Žymos archyvas: žiemos saulėgrįža

Romuva kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą (audio, video) (0)

Romuva švenčia žiemos saulėgrįžą | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Gruodžio 22 d., šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  vyks Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis. Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti baltų Dievai. Protėvių papročiu bus dalinamasi apeigine kūčia.

„Kūlgrinda“ giedos ne tik Kalėdų giesmes, bet ir pristatys giesmes iš rengiamos Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame kultūros centras kviečia į Pusiaužiemio šventę (0)

J.Vysniausko nuotr.

Vasario 2 dieną (penktadienį) 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre Šeimų romuva ir apeigų folkloro grupė Kūlgrinda kviečia paminėti Pusiaužiemį.

Šventės metu skambės bičių sutartinės, bus gerbiama ugnis, saulė, žemė, bus pasidžiaugiama artėjančiu pavasariu. Pusiaužiemio šventės metu meška verčiasi ant kito šono – tai rodo, kad žiema jau persirito į antrąją pusę ir netrukus ateis šiltesni orai. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas: Su Žvaigždžių diena + + + (1)

+++ | Alkas.lt nuotr.

Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Ditė Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?
Skaityti toliau

R. Švedienė. Naujųjų metų šventė – antrosios Kūčios? (1)

Rūta Švedienė | asmeninė nuotr.

Anksčiau Lietuvoje savitų, gamtos virsmų padiktuotų specialių apeigų Naujųjų metų šventei neturėta, tiesiog kartotas saulėgrįžos šventės vyksmas. Pati šventė įvairiose Lietuvos vietose vadinta skirtingai – riebiosiomis Kūčiomis, Kūčelėmis, Kūčiukėmis, mažosiomis Kūčiomis, Pakūčiais, antrosiomis Kūčiomis. Skirtingai nuo tikrųjų Kūčių – tai jau ne šeimos, o bendruomenės, ypač jaunimo, šventė.

Anksčiau jaunimas, sutikdamas Naujuosius, rengdavo persirengėlių vaikštynes. Būtini vaidinimo veikėjai – Senieji metai – sulinkę, suvargę, o Naujieji metai – gražus jaunikaitis su knyga rankoje. Skaityti toliau

N. Laurinkienė. Ir vėl – metų rato pradžia (1)

Kūčios | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gamtiniu požiūriu, Kūčių laikas – tai žiemos saulėgrįža. Įvairios religijos skirtingais simboliais įprasmina šią situaciją. Krikščionybei – tai išganytojo Kristaus gimimas. Baltų tikėjimo išpažinėjai, pačioje gamtoje matantys šventybės apraiškas, tiesiog džiaugiasi Saulės sugrįžimu. Šiaip ar taip, šis laiko tarpsnis – tai kažkokia didžiulė pradžia, susijusi su Kosmoso ir žmogaus būties ciklais.

Daugelio tautų tikėjimai sako, kad per didžiąsias šventes išnyksta ribos tarp mūsų nuo seno įsivaizduojamų pasaulio plotmių – dangiškosios, žemiškosios ir požeminės. Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos Saulėgrįžos šventę (video) (0)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) 18 val. Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Žiemos saulėgrįžos šventę.

„Tamsiausiu metų laiku įžiebsime aukuro ugnį, pagerbsime protėvius ir dievus, ragausime kūčią, giedosime senąsias giesmes ir bendraminčių būryje lauksime sugrįžtančios Saulės“, – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Dzūkų kalėdinė apeiginė giesmė „Leliumai, gaidiai gieda“. Krivis Jonas Trinkūnas:

Skaityti toliau

Kas ką kala per Kalėdas? (audio) (17)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Ar Kalėda gali būti pati Saulė? Savo įžvalgas šiuo klausimu pateikia LRT Klasika laidos „Ryto rasa krito“ svečias – etnokosmologas Jonas Vaiškūnas.

„Kalendorinėse Kalėdų dainose apdainuojamas devyniaragis elnias, kurio raguose kalviai kala aukso vainiką. Aukso vainikas tarp dangiško elnio ragų – tai pati mitinio kalvio nukalta Saulė. Kalėdų vardas tiesiogiai susiejamas su kalvio nukalama Saule, kuri senosiose dainose kartais ir vadinama Kalėda“, – sako J. Vaiškūnas. Skaityti toliau

Lietuvos Romuvos Krivė sveikina su Žiemos saulėgrįža (audio) (11)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė | Romuvos nuotr.

Sveiki, mielieji!

Sveiki Žemynos auginti, Perkūno stiprinti, Laimos palaiminti! Sveiki, sulaukę Saulėgrįžos – šventės, kuomet laikas sustoja, viskas nurimsta, įsivyrauja romuva, ir pasaulis vėl kuriamas iš naujo. Kuriamas iš ugnies kibirkšties, marių mėlynų, giesmių leliumų.

Mes – lietuviai – baltai – romuviai – esame nepertraukiamo metų ir Saulės grąžos rato dalis. Esame laimingi, lydimi dainų, giesmių ir žodžių dievams ir deivėms, stipriai įsišaknijusių mūsų gyvenime. Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę pasitiks protėvių giesmėmis (video) (22)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 18 d., sekmadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

Kiekvienais metais romuviai sugrįžtančią saulę sutinka bendraminčių būryje, įžiebdami aukuro ugnį, pagerbdami baltų dievus, protėvius, giedodami kalėdines giesmes, dalindamiesi apeiginiu valgiu – kūčia.

„Kalėdinės giesmės – pačios gražiausios apeigų giesmės. Artėjant Saulėgrįžai pradedame giedoti to laikotarpio giesmes ir panyrame į ypatingą būseną, kuri mus sujungia su Skaityti toliau

Belaukiant Kūčių vakaro (2)

Kucios

Žiemos saulėgrįža, tai viena iš svarbiausių keturių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio darbams.

„Dviem dienoms praėjus po saulėgrįžos – iškiliausioji tamsiojo ir šaltojo pusmečio šventė – Kalėdos! Kartu su vasaros saulėgrįža, senovėje vadinta Kupolių ar Rasos švente, abi datos skelia metus pusiau, sudarydamos tradicinio kalendoriaus ašį“, – sako etnologas Libertas Klimka.

Lietuvos kaimuose jau iš ryto prasidėdavo nekasdienis šurmulys. Pakvipdavo kepamais pyragais. Buvo tikima, kad tą rytmetį pramigus, Skaityti toliau

Romuviai sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (4)

blukis

Gruodžio 18 dieną, penktadienį 17 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kviečiame kartu su mumis sutikti sugrįžtančią Saulę ir vakarą praleisti giedant senąsias giesmes.Pagerbsime Baltų dievus, protėvius, įžiebsime aukuro ugnį. Kanklių muziką ir Kalėdų giesmes skirsime protėviams ir Visatos tvėrėjui – Sotvarui “, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas (29)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Dvyliktoji diena po Kalėdų, t. y. sausio 6-toji mūsų krašte vadinama Krikštais arba Atarašais. Latviai ir lenkai išlaikė šios šventės pavadinimą – Žvaigždžių diena.

Ši šventė siejama su dienos pailgėjimu. Po žiemos Saulėgrįžos diena pailgėja jau 15 minučių! Atšventę Kalėdas, kaip didžiosios tamsos ir įkalintos Saulės metą, sausio 6 d. pažymime svarbią kosminę permainą – Saulės kelio per dangų pailgėjimą „gaidžio žingsniu“, nes Saulė dieną dangaus skliautu keliauja jau ilgesniu lanku.

Neturint laikrodžių pastebėti šį Saulės kelio pailgėjimą būdavo galima įsidėmint Saulės tekėjimo ir laidos krypčių padėtis prie rytų ir vakarų horizonto arba pagal žvaigždžių padėtį dangaus skliaute. Skaityti toliau

Vilniaus šeimos centras „Baltų šalelė“ kviečia švęsti žiemos saulėgrįžą (0)

kaledu-elnias-baltusalele.lt-nuotr

Gruodžio 22 d.16:30 val.Vilniuje (Antakalnio g. 22B), Vilniaus šeimos centro „Baltų šalelė“ kiemelyje bus švenčiama Žiemos Saulėgrįžos šventė kurioje kviečiamos dalyvauti visos šeimos siekiančios puoselėti lietuvių etninę kultūrą.

„Žiemos saulėgrįžą. Tai viena iš svarbiausių keturių etninių švenčių Lietuvoje. Pavasarį švenčiame Pavasario lygę, vasarą – Rasas, o rudenį – Rudens lygę. Visi papročiai ir apeigos per šventes turi gilią prasmę – jie sutelkia žmogų ateinančio laikotarpio, darbams.“, – sako šventės rengėja ir  Šeimos centro „Baltų šalelė“ įkūrėja Alina Sinicė. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva sugrįžtančią Saulę kviečia pasitikti protėvių giesmėmis (16)

saule-ugnis-inija-alkas.lt

Gruodžio 20 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8)  įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras. Vilniaus Romuva ir Lietuvos Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia tą vakarą kartu švęsti Žiemos saulėgrįžą ir sugrįžtančią Saulę pasitikti protėvių giesmėmis.

