Trečiadienis, 31 gegužės, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Literatūra

Latvija slenka į rezervatą

Živilė Kavaliauskaitė, www.skrastas.lt, zivile@skrastas.lt
2011-05-31 18:31:26
0
Arvydas Juozaitis
Arvydas Juozaitis

Šiauliuose knygą „Ryga — niekieno civilizacija“ pristatęs ir „Šiaulių kraštas“ redakcijoje viešėjęs filosofas, rašytojas, politikas, visuomenės veikėjas Arvydas Juozaitis pasigenda elementarių ryšių tarp Latvijos ir Lietuvos: dvi neatplėšiamos viena nuo kitos tautos beveik nesusikalba. Interviu su trečius metus Rygoje gyvenančiu ir dirbančiu A. Juozaičiu — apie Latvijos aktualijas ir niūrias šalies perspektyvas.

Pasirinkimo kryžkelė

– Šeštadienį Prezidentas Valdis Zalteras paskelbė inicijuojąs Seimo paleidimą. Knygoje, rašydamas apie Latvijos politinio veido grimasas, pastebite, kad šalyje veikia Italijos ir Rusijos politikos kriterijai. Kokia ta latviška politika?

— Labai įdomi. Prezidento rinkimai, kurie bus birželio 2 dieną, mūsų mastais yra visai nesuprantami. Gegužės 24 dieną buvo baigta kandidatų į prezidentus registracija (kandidatus registruoja Seimo nariai, Seimo nariai ir renka). Likus dviems dienoms iki termino buvo registruotas vienas kandidatas — dabartinis Prezidentas V. Zatleras.

O tada įregistruojamas dar vienas kandidatas, Seimo narys Andris Berzinis, per nepriklausomybės laikotarpį tapęs vienu turtingiausiu Latvijos oligarchų, dabar — turtingiausias Latvijos pensininkas. Žurnalistai atrado, kad jis gauna 4 tūkstančių latų pensiją (20 tūkstančių litų). Už jo stovi dar vienas oligarchas: Venspilio meras Aivaras Lembergas, Žaliųjų-Valstiečių koalicijos finansinis užnugaris.

Ketvirtadienio naktį jo namuose atlikta krata, Savivaldybėje užplombuotas mero kabinetas. Per naktį buvo atlikta 40 kratų, tarp kurių — kitos oligarchų grupės, sudarančios koaliciją „Už gerą Latviją!“, narių Ainaro Šleserio ir Andrio Škėlės kabinetuose. Ir čia — Seimo sprendimas neduoti tarnyboms atlikti kratos A. Šleserio namuose.

V. Zalteras tautai paskelbė: Latvijos demokratija privatizuojama, ją valdo oligarchai: „Savo potvarkiu Nr.2 aš inicijuoju Seimo paleidimą“. Paleisti Seimo jis negali, tačiau atiduoti referendumui — taip.

„Šiuo žingsniu aš tikriausiai perbraukiu savo galimybes būti išrinktu“, — sakė jis kreipimęsi. Tad ką jis padarė? Dovaną netikėtam konkurentui A. Berziniui?

Jeigu Latvijos Seimas birželio 2 dieną nė vienam iš kandidatų neduos 51 balso, jis pasielgs teisingiausiai. Tada bus keliami nauji kandidatai.

Kalba — politinis aktas

– Ar dažnai tenka nustebti: „Ar čia tikrai Latvija?!“

– Kartais tenka įsignybti į skruostą. Yra daugybė dalykų, kurie mums svetimi. Rusų sąjūdžio renginio metu jauti, tarsi čia dar — Sovietų Sąjunga. Per Gegužės 9-ąją atrodo, kad esi ne Latvijoje. Šiemet prie Pergalės paminklo suskaičiuota apie 30 tūkstančių žmonių, pernai — dešimt kartų daugiau. Įsivaizduojate, kokios minios. Ir daugiausia — jaunimo.

Tokia situacija išprovokuota daugelio reiškinių, tarp jų — latvių nacionalistų, kurie yra labai griežti.

Latvių Waffen SS legionieriai neoficialiai garbinami visose latviškos visuomenės sluoksniuose. Rusai šito negali priimti.

– Minite, kad politiniame gyvenime tarsi dūmų uždanga paleidžiama frazė: „Krievi nak!“ (rusai ateina), o vieną iš knygos skyrių pavadinote “Rusų mažuma kaip dauguma“. Įtampa jaučiama ir politikoje, ir kasdieniame gyvenime?

– Į parduotuvę eini kaip į politinį klubą. Nežinai, kokia kalba kreiptis, nes kreipimasis latviškai arba rusiškai kiekvienam piliečiui sukelia papildomą įtampą. Nežinai, kokia kalba atsakys.

Pagal labai griežtus latvių įstatymus baudžiama dėl viešojoje erdvėje nevartojamos latvių kalbos: pardavėjas privalo pašnekesį pradėti latviškai: „Ludzu“ (prašau). Net rusų pardavėjas į rusą pirkėją turi taip kreiptis, nes pirkėjas gali būti kalbos inspektorius.

Gatvėje nerasi jokio užrašo rusų kalba, nors miestuose dauguma gyventojų — rusai.

Kalbos vartojimas Latvijoje yra politinis aktas.

Latvijos mokyklose 60 procentų dalykų dėstoma latvių kalba. Iki birželio vidurio renkami parašai dėl referendumo, kad visose valstybinėse vidurinio lavinimo mokyklose būtų pereita į latvių kalbą.

Šio referendumo rimti politikai, Vyriausybė nepalaiko, atrodo, kad jis neįvyks. Bet klausimas keliamas, o įtampa su rusais — nuolatinė.

Vyriausybių pražangos

– „Latvija ir Lietuva — panašios, tačiau vis dar nemokančios tautinio šokio šokti poroje“, — rašoma knygos anotacijoje. Kodėl nepataikome į taktą?

– Nėra elementarių ryšių, tai — vyriausybių pražangos. Šis tas daroma, bet per 20 metų per mažai.

Pirmiausia — neįvaldyta kalba. Nematome Latvijos televizijos programų. Pavyzdžiui, Karaliaučiaus centre gali klausytis Lietuvos radijo, Rygoje — ne.

Po sausį vykusio Latvijos Prezidento vizito Lietuvoje automatiškai užsimezgė gilesni ryšiai. Mūsų Vyriausybė davė užduotį suformuoti Latvijos vektorių Lietuvos užsienio politikoje.

Negalima galvoti, kad Latvija yra tik latviai: latvių tėra pusė. Manau, pusė Šiaulių jaučia, kas yra Latvija: kažkas artimo, truputį baugaus, kai nepažįsti.

Neatsigauna

– 2008 metais tuometinis premjeras Ivaras Guodmanis latviams pranešė: „Mes esame pragare“. Kokia ekonominė situacija dabar?

POŽIŪRIS: „Jei būtum tik politikas, galvotum, kaip Latviją formuoti, keisti, bet, kai esi rašytojas ir filosofas, turi sąžiningai atvaizduoti, kas yra“, — sako Arvydas Juozaitis, parašęs knygą “Ryga — niekieno civilizacija“.
POŽIŪRIS: „Jei būtum tik politikas, galvotum, kaip Latviją formuoti, keisti, bet, kai esi rašytojas ir filosofas, turi sąžiningai atvaizduoti, kas yra“, — sako Arvydas Juozaitis, parašęs knygą “Ryga — niekieno civilizacija“.

— Pragaras lieka, kaip jis dings, jei tokia emigracija! Jaunuomenė lekia iš Latvijos, bendras nedarbas siekia 14 procentų, rytiniuose rajonuose — 20 procentų.

Latviai nesukaupė atsargų per vadinamus 7 „lašininius“ metus — nuo 2000 iki 2007-ųjų. Viską sunaudojo neprotingai, iššvaistė, sudėjo į nekilnojamą turtą, kurį užstatė tris kartus, imdami kreditus. Tai buvo tapę manija. Seimas nepriėmė jokių įstatymų-saugiklių, nes patys Seimo nariai užsiėmė nekilnojamo turto spekuliacija.

1 milijardą litų (200 tūkstančių latų) latviai turėjo sukišti į gerklę vienam vieninteliam bankui — „Parex“. Bankui, kuris buvo giriamas kaip Baltijos drakonas, ir sėkmingai sprogo.

Lietuvių investicijų dešimteriopai daugiau Latvijoje, nei latvių Lietuvoje. Ką mes Lietuvoje matome? Parduotuvę „Drogas“, moterų trikotažą “Lauma“. Daugybė dalykų iš Latvijos prarasta: nebėra VEF radijo imtuvų, Latvijos automobilių. O juk buvo sukurtas Latvijos prekės ženklas: mikroautobusiukai visoje imperijoje vadinosi “Latvija“.

– Ar Rygoje dar daug vitrinų su užrašais „parduodama“, „išnuomojama“?

– Dabar jau mažiau, šis maras buvo prieš metus. Jei užrašas nuimtas, dar nereiškia, kad vyksta mažmeninė prekyba. Viskas susitelkę prekybos centruose, smulkus verslas taip ir neatsigavęs.

Geriau vagis, bet savas

– Rašydamas apie Latvijos demografinę padėtį, prognozuojate niūrią ateitį: šalis gali ir nebesulaukti 100 metų jubiliejaus. Arba sulaukti rezervate.

NETIKĖTUMAI: Rygoje gyvenančiam Arvydui Juozaičiui kartais tenka įsignybti į skruostą: „Ar čia tikrai Latvija?“
NETIKĖTUMAI: Rygoje gyvenančiam Arvydui Juozaičiui kartais tenka įsignybti į skruostą: „Ar čia tikrai Latvija?“

– Visko gali būti. Ryga yra daugiau nei pusė valstybės, o visa Latvija — tuščia. Skridau iš Gotlando į Rygą: virš Kuržemės — kaip virš Sibiro, žiūri, kur kokį namuką pamatysi.

Jeigu „kris“ Latvija, kita grandis būsime mes: tada ant mūsų galvų užgrius emigrantai ir iš šiaurės, ir iš pietų.

– Lietuvoje kalbama: sumažėjus gyventojų, verta sumažinti ir valdžios aparatą. Knygoje Latviją dėl valdininkų armijos vadinate „prabangia valstybe“. Kaip į šią prabangą žiūri patys latviai?

– Labai prastai. Latvių valdininkas netgi labiau nei lietuvių sutapatinamas su vagimi. Ir požiūris į politikus labai neigiamas. Nors keista: pas juos rinkimuose žmonės aktyvesni. Aktyvumas sąlygotas įtemptos etninės padėties — geriau vagis, bet savas.

Išpūstą aparatą privertė sumažinti Tarptautinis valiutos fondas, kuris, dalimis duodamas paskolą, reikalauja visur mažinti valdymo išlaidas ir galų gale — valdymo struktūras.

Nueita iki to, kad Latvijoje likę mažiau negu dešimt vadinamųjų valstybinių ligoninių. Net rajonai nebeturi ligoninių, panaikinti ambulatorijų centrai. Tas pats su mokyklomis.

Tai, kas Lietuvoje buvo atlikta prieš 7— 8 metus, Latvijoje daroma dabar.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A.Juozaitis. Latvija kryžkelėje
  2. A. Juozaitis. Lietuva-Latvija: paskutinis šansas (I)
  3. A.Juozaitis. Latvija-Lietuva: paskutinis šansas (II)
  4. Arvydas Juozaitis – apie mums savą, bet beveik nepažįstamą Rygą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje | lrkm.lrv.lt nuotr.

Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje

2023 05 14
Maris Kučinskis ir Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.

Pirmas Latvijos ministro apsilankymas Lietuvoje

2023 02 10
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
Veleveles Lietuva Latvija_lrs.lt

A. Staponkus. Turime stiprinti baltų vienybę

2022 12 13
Padidintas dujotiekio į Latviją pralaidumas | enmin.lrv.lt nuotr.

Padidintas dujotiekio į Latviją pralaidumas

2022 12 09
Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų | MLIM archyvo nuotr.

Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų

2022 10 12
Baltijos šalys tarptautine paroda mini lito, lato ir kronos sukaktis | S. Samsono nuotr.

Parodoje minimos lito, lato ir kronos sukaktys

2022 09 30
Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 12 12:20

2022 08 12
Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

Poilsiaujant Latvijoje – atidumas paukščiams

2022 06 19
Rimantas Jankūnas | Alkas.lt ekrano nuotr.

R. Jankūnas. Mokslas nuvažiavo politikams ir verslui aptarnauti

2022 06 04
Rodyti daugiau

Naujienos

Draudžiamasis ženklas | vilnius.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje atsiras gatvių be paspirtukų

2023 05 31
Rusijos ambasada | miestai.net nuotr.
Lietuvoje

Birželio 1-ąją – mitingas prie Rusijos ambasados

2023 05 31
Liaudiškų šokių šventė „Skambantys šokių sodai“ suksis Mažeikiuose | Rengėjų nuotr.
Etninė kultūra

Liaudiškų šokių šventė „Skambantys šokių sodai“ suksis Mažeikiuose

2023 05 31
Lietuvos kariuomenės savanoriai. Pirmas iš kairės – Antanas Streikus. [1920–1921 m.] Skaitmeninis vaizdas. Nuotraukos originalas saugomas asociacijos „Andriaus Dručkaus iniciatyva“ archyve | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Istorija

Pristatoma paroda apie partizanų Streikų šeimą

2023 05 31
Lietuvos automobilių kelių direkcija | sumin.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ilgaamžis ąžuolas, remontuojant kelią nuo Molėtų iki Anykščių, bus išsaugotas

2023 05 31
Antanas Lukša – nepalaužiamos dvasios kovotojas už Lietuvos laisvę | LGGRTC nuotr.
Istorija

Antanas Lukša – kovotojas už Lietuvos laisvę

2023 05 31
Išaiškintas maisto gaminių galiojimo terminus klastojęs tinklas | vmvt.lt nuotr.
Lietuvoje

Išaiškintas maisto gaminių galiojimo terminus klastojęs tinklas

2023 05 31
Ieva Pakarklytė | lrs.lt nuotr.
Kalba

Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI

2023 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
  • Violeta Milevičienė apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
  • P.Skutas apie Pristatoma paroda apie partizanų Streikų šeimą
  • Žodžio laisvė apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vilniuje atsiras gatvių be paspirtukų
  • Birželio 1-ąją – mitingas prie Rusijos ambasados
  • Liaudiškų šokių šventė „Skambantys šokių sodai“ suksis Mažeikiuose
  • Pristatoma paroda apie partizanų Streikų šeimą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje

by Kristina Aleknaitė
2023 05 14
0
Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje | lrkm.lrv.lt nuotr.

Baltijos kultūros komiteto posėdyje, surengtame Taline, buvo aptartos bendros Lietuvos, Estijos ir Latvijos sumanymo kultūros srityje, pagalbos Ukrainos kultūros sektoriui...

Skaityti toliau

Pirmas Latvijos ministro apsilankymas Lietuvoje

by Ditė Česėkaitė
2023 02 10
2
Maris Kučinskis ir Agnė Bilotaitė | vrm.lrv.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko su naujuoju Latvijos vidaus reikalų ministru, buvusiu Latvijos premjeru Mariu Kučinskiu. Tai pirma Latvijos...

Skaityti toliau

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 04
40
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

„Respublikos“ rubrikoje „Mini interviu" kalbamės su kalbininku, baltistu prof. Alvydu Butkumi. - Neseniai feisbuke retoriškai klausėte: „Ar spėsiu sulaukti, kada...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Pajūrietis apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
  • Violeta Milevičienė apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
  • P.Skutas apie Pristatoma paroda apie partizanų Streikų šeimą
  • Žodžio laisvė apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
  • LosAngeles apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių DABAR TIESIOGIAI
Kitas straipsnis
J.Puodžiukynaitė. Negaliu gyventi be jūros

J.Puodžiukynaitė. Negaliu gyventi be jūros

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai