Žymos archyvas: žmogaus teisės

Profsąjunga „Solidarumas” reikalauja riboti darbuotojų įdarbinimą iš trečiųjų šalių (1)

Kristina Krupavičienė | Alkas.lt nuotr.

Pasirodžius pranešimams apie skandalingas darbo ir gyvenimo sąlygas, kuriomis dirbo ir gyveno 18-ka koronavirusu užsikrėtusių vairuotojų iš Uzbekijos, Lietuvos profesines sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą, Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Trišalės tarybos narius ir darbdavių organizacijas, reikalaudama imtis veiksmų, kad Lietuvoje nebūtų pažeidinėjamos darbuotojų teisės.

Pasak K. Krupavičienės, tai, ką viešoje erdvėje papasakojo ten vairuotoju dirbęs uzbekas, Skaityti toliau

Europos žmogaus teisių teismas užregistravo Nyderlandų ieškinį prieš Rusiją dėl numušto MH17 lėktuvo (7)

 MH17 sudužimo vieta | technologijos.lt nuotr.

Nyderlandų valdžia mano, kad Maskva atsakinga dėl 298 žmonių žūties. Jie taip pat kaltina Rusiją ne vieno Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnio pažeidimu.

Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) ėmė nagrinėti Nyderlandų ieškinį prieš Rusiją dėl Malaizijos oro linijų Boeingo sudužimo Donbase 2014 metų vasarą. Apie tai skelbiama liepos 15 dieną, trečiadienį paskelbtame teismo puslapyje. Ieškinys buvo užregistruotas liepos 10 dieną, jam paskirtas numeris 28525/20. Skaityti toliau

R. Senavaitienė. Pasityčiojimo vardas – Bankas (4)

Vitas Vasiliauskas | Alkas.lt nuotr.

Neseniai Seimas pritarė valdančiųjų siūlymui pradėti procesą, kuris būtų  Valstybinio plėtros banko steigimo pradžia. Turbūt ne vienam teko girdėti dažnai viešumoje sklindančius padejavimus „Kodėl Lietuva neturi savo valstybinio banko?“.  Bambėjau ir aš…

Štai ir sulaukėm. Šis „mūsų“ bankas numatytas steigti jau veikiančio fondo ar agentūros pagrindu pagal visas reikalaujamas taisykles. Bet svarbiausia – jį prižiūrėtų dabartinis, garsusis Lietuvos bankas. Va čia tai bent! Lietuvos banką prižiūrėtų irgi Lietuvos bankas. Skaityti toliau

Visuomenė tvirtai palaiko Romuvos siekį būti valstybės pripažinta religine bendrija (nuotraukos, video) (78)

Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas atiteko senovės baltų religinei bendrijai Romuva | M.Ambrazo nuotr.

Birželio 4 d. Valdovų rūmuose Senojo baltų tikėjimo religinei bendruomenei „Romuva“, už ryžtą ginti savo religinės bendrijos teises ir siekti valstybės pripažinimo, buvo įteiktas Religijų ir įsitikinimų įvairovės apdovanojimas. Romuvos judėjimo vadovai nesusitaikė su Lietuvos visuomenę papiktinusiu 2019 m. Seimo sprendimu – nesuteikti Romuvai valstybės pripažintos religinės bendrijos teisių. Dėl šio, Katalikų bažnyčios vadovybės įtakoje, priimtoSeimo sprendimo Romuva kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT) taip atkreipdama dėmesį, kad, nors atitinka visus Lietuvos įstatymuose numatytus reikalavimus, Seimas, nepaisydamas įstatymo normų, Romuvos religinei bendrijai nesuteikė valstybės pripažinimo. Skaityti toliau

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją (3)

Nacionalinis susivienijimas reikalauja nutraukti vyresnio amžiaus asmenų diskriminaciją | NS nuotr.

Gegužės 22 d. politinė partija Nacionalinis susivienijimas (NS) išplatino pareiškimą, kuriame reikalaujama nedelsiant iš teisės aktų ir institucijų praktikos panaikinti visas vyresniojo amžiaus piliečius diskriminuojančias nuostatas. Šiuo pareiškimu atsakoma į po Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rekomendacijų prasidėjusį masinį savavališkų „draudimų“ vyresnio amžiaus žmonėms įvedinėjimą valstybės įstaigose ir verslo įmonėse. Ypač aštriai tai pasireiškė švietimo įstaigose dirbančiųjų atžvilgiu.  Skaityti toliau

Kam atiteks žmogaus teisių „Oskaras“ už religijų ir įsitikinimų įvairovę: „Romuvai“ ar „15min“? (video) (25)

inija-romuva-alkas-lt-ekrano-nuotr

Gegužės 21 d. prasideda internetinis BALSAVIMAS, kurio metu visuomenė spręs, kas labiausiai nusipelnė Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų. Septintaisiais, žmogaus teisių „Oskarais“ vadinamais apdovanojimais vasarą bus pagerbti labiausiai 2019 metais lygybę ir įvairovę skatinę žmonės.

