Kaip anais, dar ne per tolimiausiais, laikais lietuvių raštai ir šnekta raibuliavo aktyvais, aktais bei aktyvistais (kolūkių, pionierių, komjaunuolių ir kitais), taip dabar jau kuris metas šniokščia ir putoja akcijomis, akcizais ir aktualiausiomis aktualijomis. Žodžiu, niekaip neišgalime būti tiesiog savimi, stygte nenustygstame vartyti kailį kaip rankovę – o maž per tai atrodysime „kietesni“ ir „mandresni“? Gal net prilygsime „išrinktiesiems“, tam troškių miglų gaubiamam „elitui“, kuris juk be jokios atodairos laužo liežuvį – net susiriesdamas? O maž nupigintos prekės parduotuvėje atrodys šis tas daugiau, nei šlamštas sumažintomis kainomis?
Juk AKCIJA – tai skamba! Ir kaipgi pyksi ant nevešėlių tamsybininkų, jei net aukščiausius mokslus krimtusi šviesuomenė, be to, patys rašytojai ir kalbininkai be paliovos akčioja apie dienos, kalbos, mokyklų, gyvenimo aktualijas ir nepailsdami aksi apie tai, kaip aktualu aktyviai puoselėti gimtąją kalbą? Taigi:
AKTUALIEJI AKTYVISTAI! AKTYVIAI AKTYVINKIME AKCIJAS AKTUALIJŲ AKTUALUMUI AKTYVUOSE AKTYVUOTAI SUAKTUOTI
Et, visos ką tik suminėtos ir tuščiagarbių įmantrakalbių taip pamėgtos skambenybės kilo iš lotynų kalbos veiksmažodžio ago, egi actum, agere, tiksliau – jo neveikiamosios rūšies dalyvio (actum) šaknies. Taip jau susiklostė, kad šis senas, garbus ir pats savaime neblogas veiksmovardis, beje, tolimas mūsiškio akstino (paskata, skatulys, postūmis) giminaitis, ilgainiui tapo neįtikėtinai reikšmingas – tai yra, įgijo galybę reikšmių (judinti, varyti, vesti, vyti, veikti, daryti, vykdyti, sviesti, svaidyti, mesti, įsukti, sukelti, paskatinti, neraminti, įkyrėti, ketinti, stengtis, reikšti, kalbėti, aptarti, dainuoti, deklamuoti, vaidinti, elgtis, įgyvendinti, valdyti, vaidelioti, gyvuoti ir taip toliau, ir taip toliau) – panašiai, kaip koks anglų go.
Betgi šitokią linkčių, prasmių, pusiau linkčių bei poreikšmių aibę „užkišti“ vien šiuo daugiaveidžiu daugiabriauniu ir jo „padariniais“ mūsų kalboje anaiptol netinka – mat ji vis dar tebėra sukaupusi neišsenkamas atsargas skambiausių žodžių įvairiausiems margiausiems dalykams žosmiai žosti, sakmiai nusakyti, aiškiai ir tiksliai nurodyti bei pavadinti.
Pradėkime nuo plačiau nei plačiai išplitusių nelemtųjų akcijų, kilusių iš lotynų actio (<ago, egi, actum, agere) – judėjimas, veiksmas, poelgis, veikla, atlikimas, bylinėjimasis, vyksmas. Kai tik žiosimės tarti ar užsimosime rašyti šį įkyržodį, tuojau pamiklinkime smegenis, ką iš tikro norime pasakyti: išpardavimas, nupiginimas, vaišinimas, dykai dalijimas ar kitas koks būdas patraukti rinkėjus, pirkėjus, lankytojus? O gal renginys, skirtas visuomenei įtikinti, paveikti, išjudinti? Tuojau žiūrėkime, koks tas renginys, ir jį gražiai įvardinkime: minėjimas, vaidinimas, susibūrimas, suvažiavimas, aptarimas, priemonė atkreipti dėmesį – pagyros, liaupsės, pašlovinimas ar, priešingai, išpeikimas, nuvainikavimas, teismo ar kitoks posėdis ir panašiai. O gal mugė, eitynės, šėlionės, gūžynės, kuokynės, gegužinė, vakaronė, iškyla, vaišės gamtoje, nemokamos vaišės, sūrių, alaus ar kita ko šventė, kaukėti persirengėliai, pakiemininkai, pokštininkai, minios linksmintojai, sueiga, sąskrydis, žygis?
