Prancūzijos vidaus reikalų ministro Klodo Žuen iniciatyva Prancūzija sugriežtino tvarką, pagal kurią suteikiama šios šalies pilietybė. Tiesa, kai kurių dešiniųjų politikų siūlymai pakeisti „žemės teisę“ ir panaikinti galimybę turėti dvigubą pilietybę įgyvendinti nebuvo.
Nuo šių metų sausio pirmos dienos bet kuris užsienietis, norintis gauti Prancūzijos pilietybę, turės pateikti įrodimus apie tam tikro lygio prancūzų kalbos žinias, minimaliai žinoti šalies istoriją ir kultūrą, bei pasirašyti „Piliečio teisės ir pareigos“ chartiją.
Prancūzija kiekvienais metais suteikia pilietybę apie 100 tūkstančių užsieniečių. Tarp Prancūzijos pilietybę gavusių, didžiausią dalį sudaro Magribo kraštų – Šiaurės Afrikos šalių gyventojai, juos seka turkai ir rusai.
Sprendimas sugriežtinti pilietybės suteikimo tvarką priimtas praėjusiais metais. 2011 m. Prancūzijoje vyko didžiulės diskusijos apie islamą ir imigraciją. Vidaus reikalų ministras, užsimindamas apie užsieniečių sunkumus integruotis į šalies visuomenę, pirmąkart iškėlė tikslą sumažinti legalią imigraciją.
Po to, kai užsieniečio prancūzų kalbos ir kultūros žinias bus patikrintos per specialų pokalbį, užsienietis bus pakviestas pasirašyti „prancūzo piliečio teisių ir pareigų“ chartiją.
Šis dokumentas, kurį parengė Aukščiausioji integracijos taryba, ypač pabrėžia pagarbą šalies pasaulietinei tvarkai bei lygybei tarp vyrų ir moterų.
Ši nauja tvarka akivaizdžiai nukreipta prieš musulmonus, norinčius tapti Prancūzijos piliečiais. Prancūzija jau yra priėmusi įstatymus, kurie draudžia burkų nešiojimą bei maldas gatvėse.
„Jūs norite tapti prancūzu. Tai svarbus ir apgalvotas sprendimas. Tapti prancūzu, tai ne paprasta administracinė procedūra. Tai sprendimas, kuris įpareigoja ne tik jus, bet ir jūsų palikuonis,“ – pažymi chartija, kurios tekstas buvo patvirtintas 2011 birželio 16 d., priimant įstatymus, susijusius su imigracija ir integracija.
„Tapdami prancūzu, jūs nebegalite reikalauti kitos tautybės,“ – pažymi chartija, kuri taip pat primena Prancūzijos respublikos principus, vertybes ir simbolius.
Ministras, kuris pasisako už „asimiliaciją“ per „kalbą ir atsidavimą pagrindinėms mūsų demokratijos vertybėms“, pakartojo, kad šio dokumento pasirašymas yra „iškilmės tarp priimančios tautos ir priimamojo“.
Jei 2012 m. Prancūzijoje rinkimus laimės dešinieji, greičiausiai tvarka bus dar labiau sugriežtinta. Dabartinio šalies prezidento Nikola Sarkozi partija Sąjunga už liaudies judėjimą jau pareiškė, kad sieks 1993 m. imigracinių įstatymų grąžinimo.
Šiuo metu pagal „žemės teisę“ visi Prancūzijoje gimę užsieniečių vaikai sulaukę pilnametystės tampa prancūzais, jei gyvena ar gyveno Prancūzijoje mažiausiai 5 metus nuo to laiko, kai jiems suėjo 11 metų, išskyrus atvejus, jei patys to atsisako. Šitaip kiekvienais metais Prancūzijos pilietybė automatiškai suteikiama apie trims tūkstančiams jaunuolių.
Grąžinus senąją tvarką, sulaukęs 18-os jaunuolis turėtų parašyti prašymą suteikti šalies pilietybę. Pilietybės suteikimas būtų sujungtas su nauja „įžengimo į piliečio gyvenimą“ apeiga, kuri vyktų merijoje ir kurioje turės dalyvauti visi prancūzai, sulaukę pilnametystės.
Vienas Sąjungos už liaudies judėjimą narys taip pat pasiūlė nebeleisti suteikti pilietybę vaikams, kurių tėvai į Prancūziją atvyko nelegaliai, nes pilietybę gaunančių užsieniečių skaičius ir taip yra didelis. Jis taip pat pasiūlė uždrausti antros pilietybės turėjimą. Tokią idėją ypač palaiko Nacionalinis Frontas. Bet šiuo klausimu politikas nesulaukė savo partijos palaikymo.
Parengta pagal www.20minutes.fr