
Dėl naujų išmokų mažiau chemijos ir trąšų naudojantiems ūkiams kilo sąmyšis tarp ekologiškos produkcijos gamintojų. Ekologinės žemdirbystės puoselėtojai nuogąstauja, kad Lietuvoje gali nebelikti ekologiškų daržovių ir vaisių. Tokie ūkiai esą žlugs skyrus paramą išskirtinės kokybės produktus gaminantiems ir aplinką tausojančias priemones naudojantiems ūkiams.
Smūgis ekologiniams ūkiams
Išskirtinės kokybės daržovių ir vaisių augintojai, savo ūkiuose įdiegę aplinką tausojančią auginimo sistemą, šiemet gali papildyti savo pajamas. Europos Komisijai pritarus jiems numatytos išmokos: už hektarą daržovių ir bulvių – 1 091 Lt, už hektarą sodų ir uogynų – 1 188 Lt.
Naujos išmokos pribloškė ekologiškos produkcijos gamintojus: jų nuomone, tai galutinai sužlugdys ekologinę daržininkystę, sodininkystę ir uogininkystę.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacija išplatino pranešimą, kuriame išreiškė apgailestavimą, kad mūsų šalis renkasi kitą – chemizuoto žemės ūkio sektoriaus kelią, neatsiklausdama daugiau nei 20 metų ekologiniame sektoriuje dirbusių ūkininkų, mokslininkų, asociacijų, vartotojų.
Pasak „Tatulos programos“ direktorius Almono Gutkausko, ekologinė daržininkystė, sodininkystė ir uogininkystė pradėjo nykti, kai 2007–2013 m. laikotarpiui buvo smarkiai sumažintos ekologinės išmokos. Dabar šiam sektoriui gali būti pasirašytas galutinis nuosprendis. „Skyrus tokią paramą ir du ar pusantro karto nepadidinus išmokų ekologiniams ūkiams, jie bus sunaikinti. Tik vienas kitas augins ekologiškas daržoves ir vaisius“, – įsitikinęs jis.
Pasijuto nereikalingi
Ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis, ir „Tatulos programos“ direktorius A.Gutkauskas pabrėžė, kad ekologiškos produkcijos gamintojai – ne prieš tausojamąją žemdirbystę, ji reikalinga kaip tarpinė grandis tarp intensyvaus ir ekologinio ūkininkavimo. Tačiau nesuderinus išmokų gali būti sugriauta tai, ką ekologinės žemdirbystės entuziastai 20 metų nuosekliai kūrė.
Pasak S.Daniulio, atsiradus naujų išmokų, ne ką mažesnių už skiriamas ekologiniams ūkiams, net didžiausi entuziastai atsisakys ekologinės žemdirbystės. „Daržovių augintojams, sodininkams ir uogininkams tokios mažos išmokos už ekologinį ūkininkavimą, kad jų tik kauptukams ir pirštinėms teužtenka. Todėl nereikia stebėtis, kad rinkoje nėra ekologiškų daržovių ir vaisių“, – aiškino ūkininkas.
Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai pabrėžė, kad tokia žemės ūkio politika rodo, jog Lietuvoje ekologiniai ūkiai nereikalingi. „Jei ūkininkai šiek tiek sumažina chemijos, sintetinių trąšų naudojimą, jiems skiriamos tokios išmokos, kurios tik apie 20 proc. mažesnės už išmokas ekologiniams ūkiams. Kiek mes Žemės ūkio ministerijoje įrodinėjome, kad ekologiniams ūkiams išmokos labai mažos, kad reikia derėtis Briuselyje dėl didesnių! Tačiau sulaukdavome atsakymo, jog nepavyks. O dabar staiga sužinome, kad suderėtos išmokos už tausojamąją žemdirbystę“, – apmaudo neslėpė S.Daniulis.
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovą stebina ir skirtingos taisyklės, taikomos ekologiniam ir aplinką tausojančiam ūkininkavimui. „Sertifikuotą ekologinį ūkį galima registruoti dirbant ne mažiau kaip vieną hektarą, o tausojantį – turint tik 10 arų“, – dvigubus standartus įžvelgė ūkininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad aplinką tausojantiems ūkiams, gaminantiems išskirtinės kokybės produktus, skiriama parama šiai produkcijai viešinti, etiketėms ir pan. Šioms reikmėms ūkis gali gauti iki 3 tūkst. eurų paramą. „Norėtųsi atsakingų valdininkų paklausti, ar ekologiškai produkcijai viso to nereikia?“ – retoriškai klausė Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas.
Naujos išmokos nevilioja
Išskirtinės kokybės daržoves auginantis ir aplinką tausojančias priemones jau trejus metus naudojantis Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Morkūnas sako, kad tokios išmokos labai reikalingos. Tačiau jos, anot augintojo, nepakankamos. „Numatyta parama nepadengs tų sąnaudų, kurių papildomai atsiranda laikantis aplinką tausojančių reikalavimų. Tas tūkstantis litų tepadengs tik ravėjimo, kurio labai padaugėja, išlaidas“, – aiškino daržovių augintojas.
Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu trečdaliu mažiau tręšti ir naudoti chemikalų. Negalima naudoti toksiškų ir labai toksiškų pesticidų. Piktžoles antroje vegetacijos pusėje galima naikinti tik mechaninėmis priemonėmis. Išlaidų daugiau, daržovių išauginama mažiau, o išskirtinės kokybės ženklu pažymėta produkcija, anot pasvaliečio, menkai dar domina vartotoją. „Tokia produkcija 50 proc. brangesnė, tačiau jos nuperkama labai nedaug. Nors visos ūkyje auginamos daržovės atitinka išskirtinės kokybės produkto reikalavimus, daugumą jų tenka parduoti už paprastą kainą. Tad tos išmokos labai nevilioja“, – atvirai kalbėjo A.Morkūnas. Daržovių augintojas sakė dar svarstysiąs, ar šiemet sieks sertifikuoto ūkio statuso ir augins išskirtinės kokybės produkciją.
Apribojimų spąstai
Naujos išmokos sudomino Anykščių rajono ūkininką Tomą Baravyką. Tačiau šis daržovių augintojas taip pat kol kas neskuba: „Pirmiausia skaičiuoju, ar verta to imtis.“ Ūkininkas teigė, kad pereiti prie aplinką tausojančio ūkininkavimo jam nebūtų sudėtinga. „Mano ūkyje ir dabar naudojama nedaug trąšų ir chemijos, o antroje vegetacijos pusėje daržovės ravimos. Tad dėl to sunkumų nekiltų“, – aiškino jis. Tačiau anykštėną stabdo tokiems ūkiams nustatyti apribojimai ir mūsų rinkos ypatumai. „Jei siekčiau išmokų, tektų prisiimti nemažai įsipareigojimų ir papildomų darbų bei išlaidų. Reikėtų samdytis daugiau žmonių daržovėms ravėti. Bėda ta, kad darbininkų, kuriuos galima būtų pasisamdyti, kaime vis sunkiau surasti“, – dėstė ūkininkas.
Tapęs naujos Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės dalyviu, daržovių augintojas 5 metų laikotarpiu negalėtų nei didinti, nei mažinti dirbamo ūkio ploto. „Kas žino, ar ateityje nereikės mažinti ploto, jei neturėsiu ką pasisamdyti ravėti. Kita vertus, susiklosčius palankioms rinkos sąlygoms gali apsimokėti auginti augiau daržovių“, – samprotavo T.Baravykas, nenorįs pakliūti į apribojimų spąstus. Anot ūkininko, apsisprendžiant dėl ūkio sertifikavimo būtina įvertinti ir prekybos tinklų politiką bei vartotojų galimybes. „Išauginti išskirtinės kokybės produktą galima, tačiau kas ir kur jį pirks. Jei prekybos tinklams tokią produkciją atiduosime truputį brangiau, o jie užsidės didžiulį antkainį, idėja žlugs. Naudos neturės nei vartotojas, nei augintojas. Numatant paramą reikia apmąstyti ir tokios produkcijos kelią iki vartotojo“, – samprotavo ekologinio ūkio savininkas.
Vartotojui – painiava
Ekologinius ūkius vienijančių organizacijų atstovai neslepia susirūpinimo, kad paskatinus tausojamąją žemdirbystę ir atsiradus daugiau tokių produktų rinkoje, gali būti klaidinamas ir vartotojas. „Žemės ūkio ministerijai teks daug padirbėti, kad vartotojas būtų teisingai informuotas ir netapatintų ekologiškų produktų su išskirtinės kokybės produktais. Pastarieji užauginti naudojant chemiją“, – perspėjo A.Gutkauskas. S.Daniulis apgailestavo, kad valstybė, užuot skyrusi daugiau dėmesio ekologinio produkto reklamai, bruka vartotojui naują ženklą.
Pasimokė iš vakariečių Zofija Cironkienė, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė
Nereikėtų piktintis ir prieštaringai vertinti naujų išmokų. Išskirtinės kokybės produktas – tarpinis tarp užauginto intensyviame ūkyje ir ekologiško. Parama jam bus naudinga ir ūkininkams, ir vartotojams. Ekologinė žemdirbystė remiama jau nemažai metų, tačiau ekologiškų daržovių rinkoje stinga arba jų eilinis vartotojas neįperka. Tad kam priešintis, kad vartotojai gautų saugų ir kokybišką produktą, užaugintą mažiau chemijos ir trąšų naudojančiame ūkyje. Ekologiškai ūkininkaujantieji gali persiorientuoti į aplinką tausojantį ūkininkavimą.
Naujos išmokos neatsirado netikėtai ir staiga. Tai – nuoseklaus mūsų darbo rezultatas. Lankydamiesi vakariečių kolegų ūkiuose stebėjomės, kad jie naudoja daug daugiau chemijos ir gauna išmokas už aplinką tausojantį ūkininkavimą. Mes nusprendėme taip pat siekti tokios paramos. Gauti išmokas nebuvo lengva, tačiau pagaliau pavyko.
Skatina draugiškumą aplinkai Ausma Miškinienė, Žemės ūkio ministerijos Išteklių ir kokybės politikos departamento vyriausioji specialistė
Šiemet sausio 24 d. EK pritarė naujai KPP priemonei „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema“. Jos tikslas – paskatinti žemdirbius, auginančius vaisius ir daržoves, diegti aplinkai draugiškesnes gamybos technologijas ir mažinti aplinkos taršą. Dalyvaujantys šioje priemonėje patirs papildomų išlaidų dėl derliaus praradimo, mažiau toksiškų, bet brangesnių augalų apsaugos priemonių ir priemonių bioįvairovei išsaugoti bei kraštovaizdžiui įvairinti naudojimo. Joms kompensuoti numatytos išmokos: daržovėms ir bulvėms – 1 091 Lt/ha, serbentams – 1 160 Lt/ha, vaisiams ir uogoms – 1 188 Lt/ha. Šiuo metu išskirtinės kokybės vaisius, uogas, daržoves šalyje augina ir parama galėtų pasinaudoti 6 ūkininkai. Prognozuojama, kad tokių išmokų gauti sieks dar apie 150 augintojų.
Reikia atskirti kur yra tūlas ūkininkas,o kur eko-verslo-verslinis-verslininkas-ūkininkas..Paramos ūkui reikalingos,tik nevalingam ūkininkui..Tačiau daugelis yra verslininkai(“ūkininkai”),jiems tos “išmaldos” reikalingos,kaip “pajamos-alga”..
Tos “Eko” nėra sveikosios daržovės,o tik atitinkančios tam tikrus reikalavimus,kaip sakant treštos ir nuodytos “ekologiškom” trąšom-nuodais..
Puikus pavyzdys yra Gamtinė žemdirbystė,bet uoliai prieštaraujama visokių “Agro” profesorių ir kitų daugelių chemijos pramonės maitintojų.. 😉
“Aplinkai palankesnes technologijas diegiančiame ūkyje privalu TREČDALIU mažiau tręšti ir naudoti chemikalų.” Viską pasako.
Išsimaitinti eko logiškai – tai prabanga.
Nesakyčiau – turiu sodą, kur visą amžių užsiauginu savo šeimai daržoves bei vaisius.
Ir taip daro visi sodininkai.
Ūkininkai, gi, yra žemės ūkio verslininkai, o verslininkas – toks žmogus, kuris dirba apsimokamumo proncipu, tuo tarpu gamtinės žemdirbystės metodais verslo tikrai nepadarysi – taip, manau, įmanoma išsiauginti daržoves ir vaisius tik sau.
IŠVADA: jokio ekologinio daržovių ir vaisių verslinio auginimo nėra ir būti negali (skaičiau, kad lenkų sodininkai per sezoną obelis purškia 28 kartus įvairiais nuodais, o nuskynę obuolius tam, kad jie ilgiau laikytųsi nupurškia specialiu chemijos – vaško mišiniu ir štai kodėl iš užsienio atvežti obuoliai blizga bei ilgai laikosi, nors aš savo rūsyje esu išlaikęs obuolius Jonagold iki naujo derliaus be jokių fokusų).
Galima pasiremti “sprendimais” Gamtinės žemdirbystės išlaikyti iki 10-15 “hektarų”,jeigu samdant samdinius,tada galima išsiplėsti iki 30 “hektarų”..Visai nesenai,ūkininkai žemę “dirbdavo” arkliais ir puikiausiai vystė savo ūkinę veiklą,be jokių “chemijų” ir kitų teršalų…Viskas tos pačios Gamtinės žemdirbystės atvaizdais,arba kitaip tariant Gamtinė žemdirbystė,senolių žemdirbystės atvaizdas..
Kadangi,kaip verslininkai “ūkius” turi 500 “hektarų” ir didesnius,juos dirba žemę teršiančiais “agregatais-traktoriais”,pila trąšas-nuodus tonomis,purškia laukus visokiais “priedais” ir dar išmokas susirenka už “gerą” darbą,priedu “pašalpas” dar gauna ir t.t..
Viskas paremta “PELNU”..Toje vietoje Dorybė pamirštama,o Žemės samprata toli nugrimzdusi į prarają…Skaičiuoja kiek galima iš jos “išmelžti” jai neduodant nieko,išskyrus nuodų “dopingo-porciją”,kuri suteiks galimybę kitais metais vėl ją “melžti”…
Kiekviena šeima gali pilnumoje “išlaikyti” be samdinių 3-5 “hektarus” ir turėti savąjį sveiką derlių,be visiškai jokių “priedų”..
Viskas prasideda nuo pačio savęs…Nori šviesos – būk ja..Nori pykčio – būk juo.. 😉