Šeštadienis, 1 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Įvyks diskusija: „Ar Lietuva praranda savo kultūrą? Ar reikia ją gelbėti?“

www.alkas.lt
2011-03-31 10:00:22
11

www.alkas.lt

Punia_Margiris_Pilikalnis-lt-wikipedia-org-nuotrŠiandien, kovo 31 d. 18:00-20:00 val., Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto 201 auditorijoje (Universiteto g. 9/1, Vilniuje) klubas „Nuomonė“ visus norinčius ir galinčius kviečia į diskusiją  „Ar Lietuva praranda savo kultūrą? Ar reikia ją gelbėti?“

Prieš diskusiją mitologas dr. Dainiaus Razauskas skaitys pranešimą „Mūšis, kurį Lietuva pralaimėjo, ir jo istorinė pamoka, kurią vienąsyk laikas išmokti“.

„Lietuviai per amžius nugalėjo beveik visus pagrindinius karus, bet nuolat traukėsi, mažėjo ir nyko, nes kariavo „ne tą karą“. Tikrasis karas vyksta dvasioje, visuomeniniu lygmeniu – kultūroje“, – teigia mitologas dr. Dainius Razauskas savo paskaitoje.

Dainius Razauskas – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojas, žurnalo „Liaudies kultūra“ Mitologijos ir bendrųjų kultūros reikalų skyriaus vyresnysis redaktorius, Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro lektorius.


____________________________________________________________
Susiję straipsniai:
D.Razauskas: tikrasis mūšis dėl Lietuvos vyksta mūsų dvasioje (audio)

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Esantis says:
    12 metų ago

    Gera paskaita buvo… Pavydžiu Razauskui susitvardymo kuomet atsiranda juodosios skylės bandančios praryti visą išminties pasidalinimo esmę… turėsiu dar daug ko išmokti 🙂

    Atsakyti
  2. Juodoji skylė says:
    12 metų ago

    Puiku kai tokios diskusijos Lietuvoje jau vyksta. Dėkui lektoriui už problemos formulavimą. Diskusijome išgirdau frazę, kuri ją vainikavo: “Mylėkime vieni kitus ir viskas bus gerai…”. Mylintis žmogus net visaryjančioje juodojoje skylėje matys dar vieną astronomijos reiškinį, kuris turi teisę gyvuoti beribėje spalvingoje vysatoje. Mylintis žmogus vertina širdimi o ne pilvu. Mylintis žmogus nori kitam gero, nesitikėdamas už tai nieko, o gaudamas už tai dešimteriopai. Mylintis žmogus žino ten kur meilė, ten gyvybė, ten atgimimas. Nežinau ar galima išmokti ar išmokyti mylėti, nes tai emocija nepavaldi protui. Ir tam nereikia diplomų išsilavinimo balsavimų ar dar kito išmintingo įsikišimo. Ir dar, protą galima pavergti, meilės – ne. Dar kartą ačiū visiem už maloniai praleistą laiką.

    Atsakyti
    • Esantis says:
      12 metų ago

      Ugnį kuri savim besipuikuodama naikina mano turtą aš gesinu vandeniu. Ir visai ne dėl to, kad manyčiau jog ugnis neturi teisės gyvuoti.
      O antra – kas iš to, kad žmogus kalba vieną, o elgiasi tam visai priešingai reikalaudamas pagarbos sau, o tuo pat metu rodydamas nepagarbą kitiems…

      Atsakyti
      • Juodoji skylė says:
        12 metų ago

        Šiva savo visagriaunantį šokį šoka apasmara’i ant nugaros. Jei tikėti gerb. A.Patacko įžvalga, kad lietuvių kalbos žodžių stuburas yra priebalsiai, tai apas (apa) yra upė. Sanskritu apas viena iš reikšmių yra vanduo. Antras žodis mara (morė) mirtis. Tada apasmara yra vandens mirtis. Ir jei mes savyje ar aplink save imame matyti kažkokį turtą, prie kurio bandome prisirišti VISADA prisišauksime ugnį, kuri tą turtą pasiglemš. Lygiai taip pat indiškas šyva lietuvių kalboje yra šyvas. Kaip čia nepacitavus: “Ir atlėkė šývas arklys, teip baltas, kad net visą žemę nušvietė”.
        Dar kartą atsiprašau už sugriautą akademinę jūsų aplinką. Išgirdęs pakvietimą nuoširdžiai įtikėjau, kad sutiksiu bendraminčius, kuriems rūpi ne sava, o Lietuvos ateitis.

        Atsakyti
  3. Prusas says:
    12 metų ago

    mes laimedavome musius, o gynybini kara del gyvasties pralaimejome…ar tik ne todel kad jis VISADA

    Atsakyti
  4. Prusas says:
    12 metų ago

    BUVO TIK GYNYBINIS?

    Atsakyti
    • Prusui says:
      12 metų ago

      Vakar Jūs sužinojote žinią, kurią vieną dieną irgi ištarsite viešai. Bet nepatikėjote. O tam kad patikėtumėte Jums teks išmokti rašyti Krivių naudotu raštu krivas. Krivomis šios žinios buvo vadinams, nes visos žinios kreivos, jei kiekviena raidė neneša visiems skaitanties tos pačios prasmės… Ne Prusija buvo Rasos (Saros) motinos žemių pakraštis, o Palašiai (Polša) ir Ukraina (Okrainy).

      Atsakyti
      • Prusas says:
        12 metų ago

        na taip juk raides ne nuo rodyti bet nuo raityti…kriviai-kirviai kiek pamenu turejo zodi kuris greiciau jau gelezi i vaska pavers nei bus atsiimtas…o krivules-kreivules (o gal krievules?) labai kazkaip i slaviska litva isvirto…nebuvo krivuliu kaip ir rasu, zemaiciu, suduviu ar leisiu, buvo Rusiai (galbut nuo rusena, tai yra amzinos liepsnos saugotojai arba Rusciai del to kad rustus ar net Risciai nes Jotuvos Vyciui pakluso), buvo Samogitai-pusiau Jotai, buvo Litva-Lietuva, buvo Sudovia-Soduva, buvo Deinovia-Dainava…visi sie israitymai apie rasas ir krivaicius yra prisigalvojimai neturintys pagrindo, taciau akivaizdu kad kaip ir Gardarikes atveju sostine buvo Gardinas, o veliau perkelus sostine Naujasis Gardinas, taip ir Kriviu krivaiciu kriviciu atveju sostine ir iseitinis zodis buvo Kreva kas savo ruoztu reiske kariu tvirtove Kareivines, o is tu kareiviniu vienas is ten buvusiu kovos kirviu tapo buvo paskirtas vyriausiuoju zyniu vaidila…tas kreivuliavimas butu buves zinomas Gediminui ir mes dabar sakytume ne runos, ne raides-raitytos, ne rastas-raizytas bet ikreivintos sventos krivules…nebuvo to todel ir neisliko, o prikuru as galiu ir daugiau cia pateikti jei tik noro yra…reik turet logine seka, be jos gausis kad faraonai su vikingais muse neandertaliecius juros periodo parke, todel tie sunyko, o mustukai isliko

        Atsakyti
      • Prusas says:
        12 metų ago

        as suprantu Aivarai tavo logine spraga…atrades sarmata pats save pasidarei besarmaciu ir itikejai savo isvedziojimu teisingumu…sarmatija kaip sergek motule gal ir buvo, bet matriarchato – niekada…o pagarba motinoms buvo visada musu kulturoje, deja tos sauromatu amazones nebuvo vadoves vyrams…tik jos gyveno uz dono ties volga ir buvo tiurku gimines…o legenda aprase rusu susiformavima kai Lietuviu gentys uztiko viena genti kurios vyrus visus iszude klajokliai, o moteris isprievartavo, todel tikrai galejo buti toks laikinas tik moteru visuomeninis darinys…bet atejo Lietuviai ir is amazoniu padare normalu patriarchata vadinta sauromatais kurie yra iseitine rusu kalbos gentis…veliau sarmata buvo valkiojama kaip ir germanija (geri monai su Germanariku priesakyje dar pries Gardarike…nereik pamirst kad ir Dniepras senoveje buvo Gero upe, jokiu budu ne Boristeniu)…taip kad musu laukia dar ilgas kelias iki istaku atnarpliojant praeities ivykiu pinavijas

        Atsakyti
      • Prusas says:
        12 metų ago

        o pakrasciai yra kresai, bet ne okrainai 🙂 Ukraina yra Galicijos-Herodoto Galejos vertinys i slavu kalba…slavus junge tik rusu-moskovitu kalba, ne taip kaip mus – kraujas.

        Atsakyti
  5. Juodoji skylė says:
    12 metų ago

    Kartą pas mokytoją atėjo mokinys ir tarė: “Mokytojau noriu būti pranašu”. Į ką mokytojas atsakė: “Sunkiausia bus iki keturiasdešimties”. “O kodėl iki keturiasdešimties?”-paklausė mokinys. “Nes po keturiasdešimties priprasi…” – atsakė mokytojas.
    Viešai atsiprašau už savo elgesį, o tiksliau už savo vertinimus ir tą formą kuria juos išdėsčiau. Tik vertinimas mus verčia tobulėti. Tai žino kiekvienas mokytojas. Ačiū jums už Jūsų vertinimą. Nuoširdžiai linkiu vieną dieną suprasti, kad nieko iš nieko neįmanoma pareikalauti. Mokša ir yra pasidaryti tobulu per vieną gyvenimą, kad nebereiktų kartoti savo praeitų gyvenimų klaidų. Tobulėjimo kelyje mes būsime vertinami. O kelio gale mūsų laukia amžina palaima. Šiandien mes ją vadiname anapiliu. Nuoširdžiai tikiu, kad mes tai galime turėti šiame gyvenime, nes, jei tikime, Dievas išpildo visus mūsų norus.

    Su Dievu

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
J. Česnavičiaus nuotr.

J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs

2023 02 07
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Senovė ir mes

2022 12 20
https://alkas.lt/wp-content/uploads/2022/12/Dainius-Razauskas-ir-Rasa-Cepaitiene-alkas-lt-ekrano-nuotr.jpg

Mitologas D. Razauskas apie mitologijos reikšmę šiandienai

2022 12 14
Vilniaus senamiestis | KPD Vilniaus teritorinio padalinio nuotr.

Rotušėje vyks paskaita “Vilniaus miesto etnokonfesinė sudėtis (XIV a. pab.–XVIII a.)”

2022 12 13
Rodyti daugiau

Naujienos

Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“ | knygos.lt nuotr.
Etninė kultūra

Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“

2023 04 01
Klastotė | „Idea Prima“ nuotr.
Lietuvoje

Grėsmę kelia intelektinės nuosavybės vagystės

2023 04 01
Užupio Respublikai 25-eri | rengėjų nuotr.
Šventės

Užupio Respublika švenčia 25-ąsias neprigulimybės metines

2023 03 31
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Lietuvoje

Elektos įrenginių priešas – įtampos svytavimai

2023 03 31
Vaikai | pixabay.com nuotr.
Naujienos

Į pagalbą vaikams – socialiniai darbuotojai

2023 03 31
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Ungurys | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Prasideda vajus „Saugom ungurį“

2023 03 31
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip sumažinti skrydžių baimę?
  • B. Ropė. Kas atpigins žmonėms elektrą ir pažabos bankus?
  • Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
  • Kaune bus pristatytas knyga „Tradicinės Velykos. Šiuolaikiniai margučiai“
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

by daiva
2023 02 14
3
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

Sutrumpintas J. Basanavičiaus straipsnis, 1883 m. „Aušroje“ Nr. 7 skelbtas pavadinimu „Aušra“ ir „Dziennik Poznański“. Paskutiniuose metuose gana tankiai ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Atsakymas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • NUORODOS apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Bartas apie NS reikalauja atmesti kalbininkų pasmerktą kalbos įstatymą
  • Socialistas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis

Šiandien Kaune – susitikimas su gudų etno-fotografu fotoalbumo „Pagonybė“ autoriumi A. Liankevičiumi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai