Žymos archyvas: žmogaus teisės

Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje (video) (1)

13-09-11-vidunas-sutikimas-dalai-lamos-n-lysenkovo-nuotr-5-k100

Gegužės 6 d. Seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas.

„Mes prisimename, kad tibetiečių dvasinis lyderis Dalai Lama palaikė mus siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir tai buvo nepaprastai svarbu. Šiandien, turėdami tai galvoje, turime paklausti: ar  galime būti laisvi nebūdami solidarūs su kitais, laisvės siekiančiais? Skaityti toliau

60 Tibeto okupacijos metų (9)

Tibetas | Pixabay nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 14 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje (305) (Gedimino per. 51, Vilnius), vyks Diskusijų ciklo „Donskiškieji pokalbiai“ šeštasis pokalbis „Tiesos vardas – Tibetas: žmogaus teisių ir kultūrinio apsisprendimo laisvės iššūkiai šiandieniniame Tibete“. Dalyvauja: Arūnas Gelūnas, Radvilė Racėnaitė, Robertas Mažeika, Gediminas Kajėnas.

Kovo 10 d. dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių nacionalinį Skaityti toliau

Vienuolika seimo narių pasirašė deklaraciją, kurioje apgailestaujama, kad represijos Tibete nesiliauja (2)

Piketas prie Kinijos ambasados. Laisvę Tibetui | rengėjų nuotr.

Kovo 10-ąją minėsime vieno dramatiškiausių įvykių šiuolaikinėje Tibeto istorijoje – 60-osios Nacionalinio tibetiečių sukilimo – metinės. 1959 metais Tibeto sostinėje Lhasoje Kinijos armijai sukilimą žiauriai numalšinus, prasidėjo ir iki šios dienos tęsiasi krašto okupacija bei nuoseklus Tibeto žmonių, religijos ir kultūros naikinimas. Ši data žymi ir 60-ąsiais Jo Šventenybės Dalai Lamos bei didelės tibetiečių bendruomenės priverstinio gyvenimo tremtyje pradžią, to, ką rašytoja Jurga Ivanauskaitė įvardijo kaip „ištremtą Tibetą“. Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (2)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

Seimo nariai pritarė Globalios migracijos sutarčiai net jos neskaitę (video) (23)

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | LR Seimo nuotr.

Gruodžio 4 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“, kuria iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą taip vadinamą Globalios migracijos paktą arba sutartį.

73 Seimo nariai balsavo už, 21 – prieš ir tiek pat Seimo narių susilaikė. priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2). Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (1)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau

JAV kongrese vyko posėdis dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo (video, nuotraukos) (19)

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Rugsėjo 27 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Vašingtone, JAV kongrese vyko posėdis dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Posėdį surengė Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje komisija (CSCE – The Commission on Security and Cooperation in Europe) sudaryta iš JAV Atstovų Rūmų ir Senato narių bei kelių administracijos pareigūnų. Šį komisija yra plačiai žinoma Helsinkio komisijos vardu. Komisija tiria tarptautinių žmogaus teisių pažeidimus ir stebi, ar amerikiečių pareigūnų veiksmai neprieštarauja žmogaus teisių principams. Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti asmenis, nusipelniusius Laisvės premijos (5)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2018 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais asmenimis, nusipelniusiais 2018 metų Laisvės premijos.

Siūlomi asmenys Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, Skaityti toliau

A. Stancikienė. Jie valstybės vardu kovojo prieš padorias motinas (10)

A. Stancikienė | Feisbuko nuotr.

Prieš penkerius metus Lietuvą supurtė siaubą varanti byla.

Lietuvoje dešimtmečiais klesti gerai organizuotas nelegalių gimdymų namuose verslas!

Veikia sekta, prekiaujanti tik gimusiais kūdikiais! Dėl sektos veiksmų miršta kūdikiai, kai kurie dingsta: nustatyta, kad šeši namie gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos, vienas gyvena Rusijoje, kitas Jungtinėse Valstijose, dar kelių buvimo vieta nežinoma. Kai kurie sektos nariai užsiima net hanibalizmu! Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Melo kalėjimo vartai prasivėrė (8)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir  nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk  bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila ragina Seimą paskelbti 2017-ųjų metų Laisvės premijos lauretės N. Sadūnaitės kalbą (15)

Ar nuoširdžiai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina Nijolę Sadūnaitę... | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys,  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį  dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Signataras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pirmą kartą per Laisvės premijų įteikimo istoriją Seimo interneto svetainėje nebuvo paskelbta šios premijos laureto kalba. Tokį elgesį jis įvertino kaip žmogaus teisių suvaržymą ir viešą nepagarbą visą gyvenimą už žmogaus teises, laisvą žodį ir Tėvynės laisvę kovojusiai politinei kalinei, vienuolei N. Sadūnaitei. Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

Grupė Seimo narių stojo ginti filosofą Vytautą Rubavičių (7)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 20 d., trečiadienį, 37 Seimo narių grupė, atstovaujanti skirtingoms frakcijoms, išsiuntė raštą generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui, prašydama apginti viešąjį interesą ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo filosofo Vytauto Rubavičiaus persekiojimo.

Raštą pasirašę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijų nariai išreiškė susirūpinimą dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių skandalingų žinių apie persekiojamą filosofą dėl, kaip manoma, jo įsitikinimų ir pažiūrų. Kreipimesi Seimo nariai pabrėžė, Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų reakcija parodys, ar mes esame laisvės verti (13)

Povilas Urbšys | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Tai, kas vyksta su Vytautu Rubavičiumi, ir taip, kaip reaguojama į tai, kas vyksta, dar kartą įrodo, kad mūsų valstybėje žmogus, jei jis nepriklauso vadinamajam elitui, yra paliktas pats sau.

Tik įsivaizduokime, kokia būtų reakcija, jei tokie dalykai būtų įvykę elito atstovui – politikos apžvalgininkui, žurnalistui ar šiaip kokiam viešam asmeniui, kuris aptarnauja vienokias ar kitokias politines galias? Tokia naujiena būtų numeris vienas ir tai būtų ištransliuota ir per televiziją, ir per kitas visuomenės informavimo priemones. Skaityti toliau

Mokslininkai ir žmogaus teisių gynėjai stojo ginti dėl pažiūrų persekiojamą prof. V. Radžvilą (7)

Prof. Vytautas Radžvilas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Liepos 17 d. Lietuvos žmogaus teisių gynimo organizacijų, Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) išplatino pareiškimą dėl prof. Vytauto Radžvilo diskriminavimo dėl jo pažiūrų ir įsitikinimų.

Kaip žinia, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) valdininkai (administracija) neseniai nusprendė dėl euroskeptiškų pažiūrų sumenkinti prof. V. Radžvilo dėstomo kurso „Europos idėja: Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Prof . L. Donskio idėjoms skirtoje tarptautinėje konferencijoje – mokslininkai iš viso pasaulio (11)

VDU_konferencija_Leonidui_Donskiui_plakatasGegužės 11–12 dienomis Kaune, pagerbiant vieno iškiliausių Lietuvos mąstytojų atminimą, vyks konferencija „Leonido Donskio tarpdisciplininės intelektualinės praktikos ir moralinė vaizduotė“, skirta filosofo, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus L. Donskio tyrinėjimams. Tarp konferencijos pranešėjų – žinomi mokslininkai ir ekspertai iš viso pasaulio: Bolonijos universiteto (Italija) profesorius Stefanas Biančinis (Stefano Bianchini),

Skaityti toliau

Seime rengiamoje konferencijoje pranešimą skaitys žymus JAV sociologas dr. Markas Regnerusas (tiesioginė transliacija) (1)

Markas Regnerusas_youtube.com

Balandžio 26 d. 15 val. Lietuvos Respublikos Seime Spaudos konferencijų salėje (Seimo II rūmai) VšĮ Laisvos visuomenės institutas rengia mokslinę konferenciją „Šeimos instituto reguliavimo perspektyvos Lietuvoje: sociologiniai ir teisiniai aspektai“. Konferencijoje bus pristatyti sociologijos mokslo duomenys ir teisiniai argumentai, susiję su šeimos instituto reguliavimu Lietuvoje ir Europoje. Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis (su vertimu į lietuvių kalbą).

ADF International Europos bylų skyriaus direktorius Robertas Klarkas (Robertas Clarke) Skaityti toliau

„Nepatogus kinas“ kviečia dokumentinis filmus žiūrėti ir mokyklose (4)

„Nepatogus kinas“Žmogaus teisių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ ir Lietuvos žmogaus teisių centras skelbia internetinę kino mokomąją sritį „Nepatogaus kino klasė“.

Tikslas – supaprastinti dokumentinio kino prieinamumą mokyklų pamokose.

Šioje svetainėje užsiregistravę mokytojai galės pamokų metu nemokamai žiūrėti filmus ir juos aptarti naudodamiesi paruošta ir svetainėje talpinama metodinė medžiaga. Skaityti toliau

Mėnesiui pratęsta lytiškumo programą rengiančios grupės veikla (0)

legendairy.com nuotr.

Sveikatos ir lytiškumo ugdymo programos projektą rengianti darbo grupė paprašė švietimo ir mokslo ministrę Audronę Pitrėnienę pratęsti projekto pateikimo terminą iki birželio 30 d. Ministrė pratęsė darbo grupės veiklą. Parengtas projektas bus teikiamas viešiems svarstymams, jiems bus skirta pakankamai laiko.

„Norime, kad programos projektas būtų parengtas kuo greičiau, tačiau dėl aštrių diskusijų ir radikaliai skirtingų nuomonių pačioje darbo grupėje judame lėčiau nei norėtųsi. Didžioji darbo dalis jau padaryta. Projektą teiksime svarstyti visoms suinteresuotoms grupėms. Skaityti toliau

L. Linkevičius Ženevoje ragino susirūpinti žmogaus teisių padėtimi okupuotose Ukrainos srityse (1)

Linas Linkevičius | urm.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 29 dieną Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose, žurnalistų saugumą, pažymėjo, jog minimas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 50-asis jubiliejus.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, ministras pabrėžė, jog separatistų kontroliuojamose teritorijose vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai. Jis paragino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir JT Žmogaus teisių stebėjimo misiją Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“ (tiesioginė transliacija, video) (48)

Romualdas Povilaitis, Povilas Gylys, Petras Gražulis | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 1 d. 11 val. Vilniuje, Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ spaudos konferencija „Grąžinkime Tautai nacionalinį transliuotoją“.

Spaudos konferencijoje dalyvavo frakcijos seniūnas Petras Gražulis, Seimo narys prof. Povilas Gylys ir Lietuvos žmogaus teisių  gynimo asociacijos pirmininkas dr. Romualdas Povilaitis.

Tiesioginę spaudos konferencija transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti internetu ČIA arba ČIA.

Spaudos konferencijos dalyviams klausimus galima buvo užduoti internetu. Skaityti toliau

V. Budnikas. Kai žmogaus teisės tampa verslu (17)

Vytautas Budnikas | asmeninė nuotr.

Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties, nors kas trečia šeima Lietuvoje gyvena ties skurdo riba arba žemiau jos, apie penktadalis Lietuvos vaikų dėl skurdo neturi normalių sąlygų fiziškai ir dvasiškai vystytis…

Visuomenės reakcija į Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorės Dovilės Šakalienės atleidimą iš darbo  gerokai supurtė šio instituto pamatus ir sukėlė dalininkų Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Visiškai atvira visuomenė pasmerkta žlugti nuo savo atvirumo (9)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.

Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau

Seimas nepritarė siūlymui Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui (7)

V.Landsbergis. Lrs.lt nuotr.

Seimas po svarstymo nusprendė nepritarti siūlymui 2015 metų Laisvės premiją skirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui Vytautui Landsbergiui. Už Seimo nutarimo projektą (Nr. XIIP-3780) balsavo 53 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 48 parlamentarai.

Vadovaujantis Laisvės premijos įstatymu, 2011 m. rugsėjo 15 d. įsteigta Laisvės premija. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Skaityti toliau

Lukiškių aikšėje – žodžio laisvei skirta skulptūra (2)

Rengėjų nuotr.

Vietoje buvusio Lenino – žodžio laisvei skirta skulptūra. Tokia skulptūra antradienio rytą iškilo simbolinėje sostinės vietoje, Lukiškių aikštėje, priešais buvusius KGB rūmus. „Nepatogus kinas” taip atkreipia dėmesį į vis dar egzistuojančią cenzūrą ir žodžio laisvės ribojimą Lietuvoje ir pasaulyje bei pristato artėjančio festivalio programą.

„Nepatogus kinas“ visada buvo renginys, kuris ne tik rodo aktualią dokumentiką apie žmogaus teises. Tikime, kad kinas gali daugiau. Ne tik kelti svarbius klausimus, bet ir burti žmones bendram tikslui, Skaityti toliau

Jungtinių Tautų reforma – neišvengiama (0)

prezidente_lrp.lt nuotr

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Jungtinių Tautų (JT) Generalinėje Asamblėjoje kreipdamasi į pasaulio lyderius pabrėžė, kad Jungtinės Tautos nebeatitinka laikmečio iššūkių, todėl joms būtina neatidėliotina reforma.

Pasak Prezidentės, šiandien pasaulis įžengė į naują erą, kurioje primityviausios ir brutaliausios egzekucijos gyvuoja visai šalia naujų terorizmo apraiškų, moderniausio informacinio, hibridinio ir kibernetinio karo. Todėl būtina rasti greitą ir efektyvų veikimo būdą ir prisidėti prie taikos visame pasaulyje. Skaityti toliau