Žymos archyvas: Vladimiras Putinas

E. Eigirdas. Nepritarkime Lietuvos kapituliacijos prieš V. Putino energetinę invaziją paktui (13)

Eduardas Eigirdas | S. Paškevičiaus nuotr.

Šią savaitę Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriai (PSO) nacionaliniams reguliuotojams pateikė suderintą elektros pralaidumo skaičiavimo metodiką, kuri, pasak jų, leis užtikrinti solidarų elektros iš Astravo atominės elektrinės (AE) boikotą. Anot jų, dokumentas numato, kaip vyks prekyba su Rusija po to, kai Lietuva sustabdys elektros importą iš Baltarusijos, pradėjus veikti Astravo AE. Naujoji metodika numatys, kad elektros importas iš Rusijos į Latviją turės kilmės garantiją, įrodančią, jog ši pagaminta ne Baltarusijoje. „Litgrid“ pabrėžia, kad tik taip bus įgyvendintas Astravo elektros ribojimo Skaityti toliau

P. Urbšys. Mūsų „diplomatiniai“ tūpčiojimai ir Putinas (14)

Povilas Urbšys | lrs.lt O. Posaškovos nuotr.

Šiandien Baltarusija tapo geopolitinių interesų susikirtimo tašku Europoje. Šio iššūkio akivaizdoje Lietuva imasi lyderio vaidmens. Bet ar mums pavyks išjudinti nusistovėjusius politinių interesų polius, jei mūsų užsienio politikos strategai pradeda tūpčioti kelio pradžioje?

Pirmieji pasaulyje paskelbėme Aleksandrą Lukašenką apsišaukėliu. Ir tai padarėme neeiliniame Seimo posėdyje, kuris daugiau priminė iškilmingą renginį pagal iš anksto numatytą scenarijų, o ne atsakingą parlamento darbą. Žinoma, šios iškilmės būtų praėję daug sklandžiau, jei ne keletas „išsišokėlių“. Skaityti toliau

K. Jovaišas.Vatniko portretas gyvulinio vagono interjere (33)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kas laiko, kad gyvulinis vagonas yra geriau už „Ryanair“ lėktuvo saloną, zaporožietis – už mersą, karvių kanopos ir tešmenys – už kalnus mėsos, chruščiovka – už europinio standarto būstą, vatinka – už žinomų firmų aprangą, o sovietiniai sportbačiai – už „Adidas“ kedus?

Kas laiko, kad brutalus susidorojimas su protestuotojais prieš rinkimo cirko rezultatus yra Konstitucijos gynimas, kas laiko, kad kruviną budelį galima apskųsti jo kišenėje sėdinčiam teismui, o politinių banditų nusikaltimus reikia pavesti tirti patiems banditams? Skaityti toliau

Aleksejus Navalnas atskraidintas į Berlyną (1)

Instagramo nuotr.

Šeštadienio naktį komoje esanti Rusijos opozicijos pirmeivis Aleksejų Navalnas iš  Rusijos Sibiro miesto Omsko ligoninės išskraidintas į Vokietiją. Vokietijoje jam žadama suteikti gydymą dėl įtariamo apnuodijimo. 9 val. 47 min.val. Lietuvos laiku pranešta, kad lėktuvas sėkmingai nusileido Berlyne.

Šią žinią patvirtino A. Navalno atstovė Kira Jarmyš. „Lėktuvas su Aleksejumi ką tik nusileido Berlyne“, – parašė ji Tviteryje. Skaityti toliau

Septinta pasipriešinimo diena Baltarusijos diktatoriui (video, tiesioginė transliacija) (1)

Žuvusiojo Aliaksandro Taraikovskio pagerbimas | TUT.by nuotr.

Rugpjūčio 15 d., šeštadienį, Minske tūkstančiai žmonių susirinko atsiliepdami į Baltarusijos opozicijos raginimą surengti daugiau protestų dėl Aleksandro Lukašenkos režimo suklastotų prezidento rinkimų.

Nuo rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje tęsiasi gausūs protestai dėl prezidento rinkimų klastojimo. Prezidentui A. Lukašenkai pavaldi Centrinė rinkimų komisija (CRK) paskelbė, esą dabartinis Baltarusijos vadovas per praėjusios savaitės balsavimą gavo 80,1 nuošimčių balsų, o jo pagrindinė varžovė Svetlana Tichanovskaja tiktai 10,12 nuošimčių. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Chabarovskas drebina Putino sostą (video) (1)

„Iš savo varpinės“: Chabarovskas drebina Putino sostą | varpine.org nuotr.

Neįtikėtina, tačiau mūsų oficiozai, sėkmingai aprašantys kiekvieną liberaliosios Rusijos opozicijos pirstelėjimą, vos ne vos įžvelgia jau 2 savaites vykstančius protestus Chabarovske, kur į gatves kasdien išeina nuo kelių iki keliolikos tūkstančių krašto gyventojų.

Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje ko gero nuskambės pirmas išsamesnis pasakojimas lietuviškai auditorijai kas ten įvyko ir kas vyksta. Tuo pačiu bus ir atsakyta, kuo gi tie protestuotojai, o tiksliau tai, dėl ko jie protestuoja, netinka mūsų oficiozams. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju (4)

Povilas Sigitas Krivickas | S. Paškevičiaus nuotr.

Atminties ekrane iškyla praeities vaizdai, nužymėję visų mūsų kelią į Nepriklausomybę. Jame ryškūs ir lietuviškojo eterio – radijo bei televizijos – pėdsakai. Teko būti kai kurių iš jų liudininku ir dalyviu.

Lietuvos radijo korespondentu (tiesa, dar neetatiniu) pirmąkart pasijutau 1959-ųjų birželį po trečio žurnalistikos kurso Vilniaus universitete. Prieš vasaros praktiką, man paskirtą Kelmės rajono Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorija privalo būt teisinga! (19)

Ona Voverienė | J. Valiušaičio nuotr.

Bet Katedra privalo būt teisinga!
O jei bent vienas melo akmenėlis
Į pamatus paklius – tai vargas jai
Ir tau, ir mums visiems!
Justinas Marcinkevičius

Beveik prieš du dešimtmečius viena žymiausių Europos politologių Fransuaza Tom (Françoise Thom), žvelgdama į Lietuvos ateitį, ją siejo su stipria konservatorių partija. Jos nuomone, „Ji (TS (LKD) –O.V.) turi išsiskirti iš kitų postkomunistinių partijų, kurios dažnai kalba tą patį, kurių programos beveik nesiskiria viena kitos, nežiūrint kokį gražų Skaityti toliau

D. Vilimas. Nutylima problema – LDK baltarusių istorinėje sąmonėje (40)

LDK | voruta.lt nuotr.

Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus.

Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo į Tarybų Sąjungą, kurioje vyko sovietinės baltarusizacijos bandymas, greitai peraugęs į kruvinas represijas, kurių apogėjumi tapo 1937-1938 m. didžiojo teroro įvykiai. Skaityti toliau

R. Navickas. Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės (94)

Nukrito lietuvių kaltintojų kaukės | Faceboook.com, Alkas.lt ekrano nuotr.

Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.

Tai, apie ką seniai buvo įspėję įžvalgesni žmonės, pagaliau nutiko. Dėka itin savalaikės Arūno Gumuliausko iniciatyvos Seime.

Jo pasiūlyta rezoliucija, neturinti įstatymo galios, o tiesiog atvirai ir aiškiai deklaruojanti paprastą faktinę TIESĄ – kad Lietuva, kaip Skaityti toliau

Prezidentas G. Nausėda žydų genocidą paminės ne Jaruzalėje, o Aušvice (23)

Gitanas Nausėda | penki.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir nusprendė nevykti į sausio 23 d. vyksiantį žydų genocido (holokausto) pasaulinį forumą Izraelyje. Žydų kankinius jis nusprendė pagerbti sausio 27 d. Aušvice Lenkijoje vyksiančiose Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo iškilmėse.

Sausio 20 d. buvo viešai skelbiama, kad G. Nausėda dalyvaus Jeruzalėje vyksiančiose iškilmėse. Dabar pranešama, kad į Jeruzalę voietoj Prezidento vyks Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Skaityti toliau

EP nariai pasmerkė V. Putino bandymus pateisinti Molotovo-Ribentropo paktą (8)

Molotovo-Ribentropo paktas

Sausio 15 d., Europos Parlamente (EP) buvo surengta diskusija apie Europos istorijos iškraipymą ir II pasaulinį karą. Kalbėjusieji pasmerkė V. Putino išsakytus tikrovės neatitinkančius teiginius.

Prieš pat Kalėdas, kalbėdamas kasmetinėje spaudos konferencijoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Lenkija yra iš dalies atsakinga dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios, o Rytų Europą slapta įtakos sferomis padalinęs Molotovo-Ribentropo paktas nesiskiria nuo kitų to meto karinių sutarčių. Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

M. Puidokas. Turkijos ir Rusijos susitarimas – NATO ir ES silpninantis V. Putino laimėjimas (12)

Kurdistanas | Wikipedia.org nuotr.

Rašydamas tęsinį pirmajam straipsniui šia tema, galiu drąsiai teigti, kad galių perdalijimas Artimuosiuose Rytuose ne tik tęsiasi, bet vis labiau įsibėgėja. Ilgiau nei 6 valandas trukę Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir  Rusijos vadovo V. Putino derybos patvirtino mano anksčiau išsakytas prognozes. Turkijos puolimas buvo naudingas Rusijai, kuri tapo pagrindine Sirijos konfliktą reguliuojančia geopolitine jėga.

Jis naudingas ir Maskvos remiamam prezidentui B. Al-Asadui apjungiant beveik visą šalies teritoriją po Damasko vėliava. Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: 20 Putino metų (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Rengėjų nuotr.

Rusija pernelyg didelė, kad trumpoje laidoje išsamiai pajėgtume aptarti  2000-2019 Vladimiro Putino valdymo laikotarpį.

Tačiau apžvelgti Putino laikotarpio pagrindines gaires, bei pačią Putino asmenybę mes šioje laidoje vis tik pabandėme.

Buvęs JAV diplomatas Algis Avižienis apie 20 Putino metų be išankstinio nusistatymo, bei propagandinių klišių. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kai karinė paslaptis svarbiau už žmonių gyvybes… (10)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Pasaulis siuntė užuojautos telegramas, Barenco jūroje specialios paskirties povandeniniame laive žuvus 14 Rusijos karininkų. Iš tiesų, paprasčiausias žmogiškumas reikalauja užjausti žuvusiųjų artimuosius. Tačiau Kremlius atsitvėrė stingdančio šalčio siena, įslaptinęs ne tik informaciją apie gaisrą laive, bet ir žuvusiųjų laidotuves. Vokiečių „Der Spiegel“ šią tragediją įvardija kaip Rusijos traumą.

Iš tikrųjų, pustrečios dienos praėjo nuo to momento, kai V. Putinas patvirtino, kad avariją patyręs aparatas šaltuose Barenco jūros vandenyse – tai atominė giliavandenė stotis. Daugiau detalių Maskva neatskleidė, pareiškusi, kad visa informacija apie laivą yra įslaptinta. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį? (24)

atsisiųsti-2400Pasak anglų rašytojo Klaivo Steiplzo Ljuiso (Clive Staples Lewis) šėtonas apgaudinėja žmones dviem būdais. Pirmas būdas – teigti, kad jis – visagalis. Antras būdas – sakyti, kad jo išvis nėra. Pirmasis melas pakerta valią jam priešintis, antrasis panaikina motyvaciją tai daryti. Abu šie metodai plačiai naudojami ir politikoje.

Ypač tai pasakytina apie iliuminatų, masonų, bilderbergerių arba tiesiog – globalistų sąmokslą prieš tautas ir visą žmoniją. Tik apgautas žmogus arba pats apgavikas Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Kas yra Putinas? (video) (0)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Apie dabartinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną medijos kalba nuolatos ir įvairiai. Tačiau į klausimą „Kas yra Putinas?“ reta jų bando atsakyti iš esmės. Be abejo tai pirmiausiai atsitinka dėl politinių simpatijų ar antipatijų, kur vieniems tai kone kraugerys, o štai kitiems vos ne Pasaulio gelbėtojas. O juk joks tokio mąsto politikas neatsiranda iš niekur .Jis turi pirmiausiai „gimti“ kaip politikas , o vėliau aplinkybės turi jam tapti palankios siekiant valdžios Olimpo. Šioje „Iš savo varpinės“ laidoje kalbamės apie Putino biografijos laikotarpį, kuomet jis dirbo po diplomatinę priedanga KGB rezidentūroje Rytų Vokietijoje. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Rusijos piliečio pasai Donbaso separatistams primena Lenko kortą Lietuvoje (13)

Donbasas | Wikipedia.org

Balandžio 25 d., ketvirtadienį vakare Jungtinių Tautų Saugumo Taryba svarstys naują V. Putino įsaką suteikti Rusijos pilietybę Donbaso separatistams.

Nors Volodimyrą Putinas ir pasveikino V. Zelenskį su išrinkimu Ukrainos prezidentu, bet savo bendravardžiui pasiuntė pirmą išmėginimą: Rusijos

prezidentas pasirašė įsaką, kuriuo asmenys, gyvenantys separatinėse Donecko ir Luhansko liaudies respublikose, turi teisę supaprastinta tvarka gauti Rusijos pilietybę. Tereikia paduoti Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Estijos prezidentės vizitas į Maskva: daugiau žalos negu naudos (9)

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid | lrp.lt nuotr.

Įvyko Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid „istorinis darbo vizitas“ į Maskvą. Kodėl istorinis?

Šiaip jau tokie vizitai neatkreipia įdėmaus kaimyninių šalių ar visos Europos valstybių dėmesio, bet šis – ypatingas. Tai pirmas Estijos vadovo vizitas į Rusiją per 8 metus. Parengtas labai greitai ir nelauktai: jau balandžio 3 d. Kremlius sutiko su Talino prašymu susitikti su V. Putinu, radusiu laiko tokios mažos – mažiausios iš visų posovietinių respublikų – valstybės vadovei. Skaityti toliau

Latvijos Saeima nepritarė Globalios migracijos paktui (9)

Latvijos Respublikos Saema | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 6 d. po 13 val. Latvijos Saeimoje buvo priimta rezoliucija nepritarianti Latvijos dalyvavimui Globalios migracijos pakto (Global Compact for Migration, toliau – Paktas) sudaryme. Paktui pritarė ir prieš rezoliuciją balsavo prokremlinės Santarvės partiją atstovaujantys parlamentarai ir liberalai.  Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimo dauguma, priešingai nei latviai, gruodžio 4 d. priėmė rezoliuciją, pritariančią Lietuvos dalyvavimui Pakto sudaryme. Šis Paktas bus sudarytas gruodžio 10-11 d. Maroke, Marakešo mieste. Skaityti toliau

Trampas atsisako smerkti Rusijos agresiją Ukrainoje? (27)

D. Dž. Trampas | youtuber.com nuotr.

Nors Lietuvos žiniasklaida trykšta vienpusišku entuziazmu, teigdama, kad „po Ukrainos laivų užėmimo Kerčėje – griežtas signalas iš JAV“  (delfi.lt), vakarų žiniasklaidos oficiozai, neretai kritiškai vertinantys Trumpo politiką, padėtį mato visiškai kitaip. Antai Vašingtono CNN šiandien lapkričio 27 d. skelbiamame Nikole Gauetas (Nicole Gaouette) straipsnyje: „Trampas atsisako smerkti Rusijos agresiją Ukrainoje“ pastebima, kad nežiūrint to, kad pasaulio lyderiai iškart pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Prezidentas Donaldas Trampas laukė daugiau nei vieną dieną išsakyti savo Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Europos armija: kur du pešasi – trečias laimi? (31)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vienu požiūriu vis garsiau skambanti iniciatyva sukurti ES ginkluotąsias pajėgas filosofo Vytauto Radžvilo įvertinta tiksliai: Merkel ir Makrono (Macron) pasiūlymas naudingas Putinui. Kodėl? Sena jo svajonė supriešinti JAV ir Europą pildosi.

Ši idėja nėra nauja. Diskusijos pagyvėjo tuomet, kai 2003 m. Briuselyje priimtas sprendimas dislokuoti ES policijos pajėgas Balkanų šalyse, tiksliau – tvarkai Makedonijoje palaikyti, perimant šias funkcijas iš NATO taikdarių (EUROFOR) , nebuvo labai vykęs. Regione, ypač pasienyje su Skaityti toliau

M. Kundrotas. Taip, man skauda. Atsakymas Indrei Makaraitytei (63)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Anksčiau objektyvi ir patriotiška žurnalistė Indrė Makaraitytė įsijungė į kovą su Lietuvos partizanais. Retoriniu klausimu – „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ Iš tos perspektyvos raginama vertinti visą Lietuvos istoriją. Tiek Joną Noreiką, tiek – tarp eilučių – Kazį Škirpą, Juozą Ambrazevičių ir visą Laikinąją Vyriausybę.

Argumentavimas čia grindžiamas jausmais. Žinia, kad jais lengviau Skaityti toliau

„Babčenkos byla“ – vienas iš Putino hibridinio karo epizodų (video) (1)

Ukrainos Prezidentas Petro Porošenka ir žurnalistas Arkadijus Babčenka. Kijevas 2018-05-30 d. | President.ua nuotr.

Ukrainoje gyvenančio Rusijos žurnalisto Arkadijaus Babčenkos tariamas nužudymas šių metų gegužės 28 d. sukėlė didelį atgarsį visame pasaulyje. Skelbiame birželio 19 d. A. Babčenkos pokalbį  su „Radio svoboda“ žurnalistu Michailu Sokolovu apie šių įvykių aplinkybes.

[Laužtiniuose skliaustuose] pateikiamos vertėjos pastabos, papildymai, paaiškinimai, patikslinantys kalbėtojo mintį. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Briuselio, Helsinkio susitikimų eigos ir netikėtumai (1)

B. Smialovskio nuotr.

Ši vasara ypatingai turtinga ir įdomi svarbiais tarptautiniais įvykiais: JAV Prezidento Donaldo Trampo susitikimas su NATO lyderiais Briuselyje, jau vėlesnis Amerikos vadovo apsilankymas Britanijoje ir susitikimas su Anglijos Karaliene Elžbieta II, ir pagaliau – didžiųjų pasaulio valstybių – JAV ir Rusijos – vadovų susitikimas Helsinkyje.

Iš visų šių įvykių – neabejotinai svarbiausias yra Helsinkio susitikimas, kai dar palyginti ne taip seniai išrinktas JAV Prezidentas D. Trampas susitiko su jau turinčių didžiulį politinį patyrimą Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu. Skaityti toliau

D. Konstantinovas: Rusijos demokratija – tiktai imitacija (10)

Danijilas Konstantinovas | Asmninė nuotr.

Rusijos opozicijos koordinacinės tarybos steigėjas, teisininkas, visuomenės veikėjas Danijilas Konstantinovas jau kurį laiką gyvena ir veikia Lietuvoje. Iš tėvynės jam teko bėgti nuo išgalvotų kaltinimų kriminaliniu nusikaltimu. Jūsų dėmesiui – jo įžvalgos apie Rusijos politinę sistemą, demokratiją, sisteminę ir antisisteminę opoziciją, prieigas prie viešosios informacijos išteklių.

– Dabartiniame Rusijos parlamente – Valstybės Dūmoje – atstovaujamos keturios partijos, neskaičiuojant vienmandatininkų, nepriklausančių frakcijoms. Skaityti toliau

A. Širinskienė. Neatskleistų verslo, žiniasklaidos ir politikos sąsajų gali būti ir daugiau (22)

Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) išvados atskleidė, ką valstybei gali padaryti piktnaudžiavimas verslo, politikos ir žiniasklaidos sąsaja. „MG Baltic“, valdydamas verslo ir žiniasklaidos imperiją, užvaldė ir valstybę: iš esmės turėjo „nuosavą“ partiją – liberalus, su jaunu TS-LKD lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu derinosi partijos programą, privertė lankstytis ir valstybės vadovus – Dalios Grybauskaitės tulpių paštas rodo, kad valstybės vadovė siekė jos viešai kritikuotų oligarchų palankumo bei pagalbos, tuo tikslu rašė laiškus Eligijui Masiuliui, prašydama jo tarpininkavimo.

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Dvi avantiūros: Krymo aneksija ir Klaipėdos prijungimas (4)

Krymas | Penki.lt nuotr.

Prieš ketverius metus Rusija aneksavo Krymą. 2014 m. vasario 27 d. „žalieji žmogeliukai“ įžengė į pusiasalį. Kovo 18 d. aneksija buvo baigta. Bet Rusijos prezidentas V. Putinas Krymo pusiasalio aneksijos klausimą iškėlė savaite anksčiau – per pasitarimą siaurame rate, vykusį prieš ketverius metus, naktį iš vasario 22-osios į 23-ąją, neseniai pareiškė buvęs Valstybės Dūmos deputatas Ilja Ponomariovas. Prezidentas buvo susijaudinęs ir įsiutęs: prieš tai, 22-ąją, vos nepateko į sraigtasparnio avariją Sočyje, kurą jis laikė užsienio specialiųjų tarnybų įvykdytu pasikėsinimu.

V. Putinas aiškiai skubėjo. Jo nuotaika buvo prasta. Tą pačią dieną iš Kijevo pabėgo Skaityti toliau

Rusija perrinko prezidentą (video) (9)

Pixabay.com nuotr.

Kovo 18 d. Rusijoje įvyk prezidento rinkimai. Niekas neabejojo, kad šiuos rinkimus  vėl laimės ir ketvirtai šešerių metų kadencijai Kremliuje liks dabartinios Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Taip ir įvyko

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad už dabartinį šalies prezidentą balsavo 76,7 nuošimčių rinkėjų.

Antrąją vietą rinkimuose iškovojo komunistų kandidatas milijardierius Pavelas Grudininas surinkęs 11,82 nuošimčių balsų, trečias liko – Rusijos liberaldemokratų partijos kandidatas Skaityti toliau