Tartum piktas dyglys kalboje kyšo aktas (lotynų actus< ago, egi, actum, agere – raginimas, skatinimas, judėjimas, veržimasis, poelgis, veiksmas, vaidinimas), reik nereik grisiai brukamas „moksliukų“ ir „protuolių“, deja, dažniausiai nereikalingas, nes neatstoja vyksmo, vykdymo, veiksmo, atvejo, apraiškos, apeigos, iškilmės:
„Prievartos aktas…“ – prievartos atvejis arba tiesiog prievarta…
„Vienybės (santarvės, draugystės) aktas…“ – vienybės (santarvės, draugystės) apraiška…
„Pirmas aktas (teatre)…“ – pirmas veiksmas…
„Jis atliko pasipriešinimo aktą…“ – pasipriešino…
„Aktų rinkliavos (teisme ir kitur)…“ – vykdymo išlaidos…
„Aktų salė…“ – apeigų, iškilmių menė.
Vietoje akto (kaip dokumento <lotynų documentum – pamokymas, mokymo pavyzdys, parodymas, liudijimas < doceo – mokau) daug geriau tinka raštas, popierius, pažymėjimas, įrodymas, liudijimas, patvirtinimas (notaro), sprendimas, nutartis (teismo), leidimas, apribojimas:
„Žemės naudojimo aktas…“ – raštas (leidimas) naudotis žeme, pažyma apie žemės naudojimą…
„Turto perdavimo (paveldėjimo) aktas…“ – turto perdavimo (paveldėjimo) raštas…
„Surašyti aktą…“ – surašyti raštą, įvykio liudijimą, draudimą, perspėjimą, patvirtinimą, vykdomąjį popierių…
„Civilinės būklės aktai…“ – raštai (pažymos) apie piliečių būklę (gimimo, mirties, santuokos, ištuokos įrašai, liudijimai)…
„Nepriklausomybės (laisvės) aktas…“ – nepriklausomybės (laisvės) skelbimas, nepriklausomybės (laisvės) paskelbimo (suteikimo) liudijimas, raštas, kuriuo skelbiama nepriklausomybė (laisvė), o jo signataras (<lotynų sigantor< signo – žymiu, tvirtinu /žymekliu, antspaudu/, pasirašau) – tiesiog jį pasirašęs asmuo, nepriklausomybės (laisvės) skelbėjas.
Iš akto netruko rastis ir aktuoti, tai yra surašyti raštą, vykdomąjį popierių, pažymą ar liudijimą…
„Visi trūkumai turi būti kruopščiai suaktuoti…“ – … surašyti, sužymėti, išdėstyti…
Visur be atodairos kemšamą aktyvus (lotynų activus – veiksmo, veiksnus, veiklus, veikiantis< ago, egi actum, agere – veikti, varyti) geriau keisti skambiais lietuviškais veiklus, veikus, judrus, karštas, ugningas, krutus, darbus, bruzdus, stropus, uolus, nepasėda, nenuilstantis, nuodarbus, plušus, smarkus, našus, spartus, šorus, agnus, aprėpnus, norus, domus, neabejingas, nenurimstantis. Iš šio nuvalkioto ir dulkėtų raštinių nuobodžiu alsuojančio būdvardžio pridygo visas pluoštas panašių netikėlių:
Aktyvacija – ko nors parengimas veikti arba naudoti.
„Tuojau aktyvuosime jūsų kortelę…“ – pažymėsime kortelę, kad galėtumėte ją naudoti…
Aktyvas (lotynų activus) – veikliausi kokios draugijos, sąjungos ar sambūrio nariai, branduolys. Taipogi veiklusis pradas, veikioji, judrioji, apyvartos pusė, dalis.
„Suburkime aktyvą..“ – suburkime branduolį…, sutelkime neabejinguosius, tuos, kam labiausiai rūpėtų, kas galėtų našiausiai darbuotis…
„Tegu aktyvas sprendžia…“ – tegu sprendžia veikliausieji, daugiausiai pasitarnavę, nuveikę…
Aktyvinimas – išjudinimas, įsukimas, leidimas apyvarton, vartojimas, skatinimas, raginimas, spartinimas, skubinimas.
„Suaktyvinkime mases…“ – išjudinkime, skatinkime, raginkime žmones…
„Suaktyvinti vidutinį verslą…“ – išjudinti, įsukti, paskatinti, paspartinti, paremti, sustiprinti verslą…
Aktyviai – smarkiai, smagiai, su ūpu, su pagava, paplasta, įnirtingai, siautulingai, veržliai, nesulaikomai, nesuvaldomai, nežabotai, pašėlusiai, iš viso spėko, kiek jėgos leidžia, ugnis vanduo, pakniopstom, kaip akis išdegęs, rankoves atsiraitęs; darbais, o ne žodžiais; nuo žodžių prie darbų; paukšt, šmaukšt – ir gatava; pasakyta – padaryta, iš širdies, stačia galva, visa širdimi, liežuvį iškišęs, kaip iš pypkės, net pyška, dulkės (kulnys) rūksta, garas (burbulai) virsta, bamba žaliuoja (raukšlėjasi), akis išplėtęs, nagus išskėtęs.
Aktyvistas – veiklus, nepasėda žmogus, visuomenės, bendruomenės ar kokio sambūrio stropus, nenuorama narys: judintojas, varytojas, karštuolis, užsidegėlis, stropuolis, pirmūnas, plėšūnas, spartuolis, triūslys, ūmuolis, uolūnas, veiklūnas, bitė, skruzdė, ant ledo (prasi)kurtų, sambūrio dvasia, visuomenės veikėjas, šviesuolis, švyturys, švietėjas, mokytojas, vadas, ragintojas, su ugnele.
Aktorius (lotynų actor – veikėjas, vykdytojas, išpildytojas, ieškovas, kalbėtojas, vaidintojas<ago) – vaidila, vaidintojas, atlikėjas, dainius, dainininkas, šokėjas, juokdarys, pokštininkas, šaipūnas, pavaipa, apsimetėlis, dviveidis, monų monytojas, išverstakailis, akidūmis, miglapūtis, pamėgdžiotojas.
Šią atkarią „rinktinę“, ką ir besakyti, usnių ir kiečių vainiku vainikuoja aktualiosios aktualijos, kurios visas pievas prisėjo iš to, kas aktualu (aktualus<lotynų actualis=activus – veiksnus, tikras, tebeveikiąs, tai yra dabartinis, šiuolaikinis< ago) – kalbamuoju metu svarbu, opu, rūpima, dega, neatidėliotina, neduoda ramybės, be to, gyvuoja iš tikro (priešprieša tam, kas numanoma, tariama, įsivaizduojama, galima ar ko tikrovėje iš tikro nėra).
„Mums tai labai aktualu…“ – šiandien šis dalykas mums itin svarbus, opus…
„Mums tai neaktualu..“ – šiuo metu mums tai nesvarbu, nerūpi…
„Domina šio klausimo aktualumas…“ – įdomu, kiek šis klausimas svarbus šiandien…
„Aktualieji ištekliai vertingesni, nei galimieji…“ – verčiau branginkime tai, ką iš tikro turime, nei ką galėtume turėti kadaise…
„Aktualūs pavojai rimtesni už virtualius…“ – tikrieji pavojai rimtesni už tariamus, menamus, įsivaizduojamus…, tikrovė pavojingesnė už pramanus…
„Aktualūs uždaviniai…“ – nūdieniai, nūnai svarbūs uždaviniai…
„Šių dienų aktualijos…“ – tai, kas nūnai svarbu, opu, rūpi, esminga, reikšminga, reikalinga, prasminga, lemtinga, reikmu, gyva, degama, pravartu, brandu, iškilu, vertinama, pabrėžiama, iškeliama, išaukštinama, sureikšminama…
Beje, sakyti, „dabarties, šių dienų ar nūdienos aktualijos“ – tas pat, kas „sviestas sviestuotas“, nes lotynų actualia – dabar, kalbamuoju metu, svarbūs dalykai.
Skaityti ankstesnį rašinį:
KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
Labai geras skyrelio pavadinimas. Puikus minčių dėstymas, gana vykusiai parinkti tarptautinių žodžių (jau tampančių kalbos parazitais) lietuviški atitikmenys. Linkiu ir toliau sėkmingai nešti lietuvybės vėliavą tiek nuostabių vaikiškų knygučių rašytojai Liudai Petkevičiutei, tiek pačiam ALKUI