Šeštadienis, 21 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Ekologinei žemdirbystei rašomas nuosprendis

Vida Tavorienė, www.valstietis.lt
2012 03 18 17:30
5
Ekologinei žemdirbystei rašomas nuosprendis
Mergaitė ir obuoliai | Fotodiena, A.Bagdono nuotr.
Mergaitė ir obuoliai | Fotodiena, A.Bagdono nuotr.

Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.

Smūgis ekologiniams ūkiams

Išskirtinės kokybės daržovių ir vaisių augintojai, savo ūkiuose įdiegę aplinką tausojančią auginimo sistemą, šiemet gali papildyti savo pajamas. Europos Komisijai pritarus jiems numatytos išmokos: už hektarą daržovių ir bulvių – 1 091 Lt, už hektarą sodų ir uogynų – 1 188 Lt.

Naujos išmokos pribloškė ekologiškos produkcijos gamintojus: jų nuomone, tai galutinai sužlugdys ekologinę daržininkystę, sodininkystę ir uogininkystę.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacija išplatino pranešimą, kuriame išreiškė apgailestavimą, kad mūsų šalis renkasi kitą – chemizuoto žemės ūkio sektoriaus kelią, neatsiklausdama daugiau nei 20 metų ekologiniame sektoriuje dirbusių ūkininkų, mokslininkų, asociacijų, vartotojų.

Pasak „Tatulos programos“ direktorius Almono Gutkausko, ekologinė daržininkystė, sodininkystė ir uogininkystė pradėjo nykti, kai 2007–2013 m. laikotarpiui buvo smarkiai sumažintos ekologinės išmokos. Dabar šiam sektoriui gali būti pasirašytas galutinis nuosprendis. „Skyrus tokią paramą ir du ar pusantro karto nepadidinus išmokų ekologiniams ūkiams, jie bus sunaikinti. Tik vienas kitas augins ekologiškas daržoves ir vaisius“, – įsitikinęs jis.

Pasijuto nereikalingi

Ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis, ir „Tatulos programos“ direktorius A.Gutkauskas pabrėžė, kad ekologiškos produkcijos gamintojai – ne prieš tausojamąją žemdirbystę, ji reikalinga kaip tarpinė grandis tarp intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo. Tačiau nesuderinus išmokų gali būti sugriauta tai, ką ekologinės žemdirbystės entuziastai 20 metų nuosekliai kūrė.

Pasak S.Daniulio, atsiradus naujų išmokų, ne ką mažesnių už skiriamas ekologiniams ūkiams, net didžiausi entuziastai atsisakys ekologinės žemdirbystės. „Daržovių augintojams, sodininkams ir uogininkams tokios mažos išmokos už ekologinį ūkininkavimą, kad jų tik kauptukams ir pirštinėms teužtenka. Todėl nereikia stebėtis, kad rinkoje nėra ekologiškų daržovių ir vaisių“, – aiškino ūkininkas.

Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė, kad tokia žemės ūkio politika rodo, jog Lietuvoje ekologiniai ūkiai nereikalingi. „Jei ūkininkai šiek tiek sumažina chemijos, sintetinių trąšų naudojimą, jiems skiriamos tokios išmokos, kurios tik apie 20 proc. mažesnės už išmokas ekologiniams ūkiams. Kiek mes Žemės ūkio ministerijoje įrodinėjome, kad ekologiniams ūkiams išmokos labai mažos, kad reikia derėtis Briuselyje dėl didesnių! Tačiau sulaukdavome atsakymo, jog nepavyks. O dabar staiga sužinome, kad suderėtos išmokos už tausojamąją žemdirbystę“, – apmaudo neslėpė S.Daniulis.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovą stebina ir skirtingos taisyklės, taikomos ekologiniam ir aplinką tausojančiam ūkininkavimui. „Sertifikuotą ekologinį ūkį galima registruoti dirbant ne mažiau kaip vieną hektarą, o tausojantį – turint tik 10 arų“, – dvigubus standartus įžvelgė ūkininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad aplinką tausojantiems ūkiams, gaminantiems išskirtinės kokybės produktus, skiriama parama šiai produkcijai viešinti, etiketėms ir pan. Šioms reikmėms ūkis gali gauti iki 3 tūkst. eurų paramą. „Norėtųsi atsakingų valdininkų paklausti, ar ekologiškai produkcijai viso to nereikia?“ – retoriškai klausė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.

