Žymos archyvas: Žalgirio mūšis

Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys… (1)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai nuo neatmenamų laikų buvo ir yra sudėtingi. Istorikai primena, kad galbūt keletas Abiejų Tautų Respublikos (ATR arba Žečpospolitos) egzistavimo šimtmečių – nuo 1569 m. pasirašytos Liublino unijos iki III ATR padalijimo 1795 m. ir bendros 1791 m. gegužės 3-osios Konstitucijos – rodė šiokius tokius bendrumo ir konsolidacijos ženklus, tačiau tuomet lietuvių savimonė ribojosi vien bajorijos, o ne plačiųjų gyventojų sluoksnių interesais. Žinoma, galima akcentuoti bendras kovas prieš carizmą, dalyvavimą sukilimuose prieš caro priespaudą, netgi tam tikrus neilgus pasipriešinimo bolševizmui laikotarpius. Visa kita – ilgi politinio, karinio ir ekonominio susipriešinimo dešimtmečiai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Vytautas ir žemaičiai – kaip vertinti Žemaitijos užrašymus kryžiuočiams? (video) (12)

Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ baigiame viduramžių Žemaitijos istorijos apžvalgą. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais, antrojoje – Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie lemiamą kovos dėl Žemaitijos išlikimo Lietuvos valstybės sudėtyje laikotarpį – Žemaitiją Vytauto laikais.

Paradoksas: Jogailai pamėginus užrašyti Žemaitiją kryžiuočiams, žemaičiai pasipiktino, nepakluso jam ir parėmė Vytautą, kuris pabėgo pas kryžiuočius ir ieškojo jų Skaityti toliau

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl (58)

Žalgirio mūšio lauke – kryžiuočiai sutriuškinti vėl | U. Naudžiaus nuotr.

Liepos 15 d. kaip ir kasmet, minėdami vieną žymiausių Didžiosios Lietuvos pergalių, Lietuvos kariuomenės atstovai dalyvavo Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje, buvusioje mūšio vietoje. Kovose dalyvavo per tūkstantį riterių, o su pagalbininkais ir stovyklų gyventojais inscenizacijoje buvo apie 4500 dalyvių.

Lietuvai renginyje atstovavo ir kovose dalyvavo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys atkurtais XIV amžiaus elitinių karių šarvais ir viduramžių istorijos ir riterių kovų menų rekonstrukcijos klubas „Viduramžių Skaityti toliau

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia į parodą „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

Vilniaus legendos. Iš laiško Hanzos miestams, 2005 m. B. Leonavičius | LNM nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus (LNM) kviečia aplankyti iki rugsėjo 17 d. veiksiančią įdomią grafiko B Leonavičiaus kūrybos parodą.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, LNM pristatęs savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ galima pamatyti vieną naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, įvairiausių šaltinių, norėdamas atspindėti Žalgirio mūšį kaip įmanoma Skaityti toliau

Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma paroda „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ (0)

B.Leonaviciaus paroda.vilniaus_legendos_rengeju nuotr

Nuo birželio 29 d. iki rugsėjo 17 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaroma Broniaus Leonavičiaus kūrinių paroda.

„Turiu keturis kūrybinius atramos taškus – tai gamta, mitologija, istorija ir kaligrafija“, – sako menininkas B. Leonavičius, Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatantis savo kūrybos parodą.

Parodoje „Istorija ir dailininkas: Bronius Leonavičius“ eksponuojamas vienas naujausių grafiko kūrinių – triptikas „Žalgirio mūšis“, kurį sukurti menininkui prireikė dvejų metų: „Skaičiau nemažai istorinių knygų, Skaityti toliau

Renginyje „Sekretai iš būtųjų laikų“ vaikai ir mokysis, ir pramogaus (0)

Vaikai per pramogą mokomi Lietuvos istorijos | Staloteatras.lt nuotr.

Balandžio 2 ir 23 dienomis „Stalo teatras“ kviečia jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus ir jų tėvus į renginį „Sekretai iš būtųjų laikų“. Įdomi ir žinių apie Lietuvos istorines asmenybes bei svarbius įvykius suteikianti pramoga šeimoms prasidės  13 val. ekskursija prie Mindaugo paminklo (Arsenalo g. 1, Vilnius), o baigsis spektakliu Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6, Vilnius). Bilietus į renginį platina Tiketa.

Orams bešylant, mažiesiems žiūrovams ir jų tėveliams siūloma trumpam išeiti iš teatro salių į kiemą ir pasivaikščioti po istorines vietas, į Lietuvos istoriją žvelgiant naujomis akimis. Skaityti toliau

Lenkijos institutas kviečia į paskaita apie antrąją Jogailos sutuoktinę Oną Celietę (1)

Ona Celietė – antroji Jogailos sutuoktinė | rengėjų nuotr.

Vasario 10 d., penktadienį, 18 val., Lenkijos institute Vilniuje (Didžioji g. 23) vyks Majos Lukanc iš Slovėnijos paskaita „Ona Celietė /Anna Cylejska/ Antroji Jogailos sutuoktinė”.

Ona Celietė (lenk. Anna Cylejska, slov. Ana Celjska) (*maždaug 1380/1388 – †1416) – bemaž vienintelė Viduramžių sąsaja, rišanti dabartinę Slovėniją ir Lenkiją/Lietuvą. Istorija įamžino šią grafaitę, kai ji susituokė su Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu Jogaila (Władysław II Jagiełło) (*maždaug 1352/62 – †1434). Ištekėjusi už Jogailos, Ona Celietė tapo pirmąja karaliene iš Celės grafų, svarbiausios kilmingųjų giminės, kilusios iš šiuolaikinės Slovėnijos teritorijos. Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Šarlatanų taikinyje – Lietuvos istorija (apie „tikrąjį“ Jogailą) (79)

Švietėjas Pranas Valickas skaito paskaitą „Gaublio" klube | kadras iš filmuotos medžiagos

Prorusiškas „švietėjiškas“ sambūris „Mūsų gretos“ (jie gi – ir studija „Šauksmas“) toliau „dirba“ su Lietuvos istorija. Priminsiu, kad šią vasarą šie simpatijų dabartiniam Kremliaus režimui neslepiantys veikėjai sugebėjo meistriškai apmulkinti mūsų Krašto apsaugos ministeriją, kuri sudalyvavo provokatorių inicijuotame 1655 m. rugpjūčio 8 d. įvykusio Žaliojo tilto mūšio „pergalės“ minėjime. Iš tiesų tą dieną įvyko vienas skaudžiausių pralaimėjimų Lietuvos istorijoje – Lietuvos kariuomenei atsitraukiant, Rusija pirmą kartą užėmė ir nusiaubė Vilnių bei laikė jį okupuotą 6 metus… Skaityti toliau

Lietuvos gyventojai per TV labiausiai norėtų pamatyti Žalgirio mūšį (1)

Žalgirio mūšio inscenizavimas | KAM archyvo nuotr.

Jeigu galėtų atsukti laiką, iš reikšmingiausių šalies istorinių įvykių Lietuvos gyventojai TV ekrane labiausiai norėtų išvysti daugiau nei prieš 600 metų vykusį Žalgirio mūšį. Didelio susidomėjimo taip pat sulauktų karaliaus Mindaugo karūnavimo ceremonijos transliacija. Kokius Lietuvos istorijos įvykius TV ekranuose norėtų pamatyti šalies gyventojai, paaiškėjo telekomunikacijų bendrovės „Cgates“ užsakymu atliktos apklausos metu. Skaityti toliau

M. Luknietis. Paskutinis Žalgirio karys (15)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Ėjo puikūs 1480–ieji Naujojo Dievo metai. Vasara ėjo į pabaigą, visoje Lietuvoje tvyrojo ramybė ir taika. Derlius šiemet buvo puikus, pavasaris ne per vėlyvas, vasara ne per lietinga – žodžiu, gyvenimas buvo gražus, visi žmonės jautė laimę ir priteklių. Tiesa, pietinėse Didžiosios Kunigaikštystės žemėse ten tenykščiams pulkams kartais tekdavo susigrumti su netikėliais totoriais, už rytų girių savo šaltose pelkėse bruzdėjo maskoliai, bet Žemaičių seniūnijoje ir visoje Senojoje Lietuvoje viskas buvo tylu ir ramu, kryžiuočių galybė senai palaužta, be karų augo jau trečia karta.

Po ilgos kelionės į senelio Šimkų sodžių, suaugę ir vaikai išsirito iš vežimo. Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio 605-osios metinės (1)

Zalgirio-musio-inscenizavimas_kam-archyvo-nuotr

Liepos 13 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 605-ųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Minėjimo dalyvius Kauno miesto mero, tarybos ir savivaldybės administracijos vardu pasveikino mero pavaduotojas Simonas Kairys. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (III) (3)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Kaip jau minėjau prie Lietuvos išsivadavimo nuo lenkų  nepadėjo ir pergalė Žalgirio mūšyje. Priešingai, ji tik sustiprino Lenkiją; Žalgiryje, kaip mėgiama kartoti, buvęs „sulaužytas kryžiuočiams nugarkaulis“, bet iš tikrųjų ir to nebuvo. Ordinas, globojamas ir remiamas popiežių bei Šventosios Romos imperijos, dar gyvavo daugiau kaip šimtmetį, nors ir apkarpytas. Bet ir tada, kaip sakoma, geriausia jo vilna atiteko lenkams, nustūmusiems lietuvius nuo jų protėvių – prūsų žemių dalybų.

1453 m. prasidėjus Ordino valdomose prūsų žemėse valstiečių ir miestiečių Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (II) (8)

Algimantas Liekis | Penki.tv stopkadras

Tęsinys. Pirma dalis ČIA.

Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.

Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau

A. Liekis. Svetimi lenkai: kada ir kodėl? (I) (12)

algimantas-liekis-r.garuolio-nuotr

Monografijos „Svetimi lietuvių namuose“ santrauka

„Svetimi lietuvių namuose” – ta prieš pusmetį išėjusios istoriko dr. Algimanto Liekio monografijos pavadinimas. Jis yra dar 42 kitų knygų autorius ir per 60 knygų sudarytojas. Kadangi šios knygos greitai neliko knygynuose, skaitytojų pageidavimu spausdiname jos santrauką.

Dr. A.Liekis knygoje atskleidė, kad Lenkija vienintelė Europoje tarpukariu nepripažino Lietuvos valstybės de jure, buvo susitarusi su Adolfu Hitleriu pasidalinti Lietuvą, II Pasaulinio karo metais siūlė savo paramą Josifui Stalinui ir Vinstonui Čerčiliui su sąlyga, Skaityti toliau

Trakų salos pilyje vyks renginys Vytautui Didžiajam atminti (0)

vyt_mirt_minejimas_plakatas2-K100Spalio 28 d. 17 val. Trakų salos pilyje vyks tradicinis istorinis vakaras, skirtas Vytauto Didžiojo atminimui. Istorikas Tomas Baranauskas skaitys pranešimą „Neįvykęs antrasis Žalgiris“, koncertuos grupė „Thundertale“. Renginį organizuoja Trakų istorijos muziejus.

„Spalio 27-ąją sukanka 584 metų nuo Vytauto Didžiojo mirties, – pasakoja Trakų istorijos muziejaus direktorius Virgilijus Poviliūnas. – Daug kalbama apie valdovo karinius žygius, valstybingumo tvirtinimo politiką, bet eilė temų nėra analizuojama plačiajai visuomenei prieinamoje erdvėje.“ Skaityti toliau

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus kviečia į parodą apie Žalgirio mūšį (0)

Rugsėjo 18 d. 15 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) pristatoma iš Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų atkeliavusi tarptautinė paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“, kuri buvo skirta Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui. Parodoje taip pat bus galima išvysti dailininko Broniaus Leonavičiaus įspūdingo 210 × 85 cm dydžio paveikslą – triptiką „Žalgiris. 1410 m. liepos 15-osios rytas“. Renginyje dalyvaus paveikslo autorius bei Valdovų rūmų muziejaus edukatorius Saulius Poderis, Skaityti toliau

B. Jočiūnaitės knygoje romantiškos vizijos iš Vytauto Didžiojo gyvenimo (0)

Vytauto Didžiojo karūnavimas, Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė

Dailininkė Birutė Jočiūnaitė–Cvirkienė parengė ir išleido knygą–albumą „Žinomi, nežinomi Vytauto Didžiojo gyvenimo puslapiai“. Leidinyje skelbiami menininkės poetiniai tekstai, savito istorinio tyrimo pasakojimai, iliustracijos, shemos ir brėžiniai.

Vytauto Didžiojo ir kitų to meto Lietuvos valdovų gyvenimo aprašymai pagrįsti autorės vizionieriškomis įžvalgomis. Įdomiausi knygos puslapiai skirti Vytautui Didžiajam, Žalgirio mūšiui, Vytauto Didžiojo karūnacijos istorijai, jo palaidojimo vietos paieškoms. Autorė savo knygoje nurodo kur reikėtų ieškoti didžiojo Lietuvos valdovo kapo. Skaityti toliau

Vilniaus Katedros aikštėje žvangės ginklai ir griaudės šūviai – minėsime pergalę Žalgirio mūšyje (1)

valdovurumai.lt nuotr.

Liepos 15 dieną, Lietuvos kariuomenė ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmai Vilniuje surengs Žalgirio mūšio pergalės paminėjimą. Visą dieną įvairūs renginiai vyks Valdovų rūmuose, o šventę vainikuos iškilmingas mūšio paminėjimas Katedros aikštėje.

Renginiai Valdovų rūmuose prasidės nuo pat 11 valandos ryto. Lankytojai bus kviečiami į ekspozicijas, turės galimybę sudalyvauti edukaciniuose žaidimuose ir kūrybinėse dirbtuvėlėse, pažiūrėti filmą „Žinomas nežinomas Žalgiris“.

Nuo 16 val. rūmų kieme brolijos „Viduramžių pasiuntiniai“ ir Lietuvos Skaityti toliau

Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Lenkijoje (1)

Žalgirio mūšio inscenizavimas | kam.lt nuotr.

Liepos 12 d. jau septintąjį kartą Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai, vilkintys rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių Lietuvos ir užsienio istorinių klubų, dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje 17 Lietuvos karių kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai. Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Grunwald – Žalgiris – Art“ (0)

Traku pilyje paroda GriunvaldasLiepos 4 d., penktadienį, 17 val. Valstybės dienos išvakarėse Trakų salos pilyje atidaroma pleneruose sukurtų darbų paroda  „GRUNWALD – ŽALGIRIS – ART“, skirta  pergalei  Žalgirio mūšyje paminėti.

Parodoje eksponuojama 2008 – 2013 metų  plenerų, vykusių Lenkijoje ir Lietuvoje,  dailės darbų kolekcija, kurią sudaro 16 autorių sukurti 28 paveikslai. Parodoje pristatomi ir keturių dailininkų iš Lietuvos –  Antano  Obcarsko, Konstantino Žardalevičiaus, Gintauto Vaičio ir  Lino Domaracko tapyti paveikslai Žalgirio mūšio tema. Skaityti toliau

Žalgirio mūšio atodangos atsiveria Medininkų pilyje (2)

Žalgirio mūšisNacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų paroda „Kaip tai atsitiko Didžiajame mūšyje… Žalgirio atodangos“ jau ketvirtus metus tęsia savo kelionę – šių metų liepos 1 d. ji atidaroma Medininkų pilyje.

„Džiaugiamės turėdami galimybę įvairių vietovių Lietuvos gyventojams pristatyti kilnojamąją parodą, kurios stendai atkeliavo iš tą patį pavadinimą turinčios tarptautinės parodos, skirtos Žalgirio pergalės 600 metų jubiliejui paminėti. Šios parodos tikslas – atskleisti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės Skaityti toliau

LNM pristatys dokumentinį filmą „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ (video) (1)

Žalgirio mūšio inscenizacija, 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Balandžio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) salėje (Arsenalo g. 3, užbaigiant 2013–2014 m. ketvirtadienio kultūros istorijos vakarų ciklą, paskutiniame paskaitų ciklo „Lietuvos pilys: istorija ir tyrimai“ vakare bus pristatytas dokumentinis istorinis filmas „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“.

1410 m. liepos 15 d. prie Žalgirio (Griunvaldas, Lenkija) įvyko vienas didžiausių vėlyvųjų viduramžių Žalgirio mūšis, nulėmęs tolimesnę Europos ateitį.

Dokumentinio filmo „1410. Žinomas nežinomas Žalgiris“ kūrėjai ir tarptautinė istorikų grupė – prof. habil. dr. Svenas Ekdalis (Sven Ekdahl) Skaityti toliau

Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais (16)

Oršos mūšis 1514-09-08 d., paveikslo esančio Lenkijos nacionaliniame muziejuje fragmentas | Wikimedia.org nuotr.

Spalio 22 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas pateikė nutarimo projektą 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais. Nutarimo projektas parengtas atsižvelgiant į tai, kad 2014 metų rugsėjo 8 d. sukanka 500 metų, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė laimėjo istorinę pergalę Oršos mūšyje ir apgynė Lietuvos žemių vientisumą nuo Rusijos ekspansijos.

Anot projekto autoriaus, šis siūlymas leidžia aktualizuoti šį reikšmingą Lietuvos istorijos įvykį ir mūšyje dalyvavusių LDK bei Abiejų Tautų Respublikos tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių, lenkų bendradarbiavimą užtikrinant laisvės, Skaityti toliau

Kaune paminėtos Žalgirio mūšio metinės (nuotraukos) (0)

Žalgirio 603-ųjų metinių minėjimas Kaune | Kaunas.lt nuotr.

Liepos 15 d. Laisvės alėjoje, prie Vytauto Didžiojo paminklo, vyko Žalgirio mūšio 603-čiųjų metinių minėjimas. Tai – tradicinis renginys, kurio metu kasmet Kauno miesto savivaldybė ir Vytautų klubas surengia minėjimą ir ąžuolų lapų vaikinu papuošia Vytauto Didžiojo paminklą.

Iki šiol nerimsta diskusijos, kurio karvedžio – Vytauto ar Jogailos – nuopelnai dėl pergalės yra didesni. Apie tai diskutuoja istorikai, paveikslus tapo menininkai, nes tai neeilinis istorijos įvykis. Nenuginčijama tiesa viena – pergalę nulėmė talentingų karvedžių pusbrolių Vytauto ir Jogailos sugebėjimas vadovauti mūšiui. Skaityti toliau

Kauniečiai minės Žalgirio mūšio 603-ąsias metines (0)

Žalgirio mūšio atkūrimas 2012 m. | kam.lt, D.Babensko nuotr.

Liepos 15 d., 12 val., Kaune, Laisvės alėjoje prie Vytauto Didžiojo paminklo, Lietuvos Vytautų klubas surengs Žalgirio mūšio 603-ųjų metinių paminėjimą.

Minėjime koncertuoja Kauno muzikos ansamblis „Ainiai“ ir moterų vokalinis ansamblis „Vakarė“.

18 val. Kauno kino teatre  „Romuva“ vyks dokumentinio filmo „Lituanikos sparnai“ ir meninio filmo „Skrydis per Atlantą“ peržiūros. Meninis filmas apie Žalgirio mūšį taip ir liko nepastatytas…

Tos pačios dienos 17.30 val. Babtų seniūnijoje, Kauno rajone taip pat bus minimos Žalgirio pergalės 603-iosios metinės. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Žalgirio mūšis (54)

Tomas Baranauskas

Žalgirio mūšis buvo lemiamo lūžio momentas du šimtmečius trukusiame lietuvių kare su kryžiuočiais. Tai buvo kova dėl išlikimo. Mūšį laimėjo jau pasikrikštijusi ir sąjungą su Lenkija sudariusi Lietuva. Ir tai buvo dar vienas smūgis Vokiečių ordinui. Jis nebegalėjo tikėtis tokios paramos prieš krikščionišką valstybę, kokios sulaukdavo anksčiau kovodamas su pagonimis.

Kryžiuočiai buvo pagrindinė Lietuvos problema XIII–XIV a. Jų antpuoliai alino kraštą, trukdė Lietuvos kultūrinę bei ekonominę raidą, ribojo santykius su kitomis šalimis. Likviduodamas Vokiečių ordino grėsmę Vytautas Skaityti toliau

Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos) (0)

Vytautas – D.Mazurkevičius | KAM archyvas, D.Babensko nuotr.

Liepos 13 d. jau šeštąjį kartą devyniolika Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos karių, vilkinčių rekonstruotomis XIV a. Lietuvos didžiosios kunigaikštystės karių uniformomis, kartu su riteriais iš įvairių užsienio istorinių klubų dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime Griunvalde (Lenkija). Inscenizuotame mūšyje kariai kausis jungtinės kariuomenės gretose kaip Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kariai.

Renginyje dalyvausiantys kariai ir jų pagalbininkai įsikurs viduramžiškai įrengtoje stovykloje, kurioje gyvens viduramžių laikotarpio stilistikos palapinėse, naudos tam laikotarpiui būdingus rakandus ruošdami valgį, tvarkydami ginklus ir ilsėdamiesi. Skaityti toliau

Kviečia 24-asis bėgimas „Aplink Žaliuosius ežerus“ (0)

Efoto.lt nuotr. bėgimas

Vienas seniausiai organizuojamų bėgimų Lietuvoje, jau 24-ąjį kartą visus bėgimo entuziastus sukvies prie Žaliųjų ežerų. Šis tradicinis bėgimas, skirtas Valstybės dienai bei 603-ioms Žalgirio mūšio metinėms paminėti vyks istoriškai Lietuvos valstybei svarbią dieną – Liepos 6-ąją.

Bėgikų laukia speciali 11,5 km ilgio trasa gražiausiomis Žaliųjų ežerų vietomis. Bėgimo „Aplink Žaliuosius ežerus“ dalyviai, kaip ir kiekvienais metais, bus suskirstyti į šešias amžiaus grupes – vyrai ir moterys iki 16 m., 16-30 m., 30-40 m., 40-50 m., 50-60 m., 60 m. ir vyresni. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Tėvų žemė (60)

Tomas Baranauskas | asmeninė nuotr.

„Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos?“ – pačioje XVI amžiaus pabaigoje rašė Mikalojus Daukša. Jam rūpėjo visų pirma kalba, nuo kurios gręžėsi lenkėjantis to meto Lietuvos valstybės elitas. Mes gi šį karta kalbėkime apie žemę.

Daugiau kaip 200 metų lietuviai kovėsi už savo žemę su kalavijuočių ir kryžiuočių kariaunomis. Lietuvos valstybės kilimo pradžia sutapo su vokiečių ekspansijos pradžia Pabaltijyje. Skaityti toliau