Nacionaliniai lygybės ir įvairovės apdovanojimai bus įteikti už veiklas aštuoniose srityse. Už apdovanojimą religijų ir įsitikinimų įvairovės srityje varžosi Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ ir Naujienų portalas „15min“. Skaityti toliau

Žmogaus teisių gidas paaiškins kokių žingsnių reikėtų imtis jei teisės buvo pažeistos (0)

Žmogaus teisių gidas paaiškins kokių žingsnių reikėtų imtis, jei manoma, kad teisės buvo pažeistos | Žmogaus teisių balso nuotr.

Žmogaus teisių gidas (ŽTG, www.zmogausteisiugidas.lt/lt/temos/) yra žmogaus teisių švietimo ir bendradarbiavimo platforma. 

ŽTG yra internetinis informacijos, švietimo ir savipagalbos įrankis. Jis padeda suprasti žmogaus teises įvairiose padėtyse. ŽTG yra bendradarbiavimo projektas Europoje, kuriame talpinamas turinys, pritaikytas konkrečiai valstybei: Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Bulgarijai. ŽTG prieinamas lietuvių, latvių, estų ir bulgarų kalbomis, Skaityti toliau

EP komitetas patvirtino vizų ir readmisijos susitarimus su Baltarusija (0)

EP komitetas patvirtino vizų ir readmisijos susitarimus su Baltarusija | lrt.lt nuotr.

Balandžio 23 d. Europos Parlamento (EP) Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas pritarė ES ir Baltarusijos susitarimams dėl nelegaliai atvykusių ar gyvenančių asmenų grąžinimo, taip pat dėl paprastesnio vizų išdavimo.

Readmisijos susitarimu Baltarusija įsipareigoja priimti atgal savo piliečius, kurie nelegaliai atvyko į ES šalis ar jose gyvena, taip pat kitų šalių piliečius, nelegaliai atvykusius iš Baltarusijos ar nebeturinčius teisės būti ES. Skaityti toliau

Europarlamentarai smerkia Kinijos represijas prieš uigūrus (2)

Kinija vadinamosiose „perauklėjimo stovyklose“ laiko daugiau nei milijoną uigūrų ir kitų musulmoniškų tautinių mažumų atstovų | EP nuotr.

Gruodžio 19 d., Europos Parlamentas (EP) pasmerkė Kinijos represijas prieš uigūrus ir paragino tučtuojau uždaryti „perauklėjimo stovyklas“ Sindziango regione.

Priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai griežtai smerkia šimtų tūkstančių Kinijoje gyvenančių uigūrų ir kitų musulmoniškų tautinių mažumų siutimą į vadinamąsias „perauklėjimo stovyklas“. Jie primygtinai reikalauja nedelsiant nutraukti žmonių sulaikymą be teismo ar nepateikus kaltinimų, taip pat besąlygiškai paleisti visus sulaikytuosius, įskaitant šių metų Sacharovo apdovanojimo laimėtoją Ilhamą Tohitį (Ilham Tohti). Šiam įkalintam uigūrų aktyvistui skirtas Europos Parlamento apdovanojimas trečiadienį iškilmingai įteiktas jo dukteriai. Skaityti toliau

Kitąmet Lietuvoje atnaujinami „Sacharovo klausymai“ (0)

Kitąmet Lietuvoje atnaujinami „Sacharovo klausymai“ | urm.lt nuotr.

Gruodžio 9 dieną, Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Briuselyje pristatyta akademiko, vieno garsiausių žmogaus teisių gynėjų, Andrejaus Sacharovo, artimųjų, pilietinės visuomenės atstovų, nevyriausybinių organizacijų ir įvairių šalių universitetų iniciatyva atnaujinti tarptautinius „Sacharovo klausymus“.

Po 35-ių metų pertraukos jie bus surengti 2020 metų gegužės 20-21 dienomis Lietuvos Respublikos Seime. Paskutiniai Sacharovo klausymai vyko Londone 1985 metais. Skaityti toliau

Nacionalinis žmogaus teisių forumas įsiklausys į vaikus ir jaunimą (0)

Nacionalinis žmogaus teisių forumas 2018 | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Gruodžio 10-ąją, 9.30–20 val., Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51), pasauliui minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, vyks kasmetinis Nacionalinis žmogaus teisių forumas (NŽTF). Šiais metais 30-osioms Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos metinėms skirtame renginyje susitiks žmogaus teisių aktyvistai, mokslininkai, diplomatai, ombudsmenai, moksleiviai ir studentai, verslo atstovai, visuomenininkai, politikai.

Nacionalinis žmogaus teisių forumas kasmet kviečia visuomenę aptarti žmogaus teisių padėtį mūsų šalyje – kaip padaryti, kad Lietuvoje būtų gera gyventi visų tautybių, rasių, tikėjimų, lyčių, socialinių padėčių, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Apibendrinimų drama. Kas išgelbės asmenybę? (9)

Pixabay.com  nuotr.

Kiekvienas mokslas daugiau ar mažiau remiasi apibendrinimais. Fizikoje ir chemijoje apibendrinimai – itin griežti: čia jie vadinami dėsniais, be jokios išimties galimybės. Biologija – šiek tiek švelnesnė, čia jau pasitaiko variacijų. Dar daugiau jų – socialiniuose moksluose. Vis dėlto kiekvienas mokslas pirmiau žiūri bendrojo atvejo ar to, kas jame laikoma tokiu atveju.

Kai žmogus padaro smurtinį nusikaltimą, išsyk pasipila prielaidos, jog jis augo smurtingoje ar bent – represyvioje aplinkoje, nors gali būti visiškai priešingai – tiesiog išlepimas. Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia teikti nusipelniusius Laisvės premijai gauti (0)

Lietuvos laisvės lygos ir Blaivybės sąjūdžio demonstracija Lietuvos ir Tarybų Rusijos 1920 m. sutarčiai paminėti | LRS archyvas, A. Ališausko nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2019 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais nusipelniusiais asmenimis 2019 metų Laisvės premijai gauti.

Pasiūlytais asmenimis Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Skaityti toliau

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į žmogaus teisių teismą (26)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“  kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė Europos Žmogaus teisių konvencijos 9 straipsnį (Minties, sąžinės ir religijos laisvė), 14 straipsnį (diskriminacijos draudimas) bei  6 ir 13 straipsnius (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę).  Skaityti toliau

Rugpjūčio 8 d. rengiamas pokalbis „Ukraina po prezidento rinkimų“ (0)

lnmb.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. 17.30 val. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kviečia į antrą ciklo „Lietuva ir Rytų kaimynystės regionas“ susitikimą. Pokalbio apie Ukrainos aktualijas organizatoriai pakvietė šios šalies intelektualą Tarasą Vozniaką. Svečią kalbins Herkus Kunčius ir Alvydas Nikžentaitis.

Pasak diskusijos moderatorių, kalbant apie T. Vozniaką (gim. 1957), turbūt lengviau pasakyti, kuo jis šiandien nėra ar nėra buvęs. Tai – ukrainiečių kultūrologas, politologas, Maidano aktyvistas,

Skaityti toliau

Turime palaikyti Tibetą pasaulio žemėlapyje (video) (1)

13-09-11-vidunas-sutikimas-dalai-lamos-n-lysenkovo-nuotr-5-k100

Gegužės 6 d. Seimo narys Andrius Navickas spaudos konferencijoje „Laisvė ir Solidarumas“, kuri buvo skirta Tibeto tautos padėčiai aptarti, pažymėjo, kad tiek Tibetui, tiek ir kitoms, okupaciją kenčiančioms, tautoms – labai svarbus laisvųjų palaikymas.

„Mes prisimename, kad tibetiečių dvasinis lyderis Dalai Lama palaikė mus siekiant Lietuvos nepriklausomybės ir tai buvo nepaprastai svarbu. Šiandien, turėdami tai galvoje, turime paklausti: ar  galime būti laisvi nebūdami solidarūs su kitais, laisvės siekiančiais? Skaityti toliau

60 Tibeto okupacijos metų (9)

Tibetas | Pixabay nuotr.

Kovo 10 d., sekmadienį, 14 val., Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Renginių erdvėje (305) (Gedimino per. 51, Vilnius), vyks Diskusijų ciklo „Donskiškieji pokalbiai“ šeštasis pokalbis „Tiesos vardas – Tibetas: žmogaus teisių ir kultūrinio apsisprendimo laisvės iššūkiai šiandieniniame Tibete“. Dalyvauja: Arūnas Gelūnas, Radvilė Racėnaitė, Robertas Mažeika, Gediminas Kajėnas.

Kovo 10 d. dieną pasaulis prisimena 1959 metais įvykusį tibetiečių nacionalinį Skaityti toliau

Vienuolika seimo narių pasirašė deklaraciją, kurioje apgailestaujama, kad represijos Tibete nesiliauja (2)

Piketas prie Kinijos ambasados. Laisvę Tibetui | rengėjų nuotr.

Kovo 10-ąją minėsime vieno dramatiškiausių įvykių šiuolaikinėje Tibeto istorijoje – 60-osios Nacionalinio tibetiečių sukilimo – metinės. 1959 metais Tibeto sostinėje Lhasoje Kinijos armijai sukilimą žiauriai numalšinus, prasidėjo ir iki šios dienos tęsiasi krašto okupacija bei nuoseklus Tibeto žmonių, religijos ir kultūros naikinimas. Ši data žymi ir 60-ąsiais Jo Šventenybės Dalai Lamos bei didelės tibetiečių bendruomenės priverstinio gyvenimo tremtyje pradžią, to, ką rašytoja Jurga Ivanauskaitė įvardijo kaip „ištremtą Tibetą“. Skaityti toliau

Rusijos aktyvistas N. Ščuras: valdžia taip atitrūko nuo tikrovės, jog nebenori maitinti visuomenės (1)

Nikolajus Ščuras | gulagu.net nuotr.

Rusijai trūksta lyderių, galinčių rengti masinius protestus, o dauguma rusų išvis nesuvokia, kad jų teisės pažeidinėjamos, sako Rusijos kalėjimų sistemos ekspertas, žmogaus teisių aktyvistas Nikolajus Ščuras, kuris lapkričio pabaigoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Andrejaus Sacharovo centro kvietimu lankėsi Kaune ir skaitė paskaitą apie žmogaus teises putinistinėje Rusijoje.

Ilgametis aktyvistas dar 1993 m. uždarame Snežinsko mieste įkūrė ekologinę organizaciją, kuri atkreipė dėmesį į radioaktyvią taršą regione – už tai jis buvo Skaityti toliau

A. Švarplys. Prievartinis pažiūrų diegimas yra ne tolerancija, o bolševizmas (11)

Andrius Švarplys | facebook.com, asmeninė nuotr.

Gruodžio 12 d., pirmadienį, buvo paminėta JTO Visuotinės žmogus teisių deklaracijos 70 metų sukaktis.

Įdomu ar bent vienas forumo dalyvis užsiminė apie akivaizdžius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje, atliktus Vaiko teisių apsaugos tarnybos ir įgalintus naujos tvarkos, pradėjusios veikti nuo 2018 m. liepos 1 d.?

Spėju, kad ne. Klausimą „kodėl?“ reikėtų adresuoti patiems forumo dalyviams. Išties, visiems turėtų rūpėti paradoksas: kodėl žmogaus teisių gynėjai negina žmogaus teisių, yra akli vykstantiems pažeidimams? Skaityti toliau

Seimo nariai pritarė Globalios migracijos sutarčiai net jos neskaitę (video) (23)

Seimas pritarė siūlymui sudaryti naują Tarybą | LR Seimo nuotr.

Gruodžio 4 d. Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“, kuria iš esmės Lietuvos valstybės vardu palaimino prieštaringai vertinamą taip vadinamą Globalios migracijos paktą arba sutartį.

73 Seimo nariai balsavo už, 21 – prieš ir tiek pat Seimo narių susilaikė. priėmė rezoliuciją „Dėl Jungtinių Tautų Visuotinio susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos“ (projektas Nr. XIIIP-2979(2). Skaityti toliau

Laisvės premiją siūloma skirti partizanų grupei (1)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Lapkričio 14 d., Seimo Laisvės premijų komisija, atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus, nusprendė siūlyti Seimui 2018 m. Laisvės premiją skirti partizanų grupei: Jonui Čeponiui, Juozui Mociui, Bronislovui Juospaičiui, Jonui Kadžioniui, Vytautui Balsiui, Juozui Jakavoniui, Jonui Abukauskui.

Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant Skaityti toliau

JAV kongrese vyko posėdis dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo (video, nuotraukos) (19)

Neringa Venckienė | J. Valiušaičio nuotr.

Rugsėjo 27 d. 21 val. (Lietuvos laiku) Vašingtone, JAV kongrese vyko posėdis dėl Neringos Venckienės politinio persekiojimo. Posėdį surengė Saugumo ir bendradarbiavimo Europoje komisija (CSCE – The Commission on Security and Cooperation in Europe) sudaryta iš JAV Atstovų Rūmų ir Senato narių bei kelių administracijos pareigūnų. Šį komisija yra plačiai žinoma Helsinkio komisijos vardu. Komisija tiria tarptautinių žmogaus teisių pažeidimus ir stebi, ar amerikiečių pareigūnų veiksmai neprieštarauja žmogaus teisių principams. Skaityti toliau

Laisvės premijų komisija kviečia siūlyti asmenis, nusipelniusius Laisvės premijos (5)

Laisvės premija | kaunas.lt nuotr.

Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus Lietuvos Respublikos piliečius iki 2018 m. spalio 31 d. teikti prašymus su siūlomais asmenimis, nusipelniusiais 2018 metų Laisvės premijos.

Siūlomi asmenys Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms. Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, Skaityti toliau

A. Stancikienė. Jie valstybės vardu kovojo prieš padorias motinas (10)

A. Stancikienė | Feisbuko nuotr.

Prieš penkerius metus Lietuvą supurtė siaubą varanti byla.

Lietuvoje dešimtmečiais klesti gerai organizuotas nelegalių gimdymų namuose verslas!

Veikia sekta, prekiaujanti tik gimusiais kūdikiais! Dėl sektos veiksmų miršta kūdikiai, kai kurie dingsta: nustatyta, kad šeši namie gimę vaikai yra dingę iš Lietuvos, vienas gyvena Rusijoje, kitas Jungtinėse Valstijose, dar kelių buvimo vieta nežinoma. Kai kurie sektos nariai užsiima net hanibalizmu! Skaityti toliau

Trinamas žmogaus ryšys su valstybe (11)

Zita Šličytė | respublika.lt nuotr.

Politikai ir toliau uoliai dirba dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie tikina, kad tai padės suvienyti visus pasaulio lietuvius ir gal net taps emigracijos stabdymo raktu. Tačiau vis dažniau kyla įtarimas, kad ir patys politikai jau nebežino, kokia iš tiesų yra pilietybės institucija.

– Ar mes šiandien teisingai suprantame, kas sudaro Lietuvos Respublikos pilietybės instituciją? – „Vakaro žinios“ paklausė vienos iš Konstitucijos kūrėjų, teisininkės, signatarės Zitos Šličytės.

– Akivaizdu, nesuprantame. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Melo kalėjimo vartai prasivėrė (9)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Praėjusią savaitę driokstelėjo. Bet ne Vilniuje, kur laukėme Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) išvadų, bet Strasbūre, kur sprendimą paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT).

Tik pats NSGK pirmininkas Vytautas Bakas ir „valstiečių“ vedlys Ramūnas Karbauskis rimtai vertina komiteto išvadas – senų failų, ne kartą atrajotų faktų neišanalizuotą ir  nesusistemintą rezgalą, kuris politikams suteikė dingstį darsyk  bjauriausiai išsipravardžiuoti, vienus maišyti su dumblais, kitus iškelti į padanges, nors visi nudrėbti iš to paties molio. Skaityti toliau

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms (0)

Lietuva skaito: Istorijų mugė – laisvė tikroms ir geriausioms istorijoms | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 7 d., visoje Lietuvoje minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvių kalbos institutas kviečia į netradicinę „Istorijų mugę“, kurioje kiekvienas turės progą išgirsti Gyvųjų knygų istorijas, laužančias mūsų visuomenės stereotipus, bei pasikeisti didžiausią įspūdį palikusiomis savo skaitytomis istorijomis.

Renginys prisideda prie kasmetinės skaitymo skatinimo akcijos „Lietuva Skaityti toliau

Signataras Z. Vaišvila ragina Seimą paskelbti 2017-ųjų metų Laisvės premijos lauretės N. Sadūnaitės kalbą (15)

Ar nuoširdžiai Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikina Nijolę Sadūnaitę... | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Sausio 16 d. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys,  Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį  dėl nepagarbos 2017-ųjų Laisvės premijos laureatei Nijolei Sadūnaitei. Signataras atkreipė Seimo pirmininko dėmesį į tai, kad pirmą kartą per Laisvės premijų įteikimo istoriją Seimo interneto svetainėje nebuvo paskelbta šios premijos laureto kalba. Tokį elgesį jis įvertino kaip žmogaus teisių suvaržymą ir viešą nepagarbą visą gyvenimą už žmogaus teises, laisvą žodį ir Tėvynės laisvę kovojusiai politinei kalinei, vienuolei N. Sadūnaitei. Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau