Žymos archyvas: Žalgirio mūšis

Šiemet Žalgirio mūšiui – 610 (0)

Vytautas Bičiūnas, Žalgiris | lnb.lt nuotr.

Šiemet sukanka 610 metų nuo legendinės lietuvių pergalės Žaliajame miške (Grünwald) – Žalgirio mūšio. 1410 m. liepos 15 d. Vytauto ir Jogailos vadovaujama Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė stojo akistaton su Vokiečių ordino pajėgomis. Nors priešininkai ginkluotės atžvilgiu turėjo kur kas didesnį pranašumą – dauguma lietuvių ir lenkų pėstininkų buvo ginkluoti vėzdais, o kryžiuočiai turėjo apie 100 patrankų – šis mūšis nulėmė Vokiečių ordino viešpatavimo pabaigą. Mūsiškių pergalę lėmė strategija. Daugelio istorikų tvirtinimu, rašytiniai šaltiniai rodo, kad lietuvių atsitraukimas iš mūšio lauko buvo iš anksto numatytas Vytauto žingsnis. Naudojant apgaulingą, ankstesniuose mūšiuose pasitvirtinusią taktiką, besivejanti kryžiuočių Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda: Žalgirio mūšyje nugalėjo tautų bendrystė (video) (7)

610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimas | prezidentas.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo iškilmingoje 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimo iškilmėse Lenkijoje, Griunvalde. Sveikinimo kalboje iškilmių dalyviams šalies vadovas pabrėžė glaudų, ilgamete bendra istorija grįstą Lietuvos ir Lenkijos tautų bendradarbiavimą, kurio sėkmės simboliu tapo legendinė Žalgirio mūšio pergalė.

„Paprastai apie išmoktas ar neišmoktas Skaityti toliau

Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms – į istorinių kovų vakarą (1)

DCM_002

Minėdamas 610-ąsias Žalgirio mūšio pergalės metines, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai liepos 15 d., 17-21 val. trečiadienį, kviečia visus į šiai progai skirtą istorinio kovų vakarą.

„Norėdami prisiminti vieną didingiausių karo pergalių Lietuvos istorijoje, kuri anuomet atvėrė kelią taikiai šalies ateičiai bei ūkiniam, socialiniam, kultūriniam stiprėjimui, šiais metais rengiame draugišką riterių turnyrą. Vilniečiai ir miesto svečiai galės tiesiogiai jame dalyvauti: susipažinti su gausybe įvairių ginklų, juos išbandyti ir Skaityti toliau

Prezidentas dalyvaus į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjime Lenkijoje (1)

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andžejus Duda | lrp.lt, R. Dačkaus nuotr.

Liepos 15 d. Prezidentas Gitanas Nausėda vyks į 610-ųjų Žalgirio mūšio metinių minėjimą Lenkijoje, Griunvalde. Šventiniame renginyje, vyksiančiame istorinėje mūšio vietoje, šalies vadovas sakys sveikinimo kalbą.

Prie Griunvaldo paminklo abiejų šalių Prezidentai padės vainiką mūšio aukoms atminti, taip pat numatomas Lenkijai dovanojamo simbolinio paminklinio akmens atidengimas. Šis paminklas – Lietuvos dovana Lenkijai – skirtas Žalgirio mūšyje kovojusiems Lietuvos karžygiams ir bendrai Lietuvos ir Lenkijos tautų pergalei atminti.

Po oficialios mūšio minėjimo ceremonijos vyks Lietuvos ir Lenkijos Skaityti toliau

„Galvės vario banga“ skelbs pergalę Žalgirio mūšyje (0)

„Galvės vario banga“ | Trakų rajono savivaldybės nuotr.

Liepos 12-ąją, 14 val., Trakuose, Galvės ežere, nuskardės džiaugsmingos fanfaros Žalgirio mūšio pergalei. Šią žinią iš istorinio Vytauto Didžiojo miesto skelbs daugiau nei šimtas muzikantų, grosiančių pačiame ežere, Trakų pilies fone.

Šiuo nepaprastu pasirodymu, į kurį įsijungia keturi pučiamųjų instrumentų orkestrai, Trakuose – 2020 metų kultūros sostinėje – bus skardžiai ir garsiai paskelbtos Žalgirio mūšio 610-osios metinės. Reikšmingai istorinei datai paminėti ir rengiama akcija „Galvės vario banga“, Skaityti toliau

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas (0)

Žalgirio mūšio sukaktuvėms paminėti Krašto apsaugos ministerijoje pristatomas dailininkės L. Tubelytės-Kriukelienės paveikslas | L. Kalvaitis, KAM nuotr.

