Sėjau vikų ir žirnių mišinį dirvai pagerinti, kai netikėtai atsiradęs jis pasisveikino ir maloniai pasiteiravo, ką dirbu. Paaiškinau ką ir kodėl darau. Apie Europos Sąjungos tvarką nieko jam nebeaiškinau.
– O, gerai. Taip ir reikia – iš pradžių turtini dirvą, paskui joje augini ką numatęs. Jūs čia Europoje daugelis žemes tausojat. Aš irgi panašiai savo laukuose tvarkausi.
– Tad panašūs mūsų darbai. Sakyk, tamsta, kuo gi pats dirvą gerini? Skaityti toliau
Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama smulkiesiems ūkiams, ieškantiems nišos besikeičiančiame pasaulyje. Lietuvoje yra apie 100 tūkst. smulkiųjų ūkių. Pasak pačių žemdirbių, toks ūkininkavimas – tai gyvenimo būdas, neatsiejamas nuo šeimos istorijos, iš kartos į kartą perduodamos žemės.
Žemės ūkio pagrindas
Per du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos smulkiųjų ūkių skaičius sumažėjo. Priežastys aiškios – didėjantis gamybos našumas ir konkurencija. Mažesni ūkiai, norėdami išlikti ir konkuruoti su didesniais, priima sprendimą plėstis, deja, taip prarasdami savo išskirtinumą ir tradicijų tąsą. Paprastai mažuosius ūkius valdo šeimos nariai. Skaityti toliau
Netoli Kauno, Karmėlavoje, gyvenantis Valdas Stokna pastebėjo, kad parduotuvėse jau nėra senų, prieš 50 ar 100 metų augintų augalų veislių sėklų. Būtent jos tinka gamtinei ir ekstensyviai žemdirbystei.
Širdį primenančios ropės
V.Stokna – gamtinės žemdirbystės šalininkas. Jis su bendraminčiais ragina ieškoti ir saugoti senas augalų veisles, kurios žmoniją maitino ištisus šimtmečius.
Balandžio 11 d. Molėtų r. Alantos technologijos ir verslo mokykloje atidarytas žemės ūkio sektorinis praktinio mokymo centras, atitinkantis šiuolaikinius modernius žemdirbystės ir ekologiško ūkininkavimo standartus.
Tai vienintelis žemės ūkio sektorinis praktinio mokymo centras šalyje, ruošiantis įvairius žemės ūkio sektoriaus specialistus: ekologinio ūkio darbininkus, žemės ūkio gamybos verslo, aplinkosaugos ir ekologijos darbuotojus, žemės ūkio technologus ir kt. Skaityti toliau
Europos Sąjungos strategų paradoksai: vienais sprendimais atveriami keliai genetiškai modifikuotiems augalams, kurie gamtai ir žmonių sveikatai gali būti pražūtingi, o kitais sprendimais įvedami griežti žalinimo reikalavimai, dėl kurių mažės ir brangs produkcijos gamyba. Žalinimo reikalavimai įsigalios kitais metais, tačiau jau šiemet pasėlius deklaruoti besiruošiantiems Skaityti toliau
Per pastarąjį šimtmetį Lietuvos gyventojų struktūra kardinaliai pasikeitė. Jei oficialiosios statistikos duomenimis prieš Pirmąjį pasaulinį karą kaimuose gyveno apytiksliai 89 proc., o Antrojo pasaulinio karo išvakarėse šis rodiklis siekė 75 proc., tai 2013 metų duomenys liudija, kad kaimiškosiose vietovėse liko tik kas trečias (33,2 proc.) Lietuvos gyventojas. Daugėja žmonių, kurių ryšiai su kaimiškosiomis vietovėmis yra tik epizodiniai arba visiškai nutrūkę. Daugėja ir nesugebančių atpažinti gyvosios gamtos objektų, tačiau manančių, kad ši jų išprusimo spraga nėra jiems reikšminga. Skaityti toliau
Latvijos žemės ūkio organizacijos kartu su Žemės ūkio ministerija inicijuoja žemės privatizavimo įstatymo pataisas. Jos numato, kad žemę Latvijoje gali įsigyti tik vietiniai žemdirbiai, užsiimantys ūkine veikla. Dalis Latvijos Seimo narių tam priešinasi.
Nacionalinio susivienijimo („Viską Latvijai – Tėvynei ir laisvei/LNNK“) Seimo frakcijos nariai atsisakė svarstyti pataisas ir siūlo pratęsti žemės nepardavimo moratoriumą.
Pataisų rengėjai tvirtina, kad tai nebeįmanoma, nes jau sykį (2011 m.) jis buvo pratęstas, ir viso to jokiu būdu nepavyks suderinti su Europos Sąjunga (ES). Skaityti toliau
Pavasarį atlikti dirvožemio tyrimai parodė, kad mineralinio azoto dirvoje aptinkama vis daugiau. Dėl nesubalansuoto mineralinių trąšų ir chemijos naudojimo spartėja dirvožemio degradacija, o dirva organinėmis trąšomis gerinama nepakankamai. Atėjus rudeniniui tręšimui ieškoma papildomų medžiagų atstatyti dirvožemį.
„Jeigu nualintoje žemėje naudosime vien mineralines trąšas, norimų rezultatų nepasieksime. Norint užauginti gerą derlių metai iš metų, būtina gerinti dirvožemio struktūrą organinėmis dirvos gerinimo priemonėmis, pavyzdžiui, mėšlu.“ – sako Baltijos agroverslo instituto projektų vadovas Egidijus Vaitiekūnas. Skaityti toliau
Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) šį rudenį pradeda pasaulinį mokslo projektą, kuriame bus nuodugniai tiriami kontroliuojamo klimato sąlygomis auginami augalai. Tokie tyrimai vienu metu leis keturiose atskirose klimato zonose tirti įvairiausias vietines ir egzotines augalų rūšis. Šiam tyrimui naudojamos nanotechnologijos prisidės kuriant inovatyvias ir modernias žemės ūkio technologijas bei produktus.
Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“ kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru įsteigė Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą. Skaityti toliau
Ketvirtadienį, gegužės 10 d., Kaune prasidėjo reikšmingiausia ir didžiausia Baltijos regione tarptautinė žemės ūkio ir maisto pramonės paroda „AgroBalt 2012“. Šiuo renginiu siekiama stiprinti žemės ir maisto ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą, užmegzti regioninių žemės ūkio ir maisto pramonės įmonių bei institucijų kontaktus.
„Lietuviams žemė visada buvo šventa, o žemės ūkio darbai, nors ir sunkūs, yra šventė“, – sveikindamas visus susirinkusius parodos atidaryme sakė Lietuvos Respublikos premjeras Andrius Kubilius. Skaityti toliau
Žaislo priešistorė siekia gilią senovę, pirmykštes kultūras, tačiau mūsų dienų pirmieji žaislai nepasiekė. Muziejuose išlikę senovės Egipto, Graikijos, Romos laikus siekiantys žaislai. Pirmieji žaislai buvo iš degto molio pagaminti arkliukai, iš medžio, gintaro ar šiaudų pagamintos lėlės. Seniausiems tokio tipo rastiems žaislams jau daugiau kaip 2500 metų. Kai kurios lėlės buvo naudojamos ne tik vaikų žaidimams, bet ir magijai bei religinėms apeigoms. Senovės Egipte lėlės laidotos kartu su mirusiaisiais ir buvo tikima, kad jos patarnaus pomirtiniame gyvenime. Skaityti toliau
Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.
Smūgis ekologiniams ūkiams
Išskirtinės kokybės daržovių ir vaisių augintojai, savo ūkiuose įdiegę aplinką tausojančią auginimo sistemą, Skaityti toliau
