Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V.Truchačiovas. Europos ultimatumas: ką atsakys vengrai?

Vadimas Truchačiovas, www.win.ru
2012 01 19 18:24
20
Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)
Šv. Steponas (967/975–1038), pirmasis Vengrijos karalius (Chronicon Pictum miniatiūra, 1360 m.)

Vengrų premjeras ir naujoji konstitucija galutinai išmušė Briuselį iš pusiausvyros. Kai kurie konstitucijos teiginiai tiek šokiravo Europos valdininkus, kad vengrams buvo pateiktas ultimatumas: pataisyti per savaitę visus „nesklandumus“. Dokumentas gi atrodo kaip tikras iššūkis liberaliosioms Europos normoms. Dabar pagrindinis klausimas – paklus Budapeštas Briuseliui, ar atsilaikys.

Spaudimas visais frontais

Daugiausia priekaištų sulaukė įstatymas dėl Centrinio banko. Valstybė nutarė padidinti savo įtaką jame, kas, Eurokomisijos manymu, prieštarauja europietiškoms normoms, susijusioms su centrinių bankų nepriklausomybe. Be to, kilo klausimų dėl įvestų laikinų teisėjų kraštutinio amžiaus sumažinimo normų, o taip pat įvesta pareigybė, įgaliota ginti privačius duomenis. Briuselis taip pat neįvertino licencijos atėmimo iš opozicinės radijo stoties Clubradio.

Savas pretenzijas pateikė ir TVF. Vengrija viena pirmųjų pasaulyje, dar 2008 metais atsidūrė ant defolto ribos. Tačiau vengrų prašomų 20 mlrd. eurų gali neduoti, jei nebus peržiūrėta konstitucija, nekarpytos išlaidos, nepakeista socialinio aprūpinimo sistema. Didžiausios reitingų agentūros kaip pagal užsakymą draugiškai sumažino šalies reitingą – kad būtų sukalbamesnė. Buvęs Belgijos premjeras, liberalų frakcijos vadovas Europos parlamente Gi Verhovstadas atvirai reikalauja sankcijų. Tarsi pagal užsakymą „pačiu reikalingiausiu momentu“ opozicinė vengrų žiniasklaida apkaltino artimą Orbano bendražygį, prezidentą Palą Šmitą tuo, kad jis, atseit, nesąžiningai apsigynė disertaciją apie šiuolaikinį olimpinį judėjimą. Tiesą sakant, kaltinimas keistokas: Šmitas savo laiku du kartus tapo fechtavimo olimpiniu čempionu ir žino šitą virtuvę iš vidaus. Daug svarbesnis yra kitas dalykas: jis pasirašė visus tuos įstatymus ir tą konstituciją, kurie taip nepatinka Briuseliui. Ir papildomas spaudimo svertas nepamaišys.

Kompromato apie premjerą Orbaną surasti nesugebėjo. Laikraštis The Financial Times tiesiog sulygino jį su Putinu, kuris, neva, irgi smaugia demokratiją. „Orbanas iš vengrų disidento pavirto smulkiu tironu, judėdamas puikiai pažįstama trajektorija nuo ekonominio chaoso link politinio autoritarizmo. Nuo Berlyno sienos griuvimo momento ES turėjo du didžius projektus: vieninga valiuta ir demokratijos platinimas į Rytus. Euras šiandien patiria rimtų sunkumų, o Orbano veiksmai rodo, kad ir demokratija atsidūrė pavojuje“, – parašė anglų žurnalistai.

Iššūkis Europos liberaliajam meinstrymui

Nesunku įsivaizduoti, kad kova už „Centrinio banko nepriklausomybę“ – tai tik pradžia. Europos Sąjunga padarys viską, kad vengrai perrašytų savo pagrindinį įstatymą. Svarbiausioje šalies kredito įstaigoje pasirodęs didesnis ministrų pavaduotojų skaičius – tai tik aisbergo viršūnė. Giliau slypi Vengrijos konstitucijoje numatyti Televizijos ir radijo transliavimo tarybos didesni įgaliojimai. Dar giliau – amnestijos asmenims, nuteistiems kalėti iki gyvos galvos, panaikinimas. Žinoma, tai nėra mirties bausmės sugrąžinimas, tačiau „bausmių humanizavimo“ linija akivaizdžiai nutraukta.

O dar giliau slypi liberalus šokiruojantis raginimas atgaivinti, o siaubas (liberalams)! – krikščioniškas vertybes. Šiandien Europos liberalai, demokratai ir socialistai puikuojasi, kad bažnyčia atskirta nuo valstybės, o kontinentas tapo „pokrikščionišku“. O čia – tokia dovanėlė. Vengrijos konstitucijoje parašyta, kad tautą vienija „Dievas ir krikščionybė“. Ir juk teisingai parašyta: didžioji dalis vengrų išpažįsta katalikybę, mažuma laiko save kalvinistais ir liuteronais. Musulmonų ir judėjų šalyje beveik nėra, čigonus pavadinti vietiniais gyventojais sunkoka. O ir Vengrijos valstybės istorija ne vieną šimtmetį rėmėsi krikščionybe.

Toliau – dar keli smūgiai liberalioms dogmoms, kuriomis pagrįsta ES. Pavyzdžiui, dėl teisės į abortą konstitucijoje pasakyta, kad „žmogus turi teisę gyventi nuo pradėjimo momento“. Homoseksualistai ir lesbietės irgi liko labai nepatenkinti – santuoka pavadinta „vyro ir moters sąjunga“. Vėl smūgis politkorekcijai. Prieš pat naujuosius metus JAV valstybės sekretorė Hilarė Klinton ir Eurokomisijos vadovas Manuelis Barozas pamėgino atvesti vengrus į protą. Nesigavo – sausio 1 dieną dokumentas įsigaliojo.

Suskaldytos tautos problemos

Įdomu, kad konstitucijos kritikai iš Briuselio nė žodžio nepratarė apie tą jos dalį, kurioje kalbama apie tėvynainių gynimą užsienyje. Čia regimi atviro revanšo už pralaimėjimą dviejuose pasauliniuose karuose požymiai. Budapeštas akivaizdžiai nesusitaikė su tuo, kad pusantro milijono vengrų gyvena Rumunijoje, pusė milijono – Slovakijoje, 400 000 serbų Vojevodinoje ir dar 150 000 Ukrainos Užkarpatėje. Kitados tai buvo Vengrijos karalystės žemės. Ir šiandien, Orbano iniciatyva, vengrams kitose šalyse ne šiaip dalijami pasai. Šis dalijimas įteisinamas įstatymu.

Pačioje konstitucijos preambulėje juodu ant balto parašyta, kad šalis nuo šiol vadinsis ne „Vengrijos respublika“, o tiesiog „Vengrija“. Toliau eina nuoroda į istorines tradicijas, į Šventojo Stepono (Ištvano) Karūnos tęstinumą. Užuomina akivaizdi – viduramžių Vengrijos karalystė savo teritorija pranoko dabartinę Vengriją mažiausiai du kartus. Ten įėjo ir dabar rumuniška Transilvanija, ir visa Slovakija, ir Vojevodina, ir Užkarpatė, žymi dalis Kroatijos, nedidelė dalis Austrijos ir Slovėnijos. Ir beveik visur esama vengrų nacionalinių organizacijų.

Užmeskime akį į eilę kitų konstitucijos formuluočių: „Vengrija, vadovaudamasi vengrų tautos vienybės idėja, yra atsakinga už jos ribų gyvenančių vengrų likimą“. „Vengrija gina savo piliečius“. „Kiekvienas Vengrijos pilietis turi teisę būti ginamas Vengrijos valstybės, buvodamas užsienyje“. „Vengrijos piliečio negalima išsiųsti iš Vengrijos teritorijos. Bet kuriuo metu jis gali atvykti iš užsienio į Tėvynę“. „Kiekvienas Vengrijos pilietis privalo ginti Tėvynę“… Ir pilietis šiuo atveju – tai bet kuris etninis vengras, kad ir kur jis begyventų.

Tarp visų ugnių

Nežiūrint į deklaruojamą ryžtą laikytis iki galo, vengrų vyriausybė visgi pažadėjo atsižvelgti į ES „rekomendacijas“. Vargu ar ji turėjo kitą išeitį. Šalies ekonomika – gilioje krizėje, iki sausio pabaigos reikia išmokėti 16 mlrd. eurų užsienio skolų. Nacionalinės valiutos kursas krito iki rekordiškai žemo rodiklio – 320 forintų už visose pasaulio rinkose pingantį eurą. Valstybės skola pasiekė 75% BVP. Ir kad ir ką bekalbėtum apie tautinį išdidumą – kažkokių nuolaidų galima ir padaryti. Juolab, kad panaikinti nuostatas apie abortus ir krikščioniškus pagrindus kol kas griežtai nepareikalavo.

Orbanui ir jo bendražygiams teks padėti nemažai pastangų, kad išsaugotų naują šalies konstituciją. Homoseksualistams nepatinka „santuoka kaip vyro ir moters sąjunga“, feministėms – abortų draudimas, Briuselio biurokratams – nacionalinės vyriausybės sustiprėjimas, Eurosąjungai priklausančioms Slovakijai ir Rumunijai nepatinka faktiškas pasikėsinimas į jų sienas. Budapeštas šiandien primena apgultą tvirtovę. Susidomėję stebėsime, kaip Orbanas su bendraminčiais šią tvirtovę gins ir ką jiems pavyks apginti.

Vertimas į lietuvių k. pagal: www.versijos.com

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Vengrų vieversys prieš Europos standartus
  2. ES valdžia kaltina Vengrijos premjerą diktatoriškumu, o Lietuvos – gina
  3. A.Patackas: Europą naikina virusas
  4. TS-LKD frakcijos nariai remia Vengrijos laisvą apsisprendimą keičiant Konstituciją

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Vytautas says:
    11 metų ago

    Vengrija – pavyzdys Lietuvai.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Su išlygomis.

      Atsakyti
  2. Juozas says:
    11 metų ago

    Mes su vengrais 1956m. ir dabar.

    Atsakyti
  3. Pikc says:
    11 metų ago

    “Ir pilietis šiuo atveju – tai bet kuris etninis vengras, kad ir kur jis begyventų.” – pataisykite, jeigu klystu, bet tautybė ir pilietybė – toli gražu ne tas pats. Šituo atveju, manau, p. Truchačiovas perlenkė lazdą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Ne Truchačiovas, o vengrai, nusistatę tokį dalyką.

      Atsakyti
      • leitis says:
        11 metų ago

        žiūriu, kad labai jau alkas.lt mėgsta rusijos saitus. nerūpi tų saitų autoriams vengrai. taigi

        Atsakyti
      • Pikc says:
        11 metų ago

        Įrodymai?

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          11 metų ago

          Skaityk komentarus, niekų nepliurpęs, ir rasi.

          Atsakyti
          • Pikc says:
            11 metų ago

            Beviltiškas… 😀

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Gerai, kad esi savikritiškas. 🙂

          • mapovi says:
            11 metų ago

            o daugiau nei treciokas gincytis moki ka nors?

          • tikras lietuvis says:
            11 metų ago

            Ir dar vienas apie save.
            Su kuo ir sveikinu. 🙂

          • Pikc says:
            11 metų ago

            Juokaujat? Ko norėti, jei žmogelis komentaruose lepteli savo “išmintį”, o vietoj įrodymų siūlo skaityti… tuos pačius komentarus? Aš jau nekalbu apie subjektyvumą ar apie tai, kad juose nė velnio nieko nėra (žr. aukščiau) – bet tokiai išdidžiais pareiškimais švaistytis, kai tame pat puslapyje nuoroda į pilną vengrų Konstitucijos tekstą pateikta? Neįžeidinėkim trečiokų – negražu 🙂

  4. leitis says:
    11 metų ago

    idiotai, perspausdinot rusų šovinistinio puslapio straipsnį ir džiaugiatės. juk rusams tik “skaldyk ir valdyk” tinka. pažiūrėkite, kokius briedus tame saite jie rašo apie Suomiją. lietuviais dar vadinasi…

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Tai tu šitaip apie alkas.lt vadovybę? 🙂
      За такие шутки в наше время …

      Atsakyti
  5. p.s. says:
    11 metų ago

    Sausio 18 d. Seime buvo įregistruota rezoliucija, kuria remiamas Vengrijos siekis pakeisti dar 1949 m. komunistinio režimo valdymo metais priimtą Konstituciją ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prievarta primestu palikimu.

    „Europos integracijos procesas negali kėsintis į nacionalinės valstybės pamatus, o turi skatinti tautų ir kultūrų susikalbėjimą, pagarbą viena kitai ir padėti joms siekti gerovės, o ne primesti nepriimtinus ir Europos tautoms svetimus gyvenimo principus. Europos integracija negali būti nukreipta į dirbtiną Europos valstybių ir tautų socialinę ir kultūrinę niveliaciją“, – įsitikinęs vienas rezoliucijos iniciatorių Seimo narys Paulius Saudargas.

    Šiuos žodžius aš užrašyčiau ant Europos Parlamento pirmininko (šiandien jis Martinas Šulcas (Schulz) nugaros ir liepčiau tą švarkelį pastoviai nešioti.

    Atsakyti
  6. p.s. says:
    11 metų ago

    Šiaip tai Europos parlamentas turėtų mokytis iš vengrų konstitucijos, jei “nors kiek turi raumeny”.

    Atsakyti
  7. lyvis says:
    11 metų ago

    Per užsienio reikalų ministerija Lietuva, Latvija, Estija ir kitos mažos valstybės turi reikalauti kalbinės apsaugos.Tiek rusai, tiek lenkai grubiausiais būdais naikina vietines kalbas. Tai taip pat turi būti reikalaujama ir per religinius atstovus nė viena religija nepasisako už išsaugojimą vietines kalbas. Vietinė televizija, radijas turi būti papildomai remiami iš Europos sąjungos. Pati Rusija naikina vietines kalbas vienas iš tokiu pasakymų что ты как не руский (kodėl tu darai kaip ne rusas). lyvis

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      11 metų ago

      Beprasmiška.

      Be to, mums naudingiau būtų ne kitiems akis draskyti dėl to, o jų pavyzdžiu pasinaudoti ir uždaryti visokias nelietuviškas mokyklas Lietuvoje, nes;
      1. nesame turtingi, kad švaistytume nereikalingiems dalykams pinigus;
      2. žmones reikia auginti Lietuvai, o ne kitoms valstybėms.

      Atsakyti
  8. Liutauras says:
    11 metų ago

    Būtina palaikyti Vengriją, kuri metė iššūkį sutolerasčėjusiai Europai. Europa ne JAV. Europa-tautinių valstybių žemynas. Gerai, kad yra Europos sąjunga, įkurią susibūrė laisvos valstybės. Tačiau tuo pačiu ES parlamentas neturi naikinti tautų savitumo., jų nepriklausomybės.Ir pagaliau kas yra pagrindinė visuomenės lastelė-tai normali šeima, kurią sxudaro vyras ir moteris laisva valia duodantys priesaiką. Nesuprantu aš tos jau Europos/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

2023 01 24
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos

2023 01 08
Kokios naujovės laukia verslininkų ir vartotojų dėl skaitmeninių paslaugų | lrv.lt nuotr.

Kokios naujovės laukia dėl skaitmeninių paslaugų

2022 12 31
Griciukas | vstt.lt nuotr.

Atlikti Europos sąjungos mastu saugomų rūšių tyrimai

2022 12 29
Ukrainos karys – laisvės gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 13 11:00

2022 12 13
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 07 13:00

2022 12 07
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 12 015 12:00

2022 12 01
Mūsų tautos ne šiaip draugiškos – jos artimos savo dvasia | facebook.com/GeneralStaff.ua

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 23 11:30

2022 11 23
Karas Ukrainoje | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 10 21 11:00

2022 11 21
Rusų okupantai sušaudė Darmobedų šeimą su dviem nepilnamečiais vaikais | focus.ua nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 11 19 15:30

2022 11 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
  • JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ko dar nepadeda išsaugoti Makrono telefoniniai pokalbiai su Rusijos fiureriu?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 24
3
Ukrainos gynėjai | facebook.comGeneralStaff.ua nuotr.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai vakar susitarė skirti dar 500 mln. eurų (542 mln. JAV dolerių) karinei pagalbai Ukrainai, pranešė...

Skaityti toliau

Pasitikėjimo ir tikėjimo kredito linijos Rusijai uždarytos

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 08
4
Karas Ukrainoje | facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.

Naujasis Baltųjų rūmų pagalbos paketas Ukrainai yra skirtas keliems artimiausiems kovos mėnesiams. „Kitame Jungtinių Valstijų gynybos pagalbos pakete bus atsižvelgiama...

Skaityti toliau

Kokios naujovės laukia dėl skaitmeninių paslaugų

by Kristina Aleknaitė
2022 12 31
0
Kokios naujovės laukia verslininkų ir vartotojų dėl skaitmeninių paslaugų | lrv.lt nuotr.

Įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) reguliavimo dokumentui – Skaitmeninių paslaugų aktui, nuo naujųjų metų pokyčių patirs tiek verslo atstovai, tiek ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • A. Juozaitis istorikui apie Dainų šventėms uždegta žalia šviesa

Kitas straipsnis
Seimas | lrs.lt nuotr.

Dar viena neeilinė Seimo sesija

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai