Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

J. Vaiškūnas: Su Žvaigždžių diena + + +

www.alkas.lt
2018-01-06 11:42:17
1
Žvaigždių diena | Alkas.lt koliažas

Žvaigždių diena | Alkas.lt koliažas

Trijų Karalių diena vadinamos Sausio 6-osios proga Alkas.lt žurnalistė Edita Česėkaitė apie šios šventės lietuviškus ikikrikščioniškus papročius kalbina etnokosmologą Joną Vaiškūną.

– Šventinis Kalėdų laikotarpis baigiasi sausio 6 d. Trijų Karalių švente. Krikščionys šią šventę sieja, esą, su istoriniu įvykiu, kuomet 3 Rytų magai atkeliavo į Jaruzalę pasveikinti gimusio Jėzaus, kurį jie laiko Dievo sūnumi. Kuo reikšminga ši diena lietuvių prigimtiniam tikėjimui?

– Kalėdinis laikotarpis pradėtas Kūčiomis – šventine vakariene su protėvių vėlėmis ir Dievais, įpusėjęs šurmulingaisiais Naujaisiais – kalendorinės datos pasikeitimo švente, baigiasi – sausio 6 d. Tai laikas kai gamtoje tamsa ima atsitraukti, o šviesa ima grįžti – dienos ilgėja. Šis gamtinis vyksmas mūsų protėviams perteikė ir mūsų sielų būseną: Šviesa grįžta – Tamsa traukiasi.

Dangaus ir sielos pragiedrulius skubina grįžtanti Saulė. Sausis – pragiedrulių mėnuo – mat po ilgų tamsos miglų tik dabar danguje vėl ima rodytis žydruma. Pavyzdžiui, rusai senovėje sausį vadino prosinec, mat rusiškai prosin’ – pragiedruliai, žydruma.

Prieš Tris Karalius mūsų krašte sausio 6-oji vadinta – Krikštais, Atarašais. Astronomiškai – tai Saulės „stovėjimo“ (lot. solstitium – saulės stovėjimas) laikotarpio pabaiga. Įdėmiai stebėdami Saulės judėjimą, praeities žvaigždininkai kreipė dėmesį į šį Saulės „stovėjimą“, kai dienos trukmė beveik 2 savaites pastebimai nesikeičia, nes Saulė virš horizonto kasdien keliauja vis tą patį trumpiausią kelią. Sausio 6-ąją įgudusi akis jau pastebi dienos Saulės kelio pailgėjimą. Iš čia ir vaizdingas posakis – „Nuo Kalėdų iki Trijų Karalių diena pailgėja per gaidžio žingsnį“.

Trumpiausias Saulės „stovėjimo“ dienas nuo Kūčių iki sausio 6–tos Šiaurės Europos tautos siejo su protėvių vėlių sugrįžimo ir lankymosi savo namuose laikotarpiu. Šį laiką Lietuvoje vadindavo – „tarpkalėdžiais“, „tarpušvenčiais“, „šventvakariais“, „vaišėmis“.

Tuomet sodybas lankydavo žmonės, persirengę lokio, arklio, gervės, ožio ir kitomis magiškomis kaukėmis. Vėliau krikščioniškų pasakojimų įtakoje šių persirengėlių būrį papildė ir Trijų Karalių kaukės. Atsilankę sodyboje persirengėliai giedodavo, linkėdavo namų šeimininkams sėkmės ir gero derliaus, o už tai buvo vaišinami ir apdovanojami.

Nors per amžius išblėso šių kalėdinių kaukininkų supratimas, bet galima spėti, kad tai – mitiniai protėviai, vaizduojantys mūsų pačių žmogiškąsias savybes. Bandydami susivokti kas esame, dar ir dabar save lyginame būtent su gyvūnais: „stiprus kaip lokys“, „dirba kaip arklys“, „grakšti kaip gervė“, „užsispyręs kaip ožys“… Kadaise žvaigždininkai šiuos mitinius gyvūnų įvaizdžius susieję su žvaigždynais sukūrė ir astrologinę sistemą.

– Krikščionys sausio 6 d. ant namų durų piešia 3 kryžiukus ir užrašo tris raides K+M+B+. Vieni šį užrašą sieja su mitiniais Trimis karaliais, kiti aiškina kaip lotynišką palinkėjimą: Christus Mansionem Benedicat, tai yra Tegul Kristus palaimina šiuos namus. Ar tai esmingai krikščioniškas paprotys, ar ir ikikrikščioniškais laikais kokiais nors ženklais buvo laiminami namai?

Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr.
Šienpjoviai (Orionas) | NASA-nuotr.

– Senovėje apie dienos pailgėjimą buvo sprendžiama pagal Oriono žvaigždžių padėtį iškart po saulėlydžio. Trumpiausių dienų vakarais, Saulei nusileidus, 3 įsidėmėtinos Oriono žvaigždės teka tiesiai priešingoje pusėje.

Dienoms ilgėjant ši žvaigždžių trijulė sutemus sužimba vis aukščiau. Oriono žvaigždynas mūsų protėviams kažkada buvo puikiu kalendorinių darbų orientyru, tad ir vadintas jis įvairiai – Šienpjoviais, Pjovėjais, Kūlėjais, Trimis mergelėmis verpėjomis, Trimis Karaliais.

Kadangi mūsų senajame tikėjime gamtinės tamsos ir šviesos kaita buvo dvasinės Tamsos-Šviesos sąveikos ir kovos simboliu, tad Kalėdinis Tamsos ir Šviesos kovos laikotarpis, kuomet Tamsa turi būti nugalėta ir priversta pasitraukti, kad užleistų vietą atgimstančiai Šviesai, buvo pripildytas kultūrinių-religinių draudimų ir veiksmų gausa.

Vienu svarbiausiu Krikštų šventės veiksmų buvo maginė sodybos apsauga nuo neregimų dvasių. Manyta, kad pradėjus dienoms ilgėti, vėlės privalo iškeliauti atgal į Aną pasaulį, tad Krikštų išvakarėse kai kur buvo ruošiama atsisveikinimo su vėlėmis vakarienė, vadinama Kūčelėmis.

Kad namų aplinkoje neužsiliktų nė viena nepageidaujama ano pasaulio būtybė, buvo „atrašinėjami“ pastatai ir daiktai. Ant gyvenamo namo ir ūkinių pastatų durų, o kartais ir ant namų apyvokos daiktų, šeimininkas švento židinio anglimi, o vėlesniais laikais bažnyčioje šventinta kreida, žymėdavo tris kryželius + + + . Šio ženklinimo svarbą primena ir šventės pavadinimai – Atarašai bei Krikštai. „Dedant krikštus“ iš sodybos išrašomi, išprašomi svečiai iš Anapus.

trys-kryziukai-atarasaialkas-lt-vaiskuno-nuotr-K100
+++ | Alkas.lt nuotr.

Ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyniniuose kraštuose kryželiai buvo daromi taip pat ir iš verbos šakelių ar šiaudų ir, apsaugos nuo piktųjų dvasių sumetimais, būdavo užkišami įvairiose statinių vietose.

Latvijoje ant statinių, neatkeliant rankos, buvo išpiešiamos ir penkiakampės arba aštuonkampės žvaigždės – slogučio kryžiai (lietuvēna krusts). Ir pačią šventę latviai vadino – Žvaigždės arba Žvaigždžių diena. Taigi, pliuso pavidalo maginiai kryželiai yra ne kas kita, o trijų žvaigždžių, pranešančių apie Dieviškosios šviesos atgimimą, simboliai.

Su pirmosios vakaro žvaigždės pasirodymu Kalėdų išvakarėse pasitikome protėvių vėles, o su trijų Šienpjovių žvaigždžių vakariniu patekėjimu – jas išlydime.

Aštunta diena po Naujųjų metų Žvaigždės diena vadinama ir keistai į baltiškas panašiose Kinijos naujametinėse tradicijose.

Tą dieną rodoma pagarba žvaigždėms: sėdant prie apeiginio vaišių stalo šeimos galva lenkiasi žvaigždžių dievams ir savo laimingai žvaigždei, globojusiai jo gimimą. Apeigoje dalyvauja tik vyrai, kurie išreikšdami pagarbą savom žvaigždėm uždega po 3 aromatine alyva užpildytas lempeles ir pagal jų liepsnelių spindesį spėja savo ateitį.

Žvaigždėtas dangus šį vakarą, kaip ir mūsų krašto žmonėms, – lemia gerus ir derlingus metus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Su Žvaigždžių diena!
  2. J. Vaiškūnas. Sausio 6-oji – diena, kai +++ skelbia šviesos sugrįžimą
  3. J. Vaiškūnas. Šviesos sugrįžimas
  4. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  5. J. Vaiškūnas. Rytietiški Trys Karaliai ar baltiška Krikštų šventė?
  6. J. Vaiškūnas. Kai žvaigždininkai buvo karaliais
  7. J. Vaiškūnas. Kalėdų supratimai
  8. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  9. D. Žuromskienė. Dieną ir sėkmę matuosime gaidžio žingsniu
  10. Belaukiant Kūčių vakaro

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. jurgis says:
    8 metai ago

    sveikinu Ditę pradėjus pagaliau rimtą darbą…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

Kiti Straipsniai

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas. Gegužės danguje – Jupiteris, Aušrinė bei… nelaukti reginiai

2025 05 12
Sirijus ir Šienpjoviai (Orionas)

J. Vaiškūnas. Kovo danguje –  žiemos žvaigždžių palydos ir Mėnulio bei Saulės užtemimai

2025 03 13
Kalėdos, žvakė | pixabay.com, Jrydertr nuotr.

Kalėdiniai papuošimai gali tapti ir gaisro priežastimi

2024 12 25
Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė

Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės kalėdinis sveikinimas

2024 12 25
Lietuvos Respublikos Prezidento ir pirmosios ponios sveikinimas šalies žmonėms šv. Kalėdų proga

Lietuvos Respublikos Prezidento ir pirmosios ponios sveikinimas šalies žmonėms šv. Kalėdų proga

2024 12 24
Kalėdos, katė | pixabay.com nuotr.

Namų saugumas per šventes

2024 12 24
Kalėdos | pixabay.com, Congerdesign nuotr.

Patarimai ruošiant šventinį stalą

2024 12 24
Kalėdos

Stilistės patarimai planuojantiems šventinius įvaizdžius

2024 12 22
Kalėdos | IKEA nuotr.

Kaip jaukiai ir nebrangiai papuošti vaišių stalą

2024 12 22
Dovanos | Pexels nuotr.

Daugiausia klaidų ne rūšiuojant atliekas, o planuojant Kalėdas

2024 12 22

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis

Visos žinios norintiems grįžti į Lietuvą – „viename langelyje“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai