Penktadienis, 16 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

A.Daunys. Globalizacija kaip procesas ir Lietuvos vaidmuo jame

www.alkas.lt
2011-04-07 15:00:57
2

Arvydas Daunys, www.knypava.lt

GlobalizacijaDaugelio paklausus, kas yra globalizacija, net nesupranta, ko klausiami, jiems atrodo, kad tai atviros sienos, laisva darbo rinka ir pan. Vien pliusai ir nieko daugiau. Šiame straipsnyje pabandysiu paaiškinti šiuos dalykus ir pateikti praktinių globalizacijos pavyzdžių Lietuvoje.

Trumpas globalizacijos apibrėžimas maždaug toks:
Globalizacija – tai veikų visuma, siekiant suvienodinti visų šalių teisines normas, sumažinti kalbinius barjerus, suvienodinti tikslus, valiutą, muitus, naikinti skirtingumą (taip pat ir tautiškumą), lengvinti kapitalo, prekių, paslaugų ir t.t. judėjimą visais lygiais. Ir dar galima pridurti – koncentruojantį kapitalą, resursus ir valdymą siaurame valdančiųjų rate. Tokio proceso pavyzdys yra ES susikūrimas ir jos valiuta €uras.

Kas yra globalizacija ir su kuo ji valgoma? – Įsivaizduokime, kad Lietuva 1990 metais turėjo savo pramonę, savo žemės ūkį, aprūpinantį gyventojus maistu, savo, nors ir silpną, finansų sistemą, kurią pati valdė, savo pigios energetikos sistemą, o konkrečiai – IAE ir jokių užsienio skolų.

1990 m. buvo paskelbta privatizacija, bet kadangi tuo metu žmonės neturėjo legaliai uždirbtų tokių pinigų, reikalingų, pramonės įmonėms išpirkti, tai buvo sukurta investicinių čekių sistema: apytiksliai suskaičiuotas Lietuvos turtas ir išdalytas šalies gyventojams kaip investiciniai čekiai (šalies turto dalys-pajai).

Daugelis panaudojo šiuos čekius butams išsipirkti, bet dar daugiau žmonių juos tiesiog pardavė įvairioms tuo metu susiformavusioms bendrovėms arba „investavo“ į tuo metu susikūrusias „investicines“ bendroves. Tos bendrovės greitai žlugo ir jų valdomi „investiciniai čekiai“ nukeliavo nežinoma kryptimi. Teisėsauga tuo niekada „kažkodėl“ nesidomėjo.

Tokia pati sistema buvo vykdoma ir Rusijoje, tik ten buvo vadinama – „vaučeriu“. Sistema buvo sukurta, kad visas likęs valstybės turtas būtų paimtas į jau realiai jį valdžiusių įmonių vadovų rankas. Sakau „įmonių vadovų“ sąlyginai, nes nežinoma, kas stovėjo už jų pečių ir iš kokių šaltinių buvo gaunamos lėšos investicinių čekių pirkimui.

Stambius pramonės objektus valdžiusi administracija organizavo darbuotojų kooperaciją: išpirko tuos objektus iš valstybės, vėliau tuos pačius darbuotojus metė už borto. Bet kuriuo atveju savininkais likdavo tikrai ne darbuotojai, nors tai buvo jų visų lėšomis įgytas turtas.

Vėliau, atvėrus sienas ir įteisinus laisvą kapitalo ir prekių judėjimą, visa gamyba žlugo, nes nesugebėjo konkuruoti su žymiai pigesnių prekių srautais iš užsienio.

Paaiškinsiu gamybos savikainos sandarą. Pagrindinė gamybos savikainos sudedamoji yra klimato zona. Sakykime, pietų Kinijoje gamykla pastatoma per mėnesį, o kartais dar trumpiau. Ten tereikia išasfaltuoti aikšteles, surinkti karkasą, nes atvežama įranga, paruošta darbui.

Dabar paimkime tokią šalį kaip Lietuva. Čia pastatai turi būti statomi jau su pamatais, apšildymo sistema, storomis sienomis. Ir viso to  neįmanoma padaryti per 1–2 mėnesius, gali prireikti net  1–2 metų. Papildomos išlaidos – apšildymas žiemos metu. Atitinkamai didėja gaminių savikaina ir ilgam laikui užšaldomos investuotojo lėšos.

Išvada visiškai aiški – šiltesnio klimato šalyse bet kokios produkcijos savikaina yra pigesnė nei šiauriau esančių šalių.

Esant laisvam kapitalo ir prekių judėjimui, prekių grupių kainos suvienodinamos. Pavyzdžiui, jūsų įmonė gamindama tam tikrų parametrų televizorių negali jo parduoti brangiau nei panašus parduodamas kitose šalyse, nes jo tiesiog nepirks. Tai vienas iš globalizacijos proceso pasekmių.

Dabar grįžkime prie privatizacijos, kurią užbaigus Lietuvos pramonė tiesiog žlugo kaip ir žemės ūkis. Lietuvos produkcija buvo nekonkurencinga dėl aukščiau paminėtų priežasčių, t.y. būtent dėl klimato. Egzistuoja tokia lentelė, kurioje parodoma, kiek ir kokioje šalyje kainuoja gamyba. Ji skirta investuotojams.

Šioje lentelėje parodytas šalių konkurencingumo lygis. Norint gauti 100 dolerių pajamų, reikia investuoti tam tikrą sumą.  Amerikoje norint gauti 100 dolerių pajamų, reikia investuoti 93 dolerius, kad būtų uždirbti 7 doleriai pelno.

Kaip matome iš lentelės, labai mažai šalių gali šiuo metu pelningai dirbti esamomis globalizacijos sąlygomis. Būtent todėl visa gamyba perkeliama į Rytus. Jokie investuotojai neinvestuos į šalį, kurios investicijų rodikliai mažesni už optimalius.

Lietuvos rodikliai yra apie –55%, t.y. žemesni nei Lenkijos. Lenkijoje investicija į gamybą yra –40%. Nuostolinga, bet kadangi aplink yra šalių, kurių nuostolingumas dar didesnis, tai Lenkija kol kas laikosi.

Dabar suprantame, kad privatizacija buvo įvykdyta ne todėl, kad keltų ūkį, kurį vadina ekonomika (ekonomika – tai mokslas, kuris nei kilti, nei kristi negali), o todėl, kad išpardavus tai, kas dar buvo vertinga, pilnai sugriautų pramonę-gamybą.

Visa gamybos įranga buvo parduota kaip metalo laužas.Vadinasi, iš privatizacijos uždirbo tik tie, kas griovė mūsų pramonę. Tai vienas iš globalizacijos dėsnių, koncentruojantis gamybos priemones ir energijos resursus: griauti bet kokias gamybas šalyse, plečiant jau egzistuojančių gamybų rinkas.

Kitaip tariant, jei mes nebeturime televizorių gamyklos, mes nebeturime ir keleto šimtų su ja susijusių darbo vietų, mes nebeturime gaunamų iš jos mokesčių – sumažėja mūsų išgyvenimo tikimybė, su kuo susiję gimstamumo mažėjimas ir emigracija. Bet užtai kažkam atitenka mūsų rinkos dalis ir  iš to gaunamas pelnas.

Kadangi tiems atleistiems žmonėms iš kažko gyventi reikia, reikia ir jiems pašalpas mokėti, todėl valstybė (tai yra mes visi) turi lįsti į skolas, kad apmokėtų šių žmonių išlaidas.

Viskas, kas paminėta aukščiau, tinka ir žemės ūkio produkcijai. Pasaulyje egzistuoja vidutinė jautienos rinkos kaina. Sakykim, Baltarusijoje jautienos savikaina – apie 1,25 dolerio (Lietuvoje panaši) už kilogramą. Į ją įeina gyvulio maitinimas žiemą, transportavimas į skerdyklą ir t.t. Argentinoje ir Naujojoje Zelandijoje jautienos kilogramo savikaina 0,05 dolerio už kilogramą.

Ten žolė auga kiaurus metus, gyvuliai ganosi aptverti viela, kuria paleista elektros srovė, vienas piemuo gano 10 000 galvijų bandą. Kai gyvuliai nuėda aptvertą plota, šalia aptveriamas kitas plotas ir jie nugenami ten. Kai tik gyvuliai pasiekia reikiamą svorį, čia pat paskambinama ir į pakrantę atvyksta refrižeratorius (laivas), gyvuliai savo eiga nueina į jį, ten juos sutvarko ir išveža į pardavimo vietas. Duomenys iš prof. Ždanovo paskaitos.

Dabar įsivaizduokime, kad į mūsų šalį atvežama jautiena iš Argentinos ir pardavinėjama po 0,20 dolerio (apie 0,5 LT/kg). Kaip manote, kas atsitiktų su mūsų mėsos augintojais po gero mėnesio ir kas pirktų jų produkciją? Manau, kad žlugus mūsų gyvulininkystei, monopolistai galėtų kainas kelti kiek norėtų, rinktis nelabai būtų iš ko.

Taip mes atvėrėme sienas laisvam prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui. Ir suprantama iškart už tai sumokėjome, nes į Lietuvą plūstelėjo pigūs maisto produktai. Pigūs ir pilni visokių nepageidautinų priedų, kurių neigiamą poveikį visi pajuto jau po kelerių metų.

Blogiausia, kad šie pigūs produktai griauna mūsų žemės ūkį. Sakysite, na ir kas? Kam mums tokie brangūs, tegu ir savi produktai? Atsakydamas pateiksiu pavyzdį:
Štai Rusijoje, kai B.Jelcinas atvėrė sienas pigiems kumpiams iš JAV, jais buvo užverstos visos parduotuvės. Jie kainavo du kartus pigiau nei rusiškos vištos. Per mėnesį žlugo visa paukštininkystės pramonė. Tiesiog bankrutavo, nes negalėjo konkuruoti su dukart pigesne mėsa. Po pusmečio, kai nebeliko konkurentų tiems patiems kumpiams, jie pakėlė kainas iki tokių, kuriomis pradžioje buvo įkainota paukštiena. Bet paukštienos pramonė jau buvo sužlugdyta ir rinkoje jau karaliavo amerikiečių kumpiai. (Duomenys iš prof. Ždanovo paskaitos)

Ir įsivaizduokime, kad visose srityse vyksta tas pats? Nebeturime savo pramonės,  žemės ūkio, energetikos, finansų sistemos. Nebeturime nieko, kas suteiktų saugumo, apsisprendimo laisvę. Viskas priklauso nuo kitų subjektų sprendimų. Savo nebeturime nieko absoliučiai.

Turime tik žmones – piliečius, kuriems viso to reikia ir valdančiuosius, kurie 20 metų darė viską, kad iki to būtų prieita – naikino visa tai. Vykdė savo šeimininkų užduotį. Nors mums buvo sakoma, kad einame į laisvą rinką ir buvo šlovinama laisva Lietuva.

Ir dabar mūsų žemės ūkio griovimas eina jau antrą ratą – ūkininkams iš ES fondų siūlomi pinigai už tai, kad jie nedirbtų. Kaip manote, kodėl mokami pinigai? Nagi todėl, kad pašalintų konkurentus iš rinkos. Praeis keleri metai ir šalyje nebeliks savų žemdirbių, tada mums galės pardavinėti, ką tik norės, mes neturėsime alternatyvos rinktis. Ir mūsų Žiurkių karaliai palaiko šią politiką, juk tai jų šeimininkų politika. Arba jie tiek susitepę, kad bijo atsisakyti tą daryti, net suprasdami kur link eina šalis, nes supranta ir tai, kad šeimininkams paviešinus jų darbus atsakomybė gali būti baisi. Arba/arba.

Visos šalys kaip nors stengiasi saugoti savus maisto gamintojus, nes supranta, kad maistas yra tai, be ko išgyventi neįmanoma. Mūsų Žiurkių karaliai daro atvirkščiai, nes globali pasaulinė politika reikalauja ūkio resursų koncentracijos, kurios esmė iš tiesų yra tik trečiųjų šalių ūkių griovimas, kad išsaugotų mūsų Žiurkių karalių šeimininkų interesus. Ir jei todėl, kad įvykdytų savo šeimininkų užduotį, reikės sugriauti savo pačių šalies ūkį, tai Žiurkių karaliai tą ir padarys, jie jau tą daro, jie jau peržengė tą ribą, kai dar kreipiamas dėmesys sąžinei.

Ką turime šiandien?
Planus statyti naują AE, kurią apmokės mūsų vaikai ir anūkai. Bet kažkodėl visai nekreipiama dėmesio į pasiūlymus dėl alternatyvios energetikos, nes alternatyvi energetika išslysta iš globalios kontrolės, jos neįmanoma kontroliuoti, nes kiekvienas kaimas gali turėti savo energijos šaltinį, o tai visiškai prieštarauja resursų koncentracijos strategijai.

O štai AE, kuriai pastatyti reikalingos milžiniškos lėšos, labai atitinka resursų koncentraciją, nes už kiekvieną pagamintą šalies BVP vienetą, AE savininkai irgi gaus savo dalį, nes ta AE nebus Lietuvos. Ji tik stovės Lietuvos teritorijoje ir terš mūsų aplinką.

Kokia išvada?
Tokioms šalims kaip Lietuva išgyventi galima tik vienu atveju – kai aukščiausiuose valdžios sluoksniuose sėdės sąžiningi žmonės, galvojantys ne apie siaurus savo šeimos ar partijos interesus, o apie valstybę. Kai vadovaus ne partijos „lyderis“, o idėja įrašyta konstitucijoje. Kai rinkimuose iš apačios iškels kandidatus, o ne partinius sąrašus. Kandidatai turi atstovauti juos išrinkusių rinkėjų interesus, o ne gauti laisvą mandatą ir 4 metus veikti Seime nežinia ką, ir nežinia kieno naudai.

Ir žinoma būtina atsisakyti globalizmo idėjų. Imant  JAV kaip pavyzdį, tai galiu pasakyti, kad bepigu mokyti kitus, kai savo pinigus ne užsidirbi, o gali tiesiog atsispausdinti ir nusipirkti kitose šalyse, ko užsimanei. JAV jau nebeužsidirba  pragyvenimui, ji apvagia kitas šalis spausdindama popierėlius, bet būtent joms globalizacija labai būtina, nes pasaulyje jau nebeliko tiek turto, kiek JAV išleido pinigų.

O mes? Ką galvojame mes? Ar dar yra globalizmo šalininkų?:)

Knypava
Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Prusas says:
    14 metų ago

    atomine yra nelaime Lietuvai

    Atsakyti
  2. fn says:
    14 metų ago

    Privatizacija buvo vykdoma siekiant ne sugriauti, kaip teigia autorius, o pasipelnyti. Jei kažką naikint ir griaut apsimokėjo, tai ir buvo daroma. Jei apsimokėjo negriaut, tai ir negriovė. Pavyzdžių pilna.

    Lietuvos išgyvenimo receptas juokingas. Aukščiausiuose postuose sąžiningų žmonių niekada nebuvo, nėra ir nebus- jie nubyra arba perauklėjami žymiai anksčiau. Kai koks vadukas pradeda skiest apie valstybės interesą, mane nupurto šiurpas, nes iš anksto žinau, kad kažkas nukentės. Valstybės interesai yra vienas baisiausių kada nors sugalvotų dalykų. Yra tik kiekvieno, atskirai paimto žmogaus interesai, geriausiu atveju- nedidelės žmonių grupės bendri interesai, o valstybės interesas yra monstras traiškantis gyvus žmones.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vaistai | pixabay.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų

2025 05 16
VKI viršininkas, dr. Audrius Valotka | LKI nuotr.
Lietuvoje

Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos

2025 05 16
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Vartotojams – daugiau duomenų ir aiškumo apie prekes

2025 05 16
Mildos šventė
Etninė kultūra

Romuva kviečia į pavasario sambarius ir Mildos šventę Margionyse

2025 05 16
Vėjo jegainės | enmin.lrv.lt nuotr.
Energetika

Seimas pritarė tolimesniam jūrinio vėjo energetikos vystymui

2025 05 16
Kęstutis Budrys
Lietuvoje

Aptartos priemonės Rusijos šešėliniam laivynui užkardyti

2025 05 16
Hibridinių parkų statybos pradžia
Energetika

Pasvalio rajone – trijų saulės ir vėjo hibridinių parkų statybos

2025 05 16
Elektros kaupimo įrenginiai
Energetika

Kodėl verta įsirengti elektros energijos kaupiklius?

2025 05 16

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • Į pilį sugrįžta didikų Gelgaudų šeimos istorija
  • Vaistai, keliantys didžiausią priklausomybės pavojų
  • Kalbos inspekcijai vadovaus A. Valotka, liberalai žeria kritikos
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

LDK ir Lenkija prieš Liublino uniją 1526 m.

R. Dilius. Tautinė tapatybė – muziejinė egzotika ar būtina išlikimo sąlyga? (II)

2025 05 07
Žalvariniai papuošalai | MJR archyvinė nuotr.

Kuršėnai kviečia iš naujo atrasti senuosius amatus

2025 03 24
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Neleidome ardyti savo valstybės: 2024-05-12 referendume tarėme – NE daugybinei pilietybei (III)

2024 05 14
Medardas Taurinskas | Asmeninė nuotr.

M. Taurinskas. Medis be šaknų ir šakų

2021 12 24
„Iš savo varpinės“: Valdžia netenka elito palaikymo?

„Iš savo varpinės“: Valdžia netenka elito palaikymo?

2021 08 27
Klausas Švabas | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Iš savo varpinės“: Klauso Švabo forumas įžengia į Lietuvą

2021 08 09
Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: 50 metų globalizacijos

2021 04 30
Krescencijus Stoškus | Alkas.lt,, J. Vaiškūno nuotr.

K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

2021 04 16
A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

A. Jakubauskas: Valstybė iš tikrųjų yra griaunama

2021 04 07
XVI Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongresas bus virtualus

Punske bus surengtas XVI pasaulio lietuvių jaunimo kongresas „Ateitį kuria tradicija“

2021 03 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Bartas apie Signataras Z. Vaišvila reikalauja VRK veiklos skaidrumo ir teisingumo
  • skt, apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • skt. apie Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka
  • GINTARAS apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
  • -.-.- apie G. Skamaročius. Kaip Deivės Mildos ir meilės vardas atlaikė nutautinimus kaimyninėse šalyse
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai