyriuje prie lango ir mačiau kaip užrašai užsikabino patys.Subinės tada labai tingėjau pakelt. Taip ir liko.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        И так восемь раз? 🙂

        Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Geras straipsnis.

    Atsakyti
  3. Rytas says:
    10 m. ago

    Geriau pasakykit kaip įvykdyti Švietimo įstatymą dėl geografijos ir istorijos dėstymo lietuviškai. Nes Lankija jau paruošė alternatyvų dėstymą specialiai Lietuvos lenkų mokykloms. Dabar vyksta mokytojų apmokymai Lenkijoje (4 pgrupęs po 30).
    Konkrečiai Vilniaus m., tai Švietimo įstatymo vykdymas priklauso nuo direktoriaus. Vienose vykdomas, kitose – ne

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Ne geografijas su istorijom dera lietuviškai dėstyti, o visą mokymosi kursą reikia dėstyti lietuviškai.
      O jei nori mokytis kokių tai kitų, ne valstybinių, kalbų, tegul patys užsimoka – kuriam galui Lietuvos valstybei kitoms valstybėms žmones mokyti?

      Atsakyti
      • Klerkas says:
        10 m. ago

        Gaila ,bet komentarai lieka komentarais.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 m. ago

          Pirma buvo Žodis.

          Atsakyti
  4. Rytas says:
    10 m. ago

    Sutinku. Yra toks straipsnis: “Lenkiškos mokyklos” Lietuvai kainuoja 80 milijonų litų metams.
    Bet kokie politikai įgyvendins tavo siūlymą? Ir kiek politikų asmeniškai suagitavai?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Po ateinančių rinkimų tokių tikrai atsiras.

      Atsakyti
      • Klerkas says:
        10 m. ago

        Čia be šauniko nieko nebus.

        Atsakyti
      • Klerkas says:
        10 m. ago

        Dnalda, Valynskienė,Baukutė,……burleska,Brazauskienė,Ronanovas. … AMEN.

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 m. ago

          Tų tai tikrai nebus.
          Gal tautininkai?

          Atsakyti
  5. tikras lietuvis says:
    10 m. ago

    Seniai žinomas dalykas: ėriukas vilkui visada yra kaltas.
    O ką, jei vilkui išdaužus dantis? 🙂

    Atsakyti
    • lamatas says:
      10 m. ago

      Taps tolerastu-pradės žole maitintis .

      Atsakyti
  6. jo says:
    10 m. ago

    Lenkija kabinėjasi prie Lietuvos dėl išgalvotų pretekstų, o prieš keletą dienų susitikus Lenkijos ir Latvijos prezidentams spauda praneša, kad “Lenkijos prezidentas padėkojo A. Berziniui už tai, kad Latvija geranoriškai elgiasi su šalyje gyvenančia lenkų mažuma”, nors Latvijoje taip pat negalima rašyti raidės W pasuose (be to, pavardės rašomos su latviškomis galūnėmis) ir tautinių mažumų mokyklose valstybinės kalbos yra daugiau nei Lietuvoje… Akivaizdu, kad Lenkija turi strateginį tikslą, dėl kurio ir kariauja diplomatinį karą išimtinai prieš Lietuvą. Tikriausiai kuria Lietuvos blogo elgesio “faktus” ir “istoriją”, kad kada nors susiklosčius kitokioms tarptautinėms aplinkybėms turėtų pretekstą “vaduoti” lenkus, t.y. užpulti Lietuvą ir okupuoti dalį ar visą teritoriją.
    Lietuvai svarbu pasiekti, kad Lenkija mus traktuotų ne kaip teritoriją į kurią pretenduoja, o taip pat kaip Latviją.

    Atsakyti
  7. Kažin... says:
    10 m. ago

    Ko Lenkija siekia Lietuvoje yra aišku nuo Liublino unijos laikų. Kalbėti apie kokius gerus santykius yra Lenkija yra bergdžias reikalas, jų gerų niekada nebuvo ir nebus ir ne jais reikia rūpintis. Jie geri tokie, kokie yra. Lietuvos gyvavimui joks vyresnis brolis nėra reikalingas, ne maži vaikai juk esame, kad vilko bijotume…, beje, Lenkija juo Lietuvai niekada ir nebuvo.
    Gebėkime ojektyviai vertinti padėtį ir aitinkamai valstybiškai veikime. Antai, istoriškai susidarė padėtis, kad gyventojams aplink Vilnių yra svarbiau ne tautybė, o gimtoji kalba, todėl vieną kartą reikia baigti su tautinių mažumų ir pereiti prie kalbinių mažumų mokyklų. Tai pagrindinis pincipas, kuris nedelsiant yra realizuotinas švietimo politikoje.
    Pvz., jeigu žmonės save įvardija kaip tūteišy/tūtoišy bei kalbą, kuria kalba, vadina prostos kalba, tai ir reikalaukime, kad Švetimo ministerija šių gyventojų vaikų švietimą vykdytų nustatyta tvarka kalbinės mažumos prostos kalba, mokant kartu ir valstybinės kalbos. Taigi turi būti visur sudarytos sąlygos mokytis atitinkamos kalbinės mažumos ir valstybine kalbomis.
    Draugija turi nieko nelaukdama pareikalauti Švietimo ir mokso ministeriją, kad perėjimas prie švietimo kalbinių mažumų kalba vykdymo ir mokyklų pervadinimo pagal tai būtų organizuotas nuo ateinančių mokslo metų.
    Tada ir teisinės galimybės Lenkijai ar kuriai kitai šaliai kištis į Lietuvos švietimo reikalus išnyks. Juk lenkų kalba ir lenko tautybė teisiškai ne vienas ir tas pats.
    Užsiimti registravimais koks politikas ką pasakė – bergdžias dalykas, reikia kurti, statyti, o ne paskui politikų uodegas sekioti, kas dabar, matosi, vyksta.

    Atsakyti
    • Iš šalies says:
      10 m. ago

      “Ko Lenkija siekia Lietuvoje yra aišku nuo Liublino unijos laikų”. O nuo Krėvos unijos laikų vis buvo neaišku 🙂 Nei Vytautui, sumaniusiam karūnuotis, nei Švitrigailai, norėjusiam atsiplėšti nuo Lenkijos 🙂

      Atsakyti
  8. Rytas says:
    10 m. ago

    Zingeris šiandien sakė, kad Vilniuje problemų nėra, bet lenkų rinkimų akcijos programoje, tai tikrai Naujoje Vilnioje numatoma antra kalba

    Lenkų rinkimų akcijos 2008 metų rinkimų programa
    Tautiniai santykiai

    LLRA mano, kad Lietuvoje turi galioti žemiau išvardinti standartai skaitlingumo reikalavimus atitinkančių tautinių mažumų atžvilgiu:

    – tautinių mažumų kompaktiškai gyvenamose vietovėse, kur jų atstovai sudaro ne mažiau kaip 10 proc. gyventojų, jų kal¬boms įstatymiškai turi būti suteiktas lygiagrečiai su valstybine funkcionuojančių vietinių kalbų statusas (lenkų kalbai – viso¬se Vilniaus krašto savivaldybėse ir seniūnijose bei Vilniuje, rusų kalbai – Vilniuje, Klaipėdoje ir Visagine, baltarusių kalbai – Vilniaus miesto Naujosios Vilnios mikrorajone);

    – vietovėse, kur istoriškai kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, viešieji užrašai greta lietuvių kalbos turi būti rašomi ir tautinių mažumų kalba išsaugant pavadinimuose tradicinę originalią versiją;

    – jokie teisės aktai negali kvestionuoti piliečio teisės vartoti ir rašyti savo vardą bei pavardę originalia gimtosios kalbos versija;

    – istoriškai susiformavusi kompaktiškai Vilniaus krašte gyvenanti lenkų bendruomenė negali būti centrinės valdžios skaidoma bei skirstoma, o nauji administraciniai vienetai gali būti sudaromi tik vietos gyventojams bei jų atstovams sutikus;

    – tautinių mažumų atžvilgiu negali būti taikomi rinkimų slenksčiai, o vienmandačių rinkimų apygardų ribos turi sutapti su tautinės mažumos gyvenamų regionų ribomis;

    – pastatai, žemė bei kitas nekilnojamasis turtas, kuris buvo lenkų, rusų, baltarusių, žydų (ar kitų tautinių mažumų) visuome¬ninių organizacijų ir religinių bendruomenių nuosavybė, ar yra dabartinių tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos pilie¬čių privati nuosavybė, turi būti nedelsiant jiems grąžintas;

    – valstybinės kalbos atestacijos negavęs asmuo jokiu būdu negali būti atleistas iš darbo;

    Atsakyti
    • Prusas says:
      10 m. ago

      nera naujosios vilnios yra tik VILNELE

      Atsakyti
  9. p.s. says:
    10 m. ago

    Tegul 3 paso puslapyje savo pavardes lenkai rašo nors ir brūkšniniu kodu ar visais pasaulio heroglifais, bet pirmame puslapyje – tik lietuvių kalbos raidėmis.

    Atsakyti
  10. edgar says:
    9 m. ago

    Jestem Polakiem z Warszawy. Szykujemy się na podbój Litwy. Litwa to Polska dzielnica. Takie małe województwo na razie tymczasowo odłączone od Polski.

    Atsakyti

Komentuoti: p.s. Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

2022 05 23
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
urovizijos“ 2022 nugalėtojai „Kalush Orchestra“ iš Ukrainos | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 15 12:12

2022 05 15
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

2022 05 06
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Rodyti daugiau

Naujienos

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
Gamta ir ekologija

Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!

2022 05 26
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija
Kultūra

Čiurlionio „Miške“ aidės miške

2022 05 26
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rasa apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Rasa apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Mirusiojo sudeginimas, urnos ir laidotuvės: kokios naujovės pasiekė Lietuvą?
  • Iššūkis – aplankykite šią vasarą 35 parkus!
  • Čiurlionio „Miške“ aidės miške
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 648; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 525; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 280; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 261; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 247; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 246; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 23 12:45

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 23
3
Alkas.lt ekrano nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Lenkijos prezidentas A. Duda Kijeve pareiškė tvirtą paramą Ukrainai ir padėkojo ukrainiečiams už tai, kad jie gina...

Skaityti toliau

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Rasa apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Rasa apie Internete plinta peticija prieš vienalytės partnerystės įteisinimą
  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

Kitas straipsnis
Kviečia filmo apie sociologą Z.Baumaną premjera (video)

Kviečia filmo apie sociologą Z.Baumaną premjera (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai