Visuomenininkai ragina Lietuvos valdžią stabdyti miestų istorinių centrų niokojimą

Grupė visuomenininkų atviru laišku kreipėsi į aukščiausią Lietuvos valdžią ir Generalinę prokuratūrą ragindami susirūpinti Lietuvos miestų istorinių centrų niokojimu užstatant juos daugiaaukščiais stikliniais pastatais vadinamais „stiklainiais“ bei valstybės valdininkų pastangomis nušalinti visuomenę nuo galimybių dalyvauti priimant sprendimus paveldosaugos srityje.

Atvirą laišką pasirašiusieji išreiškė viltį jog „tik Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros įsikišimas galėtų sustabdyti įsibėgėjusį Lietuvos istorinių miestų centrų niokojimą“ ir prašo šias institucijas imtis kuo skubesnių priemonių.

Skelbiame visą kreipimosi tekstą:

Jos Ekscelencijai Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei
Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui
Lietuvos Respublikos Generaliniam Prokurorui Dariui Valiui

ATVIRAS LAIŠKAS DĖL ISTORINIŲ  MIESTŲ CENTRŲ NIOKOJIMO

Besivaikant pelno Lietuvos istoriniuose miestų centruose siekiama statyti daugiaaukščius stiklinius pastatus. Priežastis paprasta: stikliniai pastatai, žmonių praminti „stiklainiais“, yra pigūs, pastatyti juos galima greitai, jų eksploatacija paprasta, o miesto centre pastatyto pastato vertė padvigubėja, palyginus su tuo, kiek jis  kainuotų, jei būtų pastatytas priemiestyje. Tad suprantamas ir verslininkų veržimasis  žūt būt savo „stiklainius“ statyti istoriniuose miestų centruose.

Projektus derinančių, statybos leidimus išduodančių bei priėmimo aktus pasirašančių institucijų nesugebėjimą atsispirti pinigų spaudimui, liudija daugybė atvejų, kai „stiklainiai“ buvo pastatyti istoriniuose miestų centruose, nors tai draudžia daugybė teisės aktų.  Kas galėtų paneigti, jog tokiu atveju taip netikėtai pabrangusio „stiklainio“ savininkas „iš dangaus nukritusiais milijonais“ nepasidalino su tuos dokumentus pasirašinėjančiais darbuotojais?

Suinteresuotos visuomeninės organizacijos sąžiningiems darbuotojams galėtų  padėti atsispirti pinigų spaudimui. Bandydama gelbėti padėtį Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė išleido įsakymą, kuriuo buvo įsteigtos patariamosios visuomeninės komisijos. Šiuo įsakymu į kovą su korupcija buvo bandoma pasitelkti visuomenę. Tačiau šias jos pastangas sugriovė netrukus išleistas Kultūros ministro Arūno Gelūno įsakymas, kuriuo į tas komisijas pareikalauta įtraukti ne mažiau kaip pusę atestuotų specialistų. Taigi, visuomeninės komisijos išliks, bet sprendimus jose priiminės jau nebe nepriklausomi visuomenės išrinkti atstovai, o nuo Kultūros ministerijos priklausantys, korupcijai nesipriešinantys atestuoti specialistai. Tokiu būdu paveldosaugos sistema ir toliau galės išvengti korupcijai trukdančio visuomenės kišimosi.

O kai „gražiuoju” susitarti nepavyksta, galima griebtis bauginimo ir šantažo. Taip atsitiko su Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vadovu Nagliu Puteikiu, atsisakiusiu Klaipėdoje įteisinti kelių „stiklainių”. Jis buvo apkaltintas žlugdantis verslą, trukdantis verslininkams gauti pelną ir dabar jam yra iškelta baudžiamoji byla,  kurioje jis gali būti nuteistas kalėti iki ketverių metų.

Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas jau yra atleistas iš pareigų, tačiau  KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė, Kauno miesto savivaldybės urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius, Kauno miesto savivaldybės kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis, Kultūros ministerijos saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė dar tebedirba, nors jiems pritariant ir jiems ignoruojant gyventojų apklausų rezultatus, Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, buvo pastatytas naujadaras ant išlikusių Kauno pilies mūrų, buvo pastatyti „stiklainiai” Kauno istoriniame centre,  buvo niokojamas kultūros paveldas kitose Lietuvos vietose.

Vyksta keisti dalykai: Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Orhuso konvenciją, o tokie paveldosaugos specialistai netgi oficialiuose raštuose rašo, kad Orhuso konvencijos laikytis jiems neprivalu. Taigi, save iškėlę aukščiau LR Seimo, jie vykdo savo kultūros politiką, skirtingą nuo Lietuvos Respublikos kultūros politikos.

Tokia prokuratūros pozicija, kai pažeidinėjantys įstatymus ir leidžiantys darkyti kultūros paveldą yra dangstomi, o besiremiantys įstatymais ir ginantys kultūros paveldą nuo niokojimo  yra teisiami,  kelia nuostabą.

„Stiklainių“ veržimasis į istorinius miestų centrus kelia grėsmę šimtmečius išstovėjusiam mūsų architektūros paveldui. Kultūros paveldo niokotojai aiškina, jog jų veikla nekenkia Lietuvos istoriniams miestų centrams, nes jie negriauna istorinių pastatų, o tik užstato ant jų  kelis papildomus stiklinius aukštus bei kitokius svetimkūnius arba apskritai stato stiklinius pastatus tuščiose vietose. Tačiau yra akivaizdu, jog šitaip vertingi istoriniai pastatai paskęsta „stiklainių” jūroje. Nepaprastai vertingi, saviti mūsų istoriniai centrai tampa nei savų piliečių, nei užsienio turistų nedominančiais beverčiais „stiklamiesčiais”, kokių pilna visame pasaulyje. O juk naikinti istorinių centrų savitumą draudžia įstatymai.  Be to taip yra padaroma ir milžiniška finansinė žala valstybei.

Manome, jog tik Lietuvos Respublikos Prezidentės, Seimo, Vyriausybės, Generalinės prokuratūros įsikišimas galėtų sustabdyti įsibėgėjusį Lietuvos istorinių miestų centrų niokojimą, todėl prašome Jus imtis skubių priemonių.

Senojo Kauno draugijos pirmininkas Rimvydas Žiliukas
Kauno jungtinio demokratinio judėjimo pirmininkė Rūta Zabielienė
Draugijos „Pilis“ pirmininkas Tomas Baranauskas
Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romualdas Povilaitis