Artėjant Žalgirio mūšio 610-osioms metinėms Krašto apsaugos ministerijoje eksponuojamas dailininkės Laimos Tubelytės-Kriukelienės paveikslas „Žalgirio mūšis“.

„Kurti paveikslą pradėjau nuo idėjos, kurią brandinau labai ilgai, keletą dešimtmečių. Idėją įgyvendinti paskatino artėjantis 600 metų jubiliejus. Turėjau tikslą sukurti savo stiliaus, kupiną lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšio paveikslą“, – sako dailininkė. Skaityti toliau

Knygų mugėje bus pristatyta Sveno Ekdalio knyga „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“ (3)

Vyks Sveno Ekdalio (Sven Ekdahl) knygos „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“ pristatymas | valdovurumai.lt nuotr.

Vasario 21 d., 19.00 val., Vilniaus knygų mugėje, 5.1 salėje vyks Sveno Ekdalio (Sven Ekdahl) knygos „Ieškant 1410 m. Žalgirio mūšio lauko. Nauji 2014–2019 m. tyrimai su metalo ieškikliais“ pristatymas.

Švedų kilmės Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis Profesorius Svenas Ekdalis (gimė 1935 m.) ir 1410 m. įvykęs Žalgirio mūšis jau daug dešimtmečių yra neatsiejami vardai. Šiandien žymiausiu Žalgirio mūšio specialistu ir kompetentingiausiu tyrinėtoju pasaulyje laikomas Profesorius gerai žinomas ir Lietuvoje. Profesorius prieš 60 metų, dar gūdžiais 1963-iaisiais, paskelbė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę ir jos vadovą Vytautą „reabilituojantį“ bei „lietuvių manevro“ lemtingą reikšmę Žalgirio pergalei Skaityti toliau

Liepos 15-ąją minima Žalgirio mūšio diena (1)

Žalgirio mūšis | Kedainiai.lt nuotr.

1410 m. liepos 15 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus. Dėl šios pergalės buvo nustota puldinėti ir grobstyti Lietuvos kunigaikštystės žemes. Kėdainių rajono savivaldybės pastate, Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų ekspozicijoje, galite pamatyti Žalgirio mūšį vaizduojančią šachmatų lentą. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke bus pastatytas pergalės paminklas (0)

Projekto sumanytojas dm. plk. Romas Žibas ir skulptorius Valentinas Šimonėlis | V. Mintaučkio nuotr.

2020 m. liepos 15 d. Žalgirio mūšio lauke planuojamą atidengti paminklą  pergalei, pasiektai prieš 610 metų paminėti.

Sunku Lietuvoje surasti žmogų, kuris nežinotų 1410 metų liepos 15-osios datos, kai ordino teritorijoje  kariai, Vytauto Didžiojo vedami į mūšį, laimėjo svaiginančią, pergalę susilpnindami šimtmečiais Lietuvą terorizavusio ordino gyvavimą. Pergalė Žalgirio mūšio lauke viena pagrindinių mūsų pergalių, mūsų kaip Lietuvos Valstybės, pasididžiavimas. Skaityti toliau

Filme apie Žalgirio mūšį S. Siparis įgarsino legendinį aktorių Steisį Kyčą (video) (2)

Istorinės dokumentikos filmas „Žalgirio mūšis“ | Forum Cinemas nuotr.

Jau šių metų kovo 1 dieną, kino ekranus pasieks istorinės dokumentikos filmas, kurio gamybos darbus Lietuvoje vykdė kino gamybos įmonė „Artbox“ – „Žalgirio mūšis“. Viduramžių kovas ir pergales ekranizavusioje dokumentikoje epizodinius vaidmenis atliko istorinės rekonstrukcijos klubų nariai, filmui paskolinę ir įspūdingus, pagal XII-XIV a. šaltinius rekonstruotus drabužius. Žadama, kad tai bus pati įdomiausia istorijos pamoka kiekvienam lietuviui.

Vienas charizmatiškiausių Lietuvos aktorių Saulius Siparis įveikė Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl (58)

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl | U. Naudžiaus nuotr.

Liepos 15 d. kaip ir kasmet, minėdami vieną žymiausių Didžiosios Lietuvos pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių.

Lietuvai renginyje atstovavo ir kovose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į parodą „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

Vilniaus legendos. Iš laiško Hanzos miestams, 2005 m. B. Leonavičius | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia aplankyti iki rugsėjo 17 d. veiksiančią įdomią grafiko B Leonavičiaus kūrybos parodą.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, LNM pristatęs savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ galima pamatyti vieną naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, įvairiausių šaltinių, norėdamas atspindėti Žalgirio mūšį kaip įmanoma Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

B.Leonaviciaus paroda.vilniaus_legendos_rengeju nuotr

Nuo birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Broniaus Leonavičiaus kūrinių paroda.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ eksponuojamas vienas naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, Skaityti toliau

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus (0)

Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Balandžio 2 ir 23 dienomis „Stalo teatras“ kviečia jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus ir jų tėvus į renginį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Įdomi ir žinių apie Lietuvos istorines asmenybes bei svarbius įvykius suteikianti pramoga šeimoms prasidės  13 val. ekskursija prie Mindaugo paminklo (Arsenalo g. 1, Vilnius), o baigsis spektakliu Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus į renginį platina Tiketa.

Orams bešylant, mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams siūloma trumpam išeiti iš teatro salių į kiemą ir pasivaikščioti po istorines vietas, į Lietuvos istoriją žvelgiant naujomis akimis. Skaityti toliau

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

Lietuvos gyventojai per TV labiausiai norėtų pamatyti Žalgirio mūšį (1)

Žalgirio mūšio inscenizavimas | KAM archyvo nuotr.

Jeigu galėtų atsukti laiką, iš reikšmingiausių šalies istorinių įvykių Lietuvos gyventojai TV ekrane labiausiai norėtų išvysti daugiau nei prieš 600 metų vykusį Žalgirio mūšį. Didelio susidomėjimo taip pat sulauktų karaliaus Mindaugo karūnavimo ceremonijos transliacija. Kokius Lietuvos istorijos įvykius TV ekranuose norėtų pamatyti šalies gyventojai, paaiškėjo telekomunikacijų bendrovės „Cgates“ užsakymu atliktos apklausos metu. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės (1)

Zalgirio-musio-inscenizavimas_kam-archyvo-nuotr

Liepos 13 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Minėjimo dalyvius Kauno miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos vardu pasveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį (0)

Rugsėjo 18 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkeliavusi tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui. Parodoje taip pat bus galima išvysti dailininko Broniaus Leonavičiaus įspūdingo 210 × 85 cm dydžio paveikslą – triptiką „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“. Renginyje dalyvaus paveikslo autorius bei Valdovų rūmų muziejaus edukatorius Saulius Poderis, Skaityti toliau

B. Jočiūnaitės knygoje romantiškos vizijos iš Vytauto Didžiojo gyvenimo (0)

Vytauto Didžiojo karūnavimas, Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė

Dailininkė Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė parengė ir išleido knygą–albumą „Žinomi, nežinomi Vytauto Didžiojo gyvenimo puslapiai“. Leidinyje skelbiami menininkės poetiniai tekstai, savito istorinio tyrimo pasakojimai, iliustracijos, shemos ir brėžiniai.

Vytauto Didžiojo ir kitų to meto Lietuvos valdovų gyvenimo aprašymai pagrįsti autorės vizionieriškomis įžvalgomis. Įdomiausi knygos puslapiai skirti Vytautui Didžiajam, Žalgirio mūšiui, Vytauto Didžiojo karūnacijos istorijai, jo palaidojimo vietos paieškoms. Autorė savo knygoje nurodo kur reikėtų ieškoti didžiojo Lietuvos valdovo kapo. Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje žvangės ginklai ir griaudės šūviai – minėsime pergalę Žalgirio mūšyje (1)

valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 15 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilniuje surengs Žalgirio mūšio pergalės paminėjimą. Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.

Renginiai Valdovų rūmuose prasidės nuo pat 11 valandos ryto. Lankytojai bus kviečiami į ekspozicijas, turės galimybę sudalyvauti edukaciniuose žaidimuose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, pažiūrėti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Nuo 16 val. rūmų kieme brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos Skaityti toliau

Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje (1)

Žalgirio mūšio inscenizavimas | kam.lt nuotr.

Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Skaityti toliau