Naujos išmokos nevilioja

Išskirtinės kokybės daržoves auginantis ir aplinką tausojančias priemones jau trejus metus naudojantis Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas sako, kad tokios išmokos labai reikalingos. Tačiau jos, anot augintojo, nepakankamos. „Numatyta parama nepadengs tų sąnaudų, kurių papildomai atsiranda laikantis aplinką tausojančių reikalavimų. Tas tūkstantis litų tepadengs tik ravėjimo, kurio labai padaugėja, išlaidas“, – aiškino daržovių augintojas.

Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu trečdaliu mažiau tręšti ir naudoti chemikalų. Negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų. Piktžoles antroje vegetacijos pusėje galima naikinti tik mechaninėmis priemonėmis. Išlaidų daugiau, daržovių išauginama mažiau, o išskirtinės kokybės ženklu pažymėta produkcija, anot pasvaliečio, menkai dar domina vartotoją. „Tokia produkcija 50 proc. brangesnė, tačiau jos nuperkama labai nedaug. Nors visos ūkyje auginamos daržovės atitinka išskirtinės kokybės produkto reikalavimus, daugumą jų tenka parduoti už paprastą kainą. Tad tos išmokos labai nevilioja“, – atvirai kalbėjo A.Morkūnas. Daržovių augintojas sakė dar svarstysiąs, ar šiemet sieks sertifikuoto ūkio statuso ir augins išskirtinės kokybės produkciją.

Apribojimų spąstai

Naujos išmokos sudomino Anykščių rajono ūkininką Tomą Baravyką. Tačiau šis daržovių augintojas taip pat kol kas neskuba: „Pirmiausia skaičiuoju, ar verta to imtis.“ Ūkininkas teigė, kad pereiti prie aplinką tausojančio ūkininkavimo jam nebūtų sudėtinga. „Mano ūkyje ir dabar naudojama nedaug trąšų ir chemijos, o antroje vegetacijos pusėje daržovės ravimos. Tad dėl to sunkumų nekiltų“, – aiškino jis. Tačiau anykštėną stabdo tokiems ūkiams nustatyti apribojimai ir mūsų rinkos ypatumai. „Jei siekčiau išmokų, tektų prisiimti nemažai įsipareigojimų ir papildomų darbų bei išlaidų. Reikėtų samdytis daugiau žmonių daržovėms ravėti. Bėda ta, kad darbininkų, kuriuos galima būtų pasisamdyti, kaime vis sunkiau surasti“, – dėstė ūkininkas.

Tapęs naujos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės dalyviu, daržovių augintojas 5 metų laikotarpiu negalėtų nei didinti, nei mažinti dirbamo ūkio ploto. „Kas žino, ar ateityje nereikės mažinti ploto, jei neturėsiu ką pasisamdyti ravėti. Kita vertus, susiklosčius palankioms rinkos sąlygoms gali apsimokėti auginti augiau daržovių“, – samprotavo T.Baravykas, nenorįs pakliūti į apribojimų spąstus. Anot ūkininko, apsisprendžiant dėl ūkio sertifikavimo būtina įvertinti ir prekybos tinklų politiką bei vartotojų galimybes. „Išauginti išskirtinės kokybės produktą galima, tačiau kas ir kur jį pirks. Jei prekybos tinklams tokią produkciją atiduosime truputį brangiau, o jie užsidės didžiulį antkainį, idėja žlugs. Naudos neturės nei vartotojas, nei augintojas. Numatant paramą reikia apmąstyti ir tokios produkcijos kelią iki vartotojo“, – samprotavo ekologinio ūkio savininkas.

Vartotojui – painiava

Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai neslepia susirūpinimo, kad paskatinus tausojamąją žemdirbystę ir atsiradus daugiau tokių produktų rinkoje, gali būti klaidinamas ir vartotojas. „Žemės ūkio ministerijai teks daug padirbėti, kad vartotojas būtų teisingai informuotas ir netapatintų ekologiškų produktų su išskirtinės kokybės produktais. Pastarieji užauginti naudojant chemiją“, – perspėjo A.Gutkauskas. S.Daniulis apgailestavo, kad valstybė, užuot skyrusi daugiau dėmesio ekologinio produkto reklamai, bruka vartotojui naują ženklą.

Pasimokė iš vakariečių Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė

Nereikėtų piktintis ir prieštaringai vertinti naujų išmokų. Išskirtinės kokybės produktas – tarpinis tarp užauginto intensyviame ūkyje ir ekologiško. Parama jam bus naudinga ir ūkininkams, ir vartotojams. Ekologinė žemdirbystė remiama jau nemažai metų, tačiau ekologiškų daržovių rinkoje stinga arba jų eilinis vartotojas neįperka. Tad kam priešintis, kad vartotojai gautų saugų ir kokybišką produktą, užaugintą mažiau chemijos ir trąšų naudojančiame ūkyje. Ekologiškai ūkininkaujantieji gali persiorientuoti į aplinką tausojantį ūkininkavimą.

Naujos išmokos neatsirado netikėtai ir staiga. Tai – nuoseklaus mūsų darbo rezultatas. Lankydamiesi vakariečių kolegų ūkiuose stebėjomės, kad jie naudoja daug daugiau chemijos ir gauna išmokas už aplinką tausojantį ūkininkavimą. Mes nusprendėme taip pat siekti tokios paramos. Gauti išmokas nebuvo lengva, tačiau pagaliau pavyko.

Skatina draugiškumą aplinkai Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento vyriausioji specialistė

Šiemet sausio 24 d. EK pritarė naujai KPP priemonei „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Jos tikslas – paskatinti žemdirbius, auginančius vaisius ir daržoves, diegti aplinkai draugiškesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą. Dalyvaujantys šioje priemonėje patirs papildomų išlaidų dėl derliaus praradimo, mažiau toksiškų, bet brangesnių augalų apsaugos priemonių ir priemonių bioįvairovei išsaugoti bei kraštovaizdžiui įvairinti naudojimo. Joms kompensuoti numatytos išmokos: daržovėms ir bulvėms – 1 091 Lt/ha, serbentams – 1 160 Lt/ha, vaisiams ir uogoms – 1 188 Lt/ha. Šiuo metu išskirtinės kokybės vaisius, uogas, daržoves šalyje augina ir parama galėtų pasinaudoti 6 ūkininkai. Prognozuojama, kad tokių išmokų gauti sieks dar apie 150 augintojų.

Spausdinti 🖨

Nėra susijusių.

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Artūras Gotautas says:
    10 m. ago

    Reikia atskirti kur yra tūlas ūkininkas,o kur eko-verslo-verslinis-verslininkas-ūkininkas..Paramos ūkui reikalingos,tik nevalingam ūkininkui..Tačiau daugelis yra verslininkai(“ūkininkai”),jiems tos “išmaldos” reikalingos,kaip “pajamos-alga”..
    Tos “Eko” nėra sveikosios daržovės,o tik atitinkančios tam tikrus reikalavimus,kaip sakant treštos ir nuodytos “ekologiškom” trąšom-nuodais..
    Puikus pavyzdys yra Gamtinė žemdirbystė,bet uoliai prieštaraujama visokių “Agro” profesorių ir kitų daugelių chemijos pramonės maitintojų.. 😉

    Atsakyti
  2. Eglė says:
    10 m. ago

    “Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu TREČDALIU mažiau tręšti ir naudoti chemikalų.” Viską pasako.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      10 m. ago