„Kūlgrinda“ giedos žiemos saulėgrįžos giesmes, sutartines, kartu su visais susirinkusiais šoks apeigų šokius. Apeigų programą praturtins Žemynos Trinkūnaitės kanklių muzika ir Vėtros Trinkūnaitės giedamos kalėdinės giesmės. Skaityti toliau

Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ ryžtasi „Saulės kelionei“ (1)

PrintPrieš devyniolika metų pirmą kartą atliktas teatralizuotas muzikinis pasakojimas „Saulės kelionė“ išsineria iš sudūlėjusio rūbo ir atgimsta nauju pavidalu. Net tris muzikines puotas – gruodžio 25 d. Vilniuje, 26 d. Kaune ir 27 d. Šiauliuose – rengianti grupė SKYLĖ Saulę įkūnyti paveda Aistei Smilgevičiūtei.  Muzikinio reginio klausytojai kviečiami leistis kelionėn po ugninį dangaus skliautą ir Saulės lydimi užsukti į zodiako žvaigždynų gelmes, patirti kosminį žiemos nuotykį. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė? (66)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įsigalint krikščionybei visur ir visuomet savitos senosios tautų tradicijos buvo pritempiamos prie žydų tautos ir krikščioniško mokymo įvaizdžių. Tai buvo padaryta ir su baltų bei kitų Europos tautų pasaulėžiūra. Mes baltai susidūrėme jau su vėlyvosios krikščionybės poveikiu – įsiurbusios į save iš dalies kai kurias Artimųjų rytų, keltų, germanų ir kitų indoeuropietiškų kultūrų tradicijas. Bandymas krikščioniškai perkoduoti vietos tradicijas ypač ženklus metinių kalendorinių švenčių simbolikoje. Likdamos iš esmės su gamtos virsmais ir žmogaus ūkine veikla susijusių gairių per gamtinį kodą simboliškai išreiškiančių ir žmogaus sielos poreikius rinkiniu Skaityti toliau

J. Vaiškūnas ir D.Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio) (34)

Elnias devynergiais | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kalėdų proga „Laisvosios bangos“ radijo laidoje „Savaitgalio pasažai“ apie Kalėdų šventės dvasinius slėpinius kalbėjosi etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, mitologas Dainius Razauskas ir laidos vedėja Nijolė Jačėnienė.

Žiemos saulėgrįža daugelyje kultūrų pažymima įvairiomis šventėmis ir apeigomis. Kas slypi už Žiemos saulėgrįžos, Kalėdų vardo, Elnio devyniaragio ir kitų šios šventės tautosakinių ir mitologinių vaizdinių ir svarsto laidos dalyviai.

Klausykite šios laidos garso įrašo: Skaityti toliau

Romuviai Žiemos Saulėgrįžą pasitiks giesmėmis Dievams (audio) (3)

Alkas.lt nuotr.

Gruodžio 21 dieną, šeštadienį 16 val. Vilniuje, Lietuvos liaudies kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) įvyks Žiemos Saulėgrįžos vakaras.

Tamsiausiu metų laiku, trumpiausią dieną bus įžiebta aukuro ugnis ir pagerbti Baltų Dievai. Kanklių muzika ir Kalėdų giesmės bus skirtos protėviams ir Sotvarui – Dievui – Tvėrėjui. Apeigos metu bus dalinamasi senovine kūčia – maistu, skirtu ir protėviams, ir gyviesiems.

Renginio metu bus pristatyta pirmoji Lietuvoje autorinės kūrybos kanklių muzikos plokštelė, kurią įrašė Žemyna Trinkūnaitė. Vakaro meditaciją kalėdinėmis giesmėmis pratęs Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena! (32)

Atarašai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kiekvienos kalendorinės šventės proga bažnyčia primityviai reklamuoja vulgarizuotas rytietiškas tradicijas, sudievindama svetimų tautų pranašus, ir ugdydama meilę svetimų kraštų žemei. Pradedantiems Naujuosius metus ir naują savo dvasinio gyvenimo kelio ratą mums, kaip ir kasmet, vėl siūlomi žydų Beatliejaus, jų mitinio didvyrio Jėzaus gimimo iš šventosios dvasios tvartelyje sakmė. Sausio 6 d. kasmet prikišamai reklamuojama pasaka apie tris Azijos karalius, atkeliavusius pasveikinti „mums visiems“ užgimusio žydų karaliaus…

Tiesa, šie mitai skirti įkvėpti ir pažadinti žmonių dvasingumą. Gebantis perprasti šiuos vaizdinius žmogus gali būti šių istorijų įkvėptas dvasiniam pažinimui… Skaityti toliau

Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis (7)

Blukvilkis | L.Buivydaitės nuotr.

Gruodžio 21 d., žiemos saulėgrįžos dieną, 16 val. Vilniaus Lukiškių aikštėje ir kituose Lietuvos vietose senu papročiu bus atliktos saulėgrįžos apeigos, skirtos išlaisvinti Saulę iš kaustančios ir marinančios tamsos, šalčio ir blogio tam, kad visa, kas mus trikdo, griauna, žlugdo ir marina trauktųsi iš mūsų gyvenimo.

Tą dieną Kalėda ir 12 lietuviško Zodiako ženklų kartu su visais šventės dalyviais – atliks Kalėdinio Blukio (kelmo) deginimo apeigas. Apeigų dalyviai – blukvilkiai muš tabalus, šoks apeiginį šokį ir kartu su Blukiu sudegins jam perduotas negeroves paversdami jas mūsų kūnų ir sielų šiluma ir šviesa bei nutolindami grėsmingąją pasaulio pabaigą. Skaityti toliau

Penktadienį sutiksime Saulėgrįžą (2)

Apsisuko dar vienas ratas. Galbūt šį kartą – ypatingas. Majai kažkodėl nusprendė, kad baigsis ne vienų metų ciklas, bet kažkoks didesnis, tūkstančius metų apimantis visatos ciklas. Su juo mūsų pasaulis nesibaigs. Juk ir vadiname jį – Pa Saulis. Tad išnykti jis gali tik su Saulės – mūsų motulės – mirtimi, o Saulė, kad ir sena jau motina, panašu, kad pagyvens…

Pergyvens ji kiekvieną iš mūsų. vakar jai meldėsi kunigaikščiai ir žyniai, šiandien jai meldžiamės mes, rytoj – mūsų vaikų eilė. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais (4)

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri.

Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“ Skaityti toliau

Alkas.lt sveikina su Kalėdomis (16)

Gerbiamieji Alko skaitytojai, džiaugiamės kartu su Jumis sulaukę įstabių Kalėdų dienų. Pačios didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai, apeigos, seni lietuviški žodžiai ir slaptingi dvasiniai dangaus ir žemės ženklai paveldėti iš protėvių. Perimkime juos, gyvenkime jais ir jie suteiks mūsų gyvenimui prasmę, įkvėps galių kelionėje į tikslą, pripildys gyvybės dvasios mūsų būtį čia ir, gal būt, net anapus.

Šventinis laikas nuo Kalėdų iki sausio 6 d. nuo seno vadinamas „tarpušvenčiais“, „tarpukalėdžiais“ arba „šventvakariais“. Šiuo laiku dienos ir nakties trukmė beveik nesikeičia. Atrodo, kad Saulė sustoja. Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Medžiai mus vienija (audio) (16)

Medis žiemą | krogen nuotr.

Gruodžio 22 – žiemos saulėgrįžos dieną Saulė dangaus skliautu keliaus žemiausiai, o naktį – žemiausiai po žeme.  Netrukus sėsime prie Kūčių stalo ir senu papročių  pradėsime švęsti 12-os ypatingų dienų  – šventvakarių laikotarpį. Tuo laiku kiekvienuose namuose žėrės nepaprastas medis – gražiai išpuošta Kalėdų eglutė. Nors daugeliui dabar ji tėra graži namų puošmena ir vaikų pramoga, tačiau  savo gelmine prasme ji ir toliau mums primena  nepaprastai seną, galingą iš tolimų protėvių paveldėtą Pasaulio medžio vaizdinį.

Pasaulio medis – gerai žinomas bet daug kam abstraktus ir mažai suprantamas dalykas. Manoma, kad šis simbolis būdingas tik mūsų protėviams ir liaudiškajai pasaulėžiūrai. Tuo tarpu tai vienas esmingiausių visos žmonijos vaizdinių, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais (0)

Jonas Vaiškūnas | delft.lt nuotr.

Paprotys sieti senųjų metų pabaigą ir Naujųjų pradžią su žvaigždėmis ir žvaigždėtu dangumi – istoriškai susiklostęs reiškinys. Kalendorių sudarymas ir metų atskaita visuomet buvo žynių – žvaigždininkų (astrologų) pareiga. Pasitikdami Naujuosius kalendorinius metus – kaskart nesąmoningai sekame senąja tradicija – kreipdamiesi į žvaigždėtą dangų ir į žmones, kurie į jį žiūri. Šiuolaikiniams pranašautojams astrologams ir magams tuomet žiniasklaida parodo didesnį dėmesį. Prisimenami ir visus metus užmiršti astronomai. Jų klausiama: „Kas mūsų laukia ateinančiais metais?“ Skaityti toliau