Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt

Šiandien. kovo 31 dieną, 19 val. Kauno fotografijos galerija (Rotušės a. 1 / Vilniaus g. 2, Kaunas) kviečia pabendrauti su vienu iš galerijoje rodomos parodos autoriumi, baltarusių fotomenininku Andrejumi Liankevičiumi.
Susitikime A. Liankevičius ketina pasidalinti savo kontrastinga patirtimi bendraujant su Baltarusijos specialiųjų tarnybų atstovais, pareigūnais, taip pat apžvelgti fotografijos padėtį šioje šalyje, sąlygas, kuriomis dirba fotožurnalistai bei pasvarstyti, kokia fotografija nėra įdomi Baltarusijoje, tačiau prikausto likusiose Europos šalyse parodų lankytojų dėmesį.
Iš Gardino kilęs A. Liankevičius gimė 1981 Gardine. 2004 m. nacionaliniame Baltarusijos universitete yra įgijęs ekonomikos bakalauro diplomą. 2004-2005 studijavo Kaukazo Media institute Jerevane. Čia gavo diplomą su pagyrimu ir buvo apdovanotas už fotografinę seriją apie jazidžių bendruomenę Armėnijoje. Nuo 2006 m. Andrejus dėsto foto-žurnalistiką Europos Humanitariniame Universitete Vilniuje.
A. Liankevičius bendradarbiauja su „European Press Photo Agency“ ir su tokiais leidiniais kaip „New York Times“, „Le Figaro“, „Newsweek“, „Die Zeit“, „Spiegel“, „GEO“, „GEO Lino“, „International Gerald Tribune“, „Rigas Laiks“, „Nasha Niva“, „Огонёк“ ir kituose.
Andrejus yra dalyvavęs 30-yje fotoparodų JAV ir Europoje, jo fotografijas galima buvo pamatyti parodose Baltarusijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir kitose šalyse.
2009 m. A. Liankevičius gavo Humanity Photo Awards apdovanojimą už fotografijas apie pagoniškuosius papročius Gudijoje.
2010 m. Lietuvos poligrafinė bendrovė Spaudos namai Arx Baltica 1650 egzempliorių tiražu išleido A. Liankevičiaus pirmąją fotografijų knygą „Paganstva“ tai yra „Pagonybė”.
Žinomas reportažinės fotografijos meistras staiga visa galva pasinėrė į tradicinę Gudijos kultūrą. Fotoalbumu „Pagonybė“ jis užtikrintai debiutavo kaip savitas, jautrus ir dvasingas etno-fotografas gebantis savo nuotraukomis perteiktį tą dvasinę tradicinės kultūros ir senosios pasaulėžiūros gelmę kurį Gudijoje iki šiol glūdi po plonu krikščioniškos tradicijos pudros sluoksniu.
Paklaustas kiek pagonybės išlikę Gudijoje Andrejus sako:
„Pirmosios bažnyčios Polesėje atsirado XVII–XVIII a. Tai apie ką kalbėti? Kitoje Baltarusijos teritorijoje bažnyčios taip pat atsirado gana vėlai XV–XVI a. Va ir viskas! Tai atsakymas į didįjį klausimą: krikščionybė kaip institucija atėjo čia tik prieš 400–500 metų! O Polesėje jai yra tik – 200 ar 150 metų! O prieš tai gyvavo kultūra, kuriai yra 20 tūkstantmečių. Suprantama, kad žmonės negalėjo staiga imti ir pakeisti savo gyvenimo būdo, savo santykių su aplinka, su gamta. Man pagonybė – tai ne religija, kaip galima pasakyti apie krikščionybę, o – elgesio, gyvenimo, darnios būties pasaulyje būdas. Pagonybė – tai ne kuomet pasukamos į kitas puses tekėti upės, ne kuomet iškertami medžiai, nes reikia pastatyti eilinį stadioną. Pagonybė – supratimas to, kad po mūsų ateis kitos kartos ir, kad gamta yra gyva ir viską jaučia“.
A. Liankevičius savo kūryboje ieško „tikrosios Gudijos“ ir bando apčiuopti baltarusiškosios tapatybės ribas. Fortografijos meistrui pavyksta sujungti atrodo nesuderinamus dalykus: reportažo tikrumą ir nepriekaištingai surikiuotą kompoziciją, kurioje nėra nė vieno atsitiktinio daikto, kurioje net gamtos būsena tartum Dievų sukurta specialiai fotografijai. Visos Andrejaus nuotraukos yra savaip nuostabios, tačiau kai kurios jų yra tiesiog šedevrai!
Keletas A. Liankevičiaus etno-nuotraukų:
Autorius klaidina: žodis gudas yra indoeuropietiškas ir lietuvių kalboje nuo seno pažymi kitokį, bet nebūtinai kitatautį – gudais neretai yra pavadinami ir lietuviai (žr. http://www.lkz.lt).
ne, gudas tai musu bendras vardas kiles is Jotu-Vyciu-Paginiu-Pagoniu
Jėga, super nerealiai gražios nuotraukos 🙂
O koks įspūdingas(!)šis jo foto albumas – 2010 m. Lietuvos poligrafinė bendrovė Spaudos namai Arx Baltica 1650 egzempliorių tiražu išleido A.Liankevičiaus pirmąją fotografijų knygą „Paganstva“ tai yra „Pagonybė”.
Gražu. Ir labai letuviška. 🙂 Kažkaip pagalvojau apie arijus, kurie čia atsikraustė, tais neatmenamais laikais iš Himalajų. Ir jaučiasi tiesioginis rišys, tarp mūsų, čia ir dabar gyvenančių, ir tų mūsų protėvių, kurie iš praamžių, per dvasias mus pasiekiančių. Jaučiasi amžinas laiko ratas į kurį įsilydo mūsų gyvenimai. Pagarba autoriui. 🙂
Įprasmintos akimirkos. Jėga.
Velmi Dziakui Andrej.
Būtinai nueisiu ir apžiūrėsiu, kol kas didelė pagarba ir jėga.
Gūdai toliau bando ieškot savo etninių šaknų 😀
Šūkis”UŽ BALTŲ SĄJUNGĄ”!
manasis Prusas yra nuo zodzio ispruses, kuris kilo is musu seno vardo Prūsas, nes tie kurie neiejo i Kijevo Rusia save laike protingesniais uz tuos kurie buvo zydkrikscioniu pavergti
cia as taip pajuokavau 🙂 isprusti yra proto vedinys
tas besisukantis raganu ratelis ir vaidilute lauzo gaisoj yra tikrai tarsi is pasakos…grazu
Tie senųjų baltų tikėjimo likučiai geriausiai ir galėjo išlikti labiausiai “civilizaciškai atsilikusiose” vietose – giriose, pelkynuose, kur kunigo ar kompartinio “kryžioko” koja negalėjo įeiti. Štai į kur reikia rengti ekspedicijas – Baltvyžio -Beloviežo girias ir pelkes.
ne Baltvyzio, o Balu Virzio prie Balu Stogo
del antru zodziu neesu tikras bet pirmas zodis yra Balu-Pelkiu
Suomiui klausimėlis:… apie arijus, kurie čia atsikraustė, tais neatmenamais laikais iš Himalajų…
gal nurodytumėt literatūros šaltinį šiam teiginiui
1. real Aryan in you tube, 2. Haplo grupė R1b1. Visa kita smegenėlių įtempimas. Ir nereikalinga literatūra. Nes su literatūra labai patogu – galvoti nereikia.
na nesamones skleidi…visiems zinoma kad nuo Gintaro krantu Arejai nukeliavo i Indija ir dalis ju issibarste pakeliui…dar ir dabar ten pilna melynu akiu…beje Azija yra pakites Arijos uzvadinimas, o Medai ir Persai yra dalinai maisyti Areju-Lietuviu palikuonys
Gal juokingai skamba, bet Hitleris ne taip toli buvo nuklydęs savo misticizme.
Lialialia…viskas labai gražu,bet žiūrint i šiūdienius yvikius,tai nelabai yr su kuo ten broliautis.Juk jie ten visi maskoliai,slavai.