      Išsimaitinti eko logiškai – tai prabanga.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 m. ago

        Nesakyčiau – turiu sodą, kur visą amžių užsiauginu savo šeimai daržoves bei vaisius.
        Ir taip daro visi sodininkai.
        Ūkininkai, gi, yra žemės ūkio verslininkai, o verslininkas – toks žmogus, kuris dirba apsimokamumo proncipu, tuo tarpu gamtinės žemdirbystės metodais verslo tikrai nepadarysi – taip, manau, įmanoma išsiauginti daržoves ir vaisius tik sau.

        IŠVADA: jokio ekologinio daržovių ir vaisių verslinio auginimo nėra ir būti negali (skaičiau, kad lenkų sodininkai per sezoną obelis purškia 28 kartus įvairiais nuodais, o nuskynę obuolius tam, kad jie ilgiau laikytųsi nupurškia specialiu chemijos – vaško mišiniu ir štai kodėl iš užsienio atvežti obuoliai blizga bei ilgai laikosi, nors aš savo rūsyje esu išlaikęs obuolius Jonagold iki naujo derliaus be jokių fokusų).

        Atsakyti
        • Artūras Gotautas says:
          10 m. ago

          Galima pasiremti “sprendimais” Gamtinės žemdirbystės išlaikyti iki 10-15 “hektarų”,jeigu samdant samdinius,tada galima išsiplėsti iki 30 “hektarų”..Visai nesenai,ūkininkai žemę “dirbdavo” arkliais ir puikiausiai vystė savo ūkinę veiklą,be jokių “chemijų” ir kitų teršalų…Viskas tos pačios Gamtinės žemdirbystės atvaizdais,arba kitaip tariant Gamtinė žemdirbystė,senolių žemdirbystės atvaizdas..
          Kadangi,kaip verslininkai “ūkius” turi 500 “hektarų” ir didesnius,juos dirba žemę teršiančiais “agregatais-traktoriais”,pila trąšas-nuodus tonomis,purškia laukus visokiais “priedais” ir dar išmokas susirenka už “gerą” darbą,priedu “pašalpas” dar gauna ir t.t..
          Viskas paremta “PELNU”..Toje vietoje Dorybė pamirštama,o Žemės samprata toli nugrimzdusi į prarają…Skaičiuoja kiek galima iš jos “išmelžti” jai neduodant nieko,išskyrus nuodų “dopingo-porciją”,kuri suteiks galimybę kitais metais vėl ją “melžti”…
          Kiekviena šeima gali pilnumoje “išlaikyti” be samdinių 3-5 “hektarus” ir turėti savąjį sveiką derlių,be visiškai jokių “priedų”..
          Viskas prasideda nuo pačio savęs…Nori šviesos – būk ja..Nori pykčio – būk juo.. 😉

          Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Neariminei žemdirbystei skirta 8 mln. eurų

Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime

2022 05 17
Lietuvos kaime tuščių vienkiemių jau beveik nėra, bet yra labai daug erdvės naujiems sumanymams

Lietuvos kaime tuščių vienkiemių jau beveik nėra, bet yra labai daug erdvės naujiems sumanymams

2022 05 03
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Vairuotojai raginami būti apdairūs: gegužę – žvėrių judėjimo suaktyvėjimas, todėl avarijų metuose daugiausia

2022 05 02
Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

Maistas gali netapti atlieka: planuoti, mažiau vartoti, kompostuoti

2022 05 01
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2022 04 27
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino nacionalinį psichikos sveikatos tinklapį

Patiriate nerimą? Psichologė siūlo sugrįžti į sodus bei daržus

2022 04 21
Kaip atostogauti tvariai ir atsakingai (video)

Trečią kartą rengiamas Atliekų kultūros egzaminas

2022 04 18
Europos parlamentarai ragins nutraukti Baltijos šalių žemdirbių diskriminaciją

Ketinama skatinti neariamąją žemdirbystę

2022 04 08
Gera žinia tėvams: dirbdami pirmaisiais vaiko auginimo metais galėtų gauti ne mažesnę nei 50 proc. išmoką

Seimui pristatyta nauja vaiko priežiūros išmokų tvarka

2022 03 29
Ministerija ir šiemet skatins jaunimą rinktis žemės ūkio studijas

Ekologiniams ūkiams – mažiau reikalavimų

2022 03 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
Įvairenybės

Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai

2022 05 21
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.
Įvairenybės

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42

2022 05 21
Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams
Įvairenybės

Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

2022 05 20
Ant pietrytinio Gedimino pilies šlaito atrasti Aukštutinės pilies mūro fragmentai
Lietuvoje

Pasirašyta sutartis dėl Gedimino kalno sutvarkymo

2022 05 20
VMVT ragina susilaikyti nuo neteisėto beglobių gyvūnų vežimo iš Ukrainos
Lietuvoje

Ukrainiečių augintiniai dėl pasiutligės bus tiriami nemokamai

2022 05 20
Lietuvos kultūros ministras aptarė kultūrinio bendradarbiavimo planus su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos atstovais
Lietuvoje

Ministerija laukia pasiūlymų Muziejų įstatymui

2022 05 20
Nuo rugpjūčio 1 dienos atvirkštinio PVM mechanizmas taikomas naujoms prekių grupėms
Lietuvoje

VMI primena apie pagalbą Ukrainai

2022 05 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Autoriui klausimas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pavasario saule rėikėtų mėgautis atsargiai
  • Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Prasidedant žaibų metui – dėmesys prietaisams

Skaitomiausi straipsniai

  • Didysis šeimos gynimo maršas 2022 TIESIOGIAI peržiūrėta: 581; komentarų: 26
  • „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo Ukraina! peržiūrėta: 547; komentarų: 9
  • A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą peržiūrėta: 444; komentarų: 4
  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 443; komentarų: 12
  • Antrasis „Eurovizijos“ pusfinalis peržiūrėta: 419; komentarų: 2
  • Sprendžiama dėl Lietuvos rusų dramos teatro pavadinimo peržiūrėta: 390; komentarų: 26

Kiti Straipsniai

Jaunieji ūkininkai raginami kurti verslą kaime

by Ditė Česėkaitė
2022 05 17
0
Neariminei žemdirbystei skirta 8 mln. eurų

Siekiant paskatinti jaunus žmones rinktis ūkininkavimą ir kurtis kaimiškose vietovėse, jiems šiemet numatyti beveik 23 mln. Eur. Jaunasis ūkininkas galės...

Skaityti toliau

Lietuvos kaime tuščių vienkiemių jau beveik nėra, bet yra labai daug erdvės naujiems sumanymams

by daiva
2022 05 03
3
Lietuvos kaime tuščių vienkiemių jau beveik nėra, bet yra labai daug erdvės naujiems sumanymams

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusio „Regionų ateities forumo 2022“ ašimi šiemet tapo sumanaus kaimo kūrimo bei...

Skaityti toliau

Vairuotojai raginami būti apdairūs: gegužę – žvėrių judėjimo suaktyvėjimas, todėl avarijų metuose daugiausia

by daiva
2022 05 02
0
Kelio ženklas – gyvūnai | am.lt nuotr.

Gegužės mėnesį nelaimių keliuose dėl žvėrių migracijos nutinka daugiausiai metuose. Tokie susidūrimai ne tik stipriai apgadina automobilius, bet yra ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Autoriui klausimas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 20 12:42
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Vidmantas apie Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai
  • Širdelei atsigauti apie Aplinkosaugininkai primena: miško paklotė nėra ypatingų pojūčių kelias
  • Nžn., nžn. ... apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15

Kitas straipsnis
Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)

Lietuvos istorijos atspindžiai prof. G.Kazimierėno tapyboje (I) (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | Veido kremai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai